- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-20574-476/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-03410-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- N. P., R. P., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. P., R. P., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. P. teismo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpiu po savo sutuoktinės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškimas grindžiamas tuo, kad mirus jo sutuoktinei, įstatymo nustatytais terminais į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Palikimą, likusį po sutuoktinės mirties, priėmė jos sutuoktinis R. P., kuris iš karto, nuo pat palikimo atsiradimo dienos, pradėjo valdyti paveldimą turtą kaip savo nuosavybę. Pareiškėjas R. P. nuo pat įsigijimo gyveno jam ir palikėjai V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, šį turtą valdė ir juo naudojosi iki pat sutuoktinės mirties; po V. P. mirties pareiškėjas liko gyventi tame pačiame name, toliau naudojosi juo ir pagalbiniais pastatais, naudojo kaip savus abiejų sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpiu įgytus kilnojamuosius daiktus, baldus, indus, buitinius reikmenis, buitinę techniką, kitus namų apstatymo ir apyvokos daiktus, naudojosi po pastatais esančia žeme. Turimus žemės sklypus naudojo pagal paskirtį, juos dirbo, deklaravo bei gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, mokėjo mokesčius ir atliko kitus būtinus veiksmus, susijusius su gyvenamojo būsto, ūkinių pastatų bei žemės sklypų priežiūra. Iki šiol pareiškėjas elgiasi su turtu, kaip su savo asmenine nuosavybe ir dėl to iki šiol niekas nėra pareiškęs jokių prieštaravimų. Pareiškėjo ir palikėjos V. P. vaikai N. P. ir R. P. pareiškėjui yra nurodę, kad nepretenduoja į palikimą, likusį po mamos mirties ir mano, kad tai yra pareiškėjo turtas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atsiliepimu prašoma pareiškėjo R. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti, nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo R. P., santuoką sudariusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų byloje N. P. ir R. P. tėvai yra R. P. ir velionė V. P.. 2007 m. rugpjūčio 24 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. P. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruotas gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai, kiemo statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nuo 2009 m. vasario 3 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, be kita ko, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Iš pareiškime, atsiliepimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad po V. P. mirties jos sutuoktinis R. P. ir toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiame gyvenamajame name (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, neišskirdamas savo dalies, kas leidžia daryti išvadą, jog R. P. nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti po sutuoktinės V. P. mirties likusią jai priklausiusio turto dalį. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog R. P. tokiu būdu išreiškė valią dėl mirusios sutuoktinės palikimo priėmimo.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po sutuoktinės V. P. mirties atsiradusį jos palikimą, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios priteistinos valstybei sumos, todėl jos nepriteistinos. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpiu po savo sutuoktinės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.