Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1067-560/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
e2A-1067-560/2016
Teisminio proceso Nr.
2-62-3-01041-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“
Atsakovas
L. T.
Civilinė byla Nr. e2A-1067-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-62-3-01041-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ieškinį atsakovui L. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. T. 25,63 Eur skolos, 1,23 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-13 šalys sudarė Komunalinių atliekų išvežimo sutartį Nr. PS 2.314-07, kurioje ieškovas įsipareigojo teikti komunalinių atliekų išvežimo paslaugas, o atsakovas tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Sutarties pirmame priede šalys susitarė dėl 5,79 Eur mėnesinio paslaugų mokesčio. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. 2012-05-01 sutartis buvo nutraukta ir ieškovas atsakovui paslaugų nebeteikė. Atsakovas ne kartą buvo paragintas atsiskaityti gera valia. Į pranešimus dėl savalaikio sutarties sąlygų vykdymo nebuvo atsakyta. Mokėjimai vykdyti pavėluotai, ne iki galo apmokant sąskaitas. Atsakovas L. T. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, dėstydamas faktines aplinkybes, nepateikė tai įrodančių dokumentų, kad pats ieškovas tinkamai vykdė 2007-04-13 sudarytą Komunalinių paslaugų išvežimo sutartį ir atsakovui tinkamai pateikė ieškinyje nurodytas sąskaitas bei 2014-09-01 pažymą Nr. PA158-14 ir 2014-04-12, pranešimą Nr. R796-14 dėl savalaikio sutarties sąlygų vykdymo. Skola nepagrįsta teismui pateiktais dokumentais, nes ieškovas pateikdamas sąskaitų kopijas, nepateikė įrodymų dėl tinkamo ieškovo įsipareigojimų vykdymo pagal sutartį ir sąskaitų pagrįstumo bei tinkamo jų įteikimo atsakovui. Pasibaigus sutarties galiojimui tik vieną kartą ieškovo darbuotojas prisistatęs buhalteriu buvo susisiekęs su atsakovu, tačiau atsakovui paprašius raštu pateikti pretenziją dėl neva neapmokėtų sąskaitų, ieškovas jokių dokumentų iki 2015-03-31 nepateikė. Ieškovas UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2012-05-01. Atsakovas jau po sutarties nutraukimo 2012-05-08 ieškovui apmokėjo dalį, t. y. 17,38 Eur skolos. Taigi, ieškovas pagrįstai teigia, kad atsakovas nuo 2012 m. gegužės mėnesio nebevykdo savo įsipareigojimų, nes tada įvyko paskutinis nepilnos apimties mokėjimas. Ieškovo reikalavimas yra grindžiamas penkiomis PVM sąskaitomis – faktūromis: 1) Nr. 201102, Nr. 2031407; 2) Nr. 201103, Nr. 2031407; 3) Nr. 201104, Nr. 2031507; 4) Nr. 201201, Nr. 2031407; 5) Nr. 201202, Nr. 20314007. Atsakovas, teigdamas neva ieškovas netinkamai suteikė paslaugas pagal sutartį, turi pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-07-22 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo L. T. ieškovui UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ 25,63 Eur skolos ir 1,23 Eur palūkanų, iš viso 26,86 Eur įsiskolinimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 26,86 Eur sumos nuo 2015-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 353,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas atsakovo argumentus, kad jam nebuvo tinkamai pateiktos sąskaitos, atmetė, nes sutarties 3.5. punktu šalys susitarė, kad sąskaitos atsakovui bus siunčiamos paštu (neregistruotu laišku), elektroniniu paštu ar faksu ir jeigu atsakovas (užsakovas) iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 30 dienos nepranešta ieškovui (vykdytojui), kad jis negavo sąskaitos, laikoma, kad atsakovas ją gavo ir jam taikomos visos sutartyje numatytos pareigos. Duomenų, kad reiškė pretenzijas ieškovui dėl negautų sąskaitų, atsakovas byloje nepateikė. Be to, atsakovas atlikdavo dalinius mokėjimus, todėl teismas sprendė, jog turi pagrindą daryti labiau tikėtiną prielaidą, kad sąskaitos atsakovui buvo pateiktos tinkamai.Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas sutartį vykdė netinkamai. Byloje pateiktas 2015-05-14 siųstas ieškovo atstovei elektroninis laiškas, kuriame atsakovas nurodė sutinkantis sudaryti taikos sutartį ir sumokėti 25,63 Eur skolą, 1/2 žyminio mokesčio, visas palūkanas apvalinant iki 2,00 Eur, o bylinėjimosi išlaidas šalims pasiliekant sau. Toks atsakovo elgesys rodo, kad atsakovas iš esmės neginčija skolos ir jos dydžio, bet suprasdamas galimas visas išlaidas bando jas sumažinti siūlydamas taikos sutartį, kai jau byla pasiekė teismą ir šalys pateikė savo įrodymus ir argumentus.Kadangi atsakovas pilnai su ieškovu už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, teismas pripažino, jog sutartinių įsipareigojimų pagal Komunalinių atliekų išvežimo sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas L. