Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dokumentinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. vasario 13 d. priimtas ieškovo J. K. ieškinys atsakovui A. K. dėl 818,18 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų, priteisimo.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad pagal 2012 m. gegužės 4 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį jis paskolino atsakovui A. K. 818,18 Eur (2 825 Lt). Atsakovas pinigus įsipareigojo grąžinti per du mėnesius, t. y. iki 2012 m. liepos 4 d., tačiau iki nurodyto termino skolos negrąžino. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą grąžinti skolą, tačiau skola iki šiol negrąžinta

Byla nagrinėtina dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnis 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.

Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013).

Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui.

Pagal ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus paprastajam vekseliui taikomos šio įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 6 dalyse nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, neprotestuotino vekselio atveju – per keturias dienas nuo jo pateikimo apmokėti; šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda; jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos. Vekselio turėtojui ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).

L. A. T. yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012 m. gegužės 4 d. ieškovas paskolino atsakovui 818,18 Eur (2 825 Lt), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. liepos 4 d. Skolos gavimo fakto patvirtinimui atsakovas 2012 m. gegužės 4 d. pasirašė paprastąjį vekselį. Iki šiame vekselyje nurodytos datos, t. y. iki 2012 m. liepos 4 d., atsakovas negrąžino vekselyje nurodytos sumos. Per įstatymo nustatytą terminą vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą ne teismo tvarka nepasinaudota.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, pagal skolos raštelį jis skolos negrąžino, todėl laikytina, kad jis nevykdydamas savo prievolės, ją pažeidė ir turi atlyginti ieškovo turėtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), todėl iš atsakovo priteistina 818,18 Eur skola. Už mokėjimo termino praleidimą iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 9 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kas iš viso sudaro 209 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – 38 Eur, ieškovui nepriteistinas, nes toks ieškovo prašymas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi buvo pripažintas nepagrįstu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262-263 straipsniais, 424, 427, 428 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 818,18 Eur (aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 18 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (818,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 209 Eur (du šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (9 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur advokato teisinei pagalbai), ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti preliminarųjį sprendimą arba pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei kasacine, nei apeliacine tvarka neskundžiamas.