Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – AB „Šiaulių bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

4. Suinteresuotam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ procesiniai dokumentai – pareiškimo kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo – įteikti tinkamai. AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką, vietą ir teismo sudėtį šalys yra informuotos įstatyme nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas pagal CK 2.70 straipsnį 2023-05-15 inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą. 202-05-20 priimtas sprendimas likviduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2024-05-22 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pareiškėjai D. Š. ir L. Š. iki pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimo buvo bendrovės akcininkai. D. Š. turimų akcijų skaičius iki 2024-05-22 buvo 75 vnt., o L. Š. turimų akcijų skaičius iki 2024-05-22 buvo 25 vnt. Pareiškėjai 2024-06-27 pateikė AB „Šiaulių bankas“ prašymą dėl informacijos pateikimo bei prašė lėšų, esančių AB „Šiaulių bankas“, pervedimo buvusiems išregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams. AB „Šiaulių bankas“ prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad bankas negali atlikti prašomų lėšų pervedimų bei teikti jokios informacijos, susijusios su įmone ar jos turėtomis lėšomis, kadangi D. Š. bei L. Š. neturi teisės gauti prašomos informacijos, be to, pati įmonė, kaip juridinis asmuo, nebeegzistuoja. Bankas prašomą informacija galėtų pateikti ir/ar atlikti lėšų pervedimus tik remiantis motyvuota teismo nutartimi.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

8. Pažymėtina, kad šiuo metu klausimas, kam atitinka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Minėto projekto 7 straipsnis numato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“. Taigi, teismas neturi pagrindo vadovautis šiame sprendimo punkte nurodytu teisės aktu dėl kelių priežasčių: visų pirma, jis iki šiol nėra priimtas; antra, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijai (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. e2-1271-921/2022).

9. CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).

10. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Minėto įstatymo 73 straipsnio 13 dalis numato, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 24 d. priėmęs nutarimą Nr. KT7-N3/2015, kuriame pažymėjo, jog likvidavus akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, kurios akcijos (dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) nuosavybės teise priklausė valstybei, likęs turtas, proporcingas valstybės turėtų akcijų nominaliai vertei, atitenka valstybei.

11. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant, kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis minėta ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, 73 straipsnio 13 dalimi ir minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu. Tokia linkme formuojama ir teismų praktika (žr., pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-13314-1134/2023).

12. Teismas, atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes ir į nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjų pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiekvienam iš pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise priklauso (proporcingai kiekvienam iš pareiškėjų nuosavybės teise priklausiusių likviduotos ir išregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nominaliai vertei) piniginės lėšos, esančios AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (D. Š. – 75 proc. lėšų ir L. Š. – 25 proc. lėšų).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso likviduotos ir išregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), akcijų nominaliai vertei piniginės lėšos, esančios AB „Šiaulių bankas“ atidarytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (D. Š. – 75 proc. lėšų ir L. Š. – 25 proc. lėšų).

Juridinis faktas pareiškėjams D. Š. ir L. Š. nustatomas tikslu, kad AB „Šiaulių bankas” bankiniu pavedimu pervestų (o negalint to padaryti – suteiktų prieigą valdyti, naudoti ir disponuoti) pareiškėjams lėšas, esančias likviduotos ir išregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, bankiniu pavedimu pervesti iš likviduotos ir išregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos: 25 proc. lėšų į pareiškėjo L. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“; 75 proc. lėšų į pareiškėjo D. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.