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015-07-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2015-05-14 ieškovo atstovei siųstame elektroniniame laiške pateiktas taikaus ginčo sureguliavimo sąlygas klaidingai vertino kaip apelianto skolos ir jos dydžio neginčijimą. Šis elektroninis laiškas turi būti laikomas apelianto išreikšta valia ginčą išspręsti taikiai, tačiau iš ieškovo į šį pasiūlymą apeliantas konstruktyvaus atsakymo negavo, o teismas nesudarė šalims sąlygų pabaigti ginčą taikos sutartimi.Apie bylos nagrinėjimą 2015-07-22 apeliantas nebuvo informuotas. Kadangi apeliantui apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, bylos nagrinėjimas yra negalimas, o priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Sprendime nurodyta, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo teismui pateiktu dubliku, kuris apeliantui nebuvo pateiktas ir apeliantui nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą (tripliką). Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagristai didelės. Teismas nevertino pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, o tinkamai nepranešdamas apeliantui apie teismo posėdį, nesudarė sąlygų jų ginčyti. Ieškovas UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą ir palikti 2015-07-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.Nurodo, kad apelianto veiksmai, tarp jų ir tai, kad apeliantas 2015-04-03 prieštaravimuose teismui kategoriškai nurodė neturintis jokių skolų už suteiktas paslaugas ir/ar įsipareigojimų ieškovui, tuo tarpu 2015-05-14 ir 2015-05-24 siųstuose elektroniniuose laiškuose siūlė sudaryti taikos sutartį ir sumokėti skolą su palūkanomis, negali būti laikomas sąžiningu siekiu taikiai išspręsti ginčą, todėl teismo tinkamai įvertintas kaip skolos ir jos dydžio neginčijimas iš esmės bei bandymas išvengti su skolos išieškojimu teismo keliu susijusių ieškovo išlaidų atlyginimo.Į abu apelianto elektroninius laiškus atsakė advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ teisininkas alternatyviu pasiūlymu sudaryti taikos sutartį sąlygomis, kurios geriau atitiktų abipusių nuolaidų padarymo taikos sutarties sudarymo metu sampratą. Apeliantas daugiau nebesusisiekė su ieškovo atstove ir nebandė derinti taikos sutarties sąlygų, o pakartotinis tų pačių sąlygų pateikimas 2015-05-25 kaip tik parodo apelianto nenorą derinti abipusių interesų. Iš bylos aplinkybių teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad apeliantas su ieškovu gali sudaryti taikos sutartį, tarp šalių nevyko derybų dėl taikos sutarties sudarymo, todėl teismas pagrįstai perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės.Teismo posėdis vyko ne 2015-07-22 (šią dieną buvo paskelbtas priimtas sprendimas), o 2015-06-16. Ieškovui nėra žinoma, kokiu būdu atsakovui buvo įteiktas dublikas ir šaukimas į 2015-06-16 vykusį teismo posėdį, tačiau ieškovas neabejoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ir laiku įteikė atsakovui nurodytus dokumentus. Ieškovo elgesys atitinka proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus ir tik apelianto siekis išvengti įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus lėmė dėl proceso tęsimosi išaugusias ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8 punkte nustatytų maksimalaus užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas dydžių ir yra gerokai už juos mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė naujus įrodymus – 2015-05-14 ir 2015-05-25 atsakymus į apelianto pasiūlymus dėl taikos sutarties. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Ieškovas nenurodo jokių motyvų bei argumentų, kodėl negalėjo pateikti aukščiau nurodytų įrodymų pirmosios instancijos teismui ir/ar kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais įrodymais, sprendžia, jog jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau bei šie įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, ieškovo pateiktus naujus įrodymus – 2015-05-14 ir 2015-05-25 atsakymus į apelianto pasiūlymus dėl taikos sutarties – priima. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-04-13 ieškovas ir apeliantas sudarė Komunalinių atliekų išvežimo sutartį Nr. PS 2.314-07 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo vykdyti komunalinių atliekų išvežimą iš apeliantui priklausančių objektų, o apeliantas – tinkamai ir laiku sumokėti už suteiktas paslaugas Sutarties pirmame priede nurodytą kainą. Ieškovas 2014-02-12 raštu Nr. R796-14 informavo apeliantą apie susidariusią skolą ir įspėjo, jog iki 2014-02-25 jos nepadengus, sutartis bus sustabdyta ir ieškovas kreipsis į teismą. 2014-09-01 ieškovo pažymos Nr. PA158-14 ir byloje pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų duomenis apeliantas už suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas ieškovui 25,63 Eur. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2015-05-14 elektroniniame laiške pateiktas taikaus ginčo sureguliavimo sąlygas klaidingai vertino kaip apelianto skolos ir jos dydžio neginčijimą, iš ieškovo į šį pasiūlymą apeliantas konstruktyvaus atsakymo negavo, o teismas nesudarė šalims sąlygų pabaigti ginčą taikos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu iš dalies sutinka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo 2015-05-14 elektroniniame laiške išdėstytos apelianto pozicijos vertinti kaip apelianto skolos ir jos dydžio neginčijimo byloje esančių duomenų kontekste – esant į bylą pateiktiems apelianto prieštaravimas bei atsiliepimui į ieškinį, kuriuose apeliantas aiškiai ir nedviprasmiškai ginčija ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Nepaisant to, kas nurodyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, 2015-05-14 elektroninio laiško turinio vertinimą pateikė kaip papildomą, pastiprinantį argumentą, t. y. ir be 2015-05-14 elektroninio laiško į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų teismui pakako daryti išvadai, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad įvertinus į bylą pateiktus įrodymus – tarp šalių sudarytą sutartį, pranešimą dėl savalaikių sutarties sąlygų nevykdymo, PVM sąskaitas – faktūras, ieškovo paaiškinimus bei aplinkybę, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo procesinę poziciją, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pagrįstai, todėl aplinkybė, jog 2015-05-14 elektroninis laiškas buvo įvertintas netinkamai, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos nedaro.Į 2015-05-14 elektroniniame laiške pateiktą apelianto pasiūlymą atsakymas buvo pateiktas. Tai patvirtina į bylą apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateikti įrodymai.Dėl sąlygų pabaigti ginčą taikos sutartimi pirmosios instancijos teisme nesudarymo apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pritaria ieškovo argumentui, kad iš bylos aplinkybių teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad apeliantas su ieškovu gali sudaryti taikos sutartį, todėl teismas pagrįstai perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės.Apeliantas taip pat nurodo, jog apie bylos nagrinėjimą 2015-07-22 jis informuotas nebuvo, apeliantas negavo dubliko bei jam nebuvo suteikta galimybė pateikti tripliką, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka iš dalies. CPK 234 straipsnyje nustatyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2015-06-16 teismo posėdžio metu išnagrinėjo bylą ir nutarė sprendimo paskelbimą atidėti 2015-07-22, 2015-07-22 buvo paskelbtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. 2015-06-16 ir 2015-07-22 vyko tas pats teismo posėdis. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas apie 2016-06-06 teismo posėdį buvo informuotas asmeniškai CPK nustatyta tvarka, tačiau į jį neatvyko. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai byloje paskiriama teismo posėdžio pertrauka, taip pat kai atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas, laikytina, kad teismo posėdis yra tęsiamas, todėl dalyvaujantiems byloje asmenims apie tai pakartotinai nepranešama (CPK 1621 straipsnis, 269 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-651-178/2015). Remiantis pastarąja Lietuvos apeliacinio teismo praktika bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas apie 2015-06-16 – 2015-07-22 teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, todėl su tuo susiję apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje duomenų apie tai, kad apeliantui būtų išsiųstas dublikas bei apeliantas būtų informuotas apie jo teisę pateikti tripliką, nėra, todėl yra labiau tikėtina, kad apeliantui nebuvo sudaryta galimybė atsiliepti į dubliką, taip pažeidžiant apelianto teisę būti išklausytu lygiais pagrindais su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsiųsti apeliantui dubliką ir sudaryti galimybę atsiliepti į jį – pateikti tripliką, tačiau nagrinėjamu atveju šis proceso teisės normos pažeidimas yra formalus ir nelemia sprendimo panaikinimo (CPK 328 straipsnis), nes skundžiamas sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, be to, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, teismo posėdžio metu bei pateikdamas apeliacinį skundą.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, yra protingo dydžio, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš apelianto ieškovo naudai priteisti 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apelianto L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto L. T. ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ naudai 193,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Dainius Rinkevičius