Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos REDAMBER nemokumo administratorės Rasos Židonytės pareiškimą pripažinti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos REDAMBER bankrotą tyčiniu ir prašymą dėl teisių apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tyčinio bankroto požymių ir bendrovės nemokumo momento

16. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

17. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

18. Teismų praktikoje aiškinant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nuostatas laikomasi pozicijos, kad joje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020).

19. Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517-933/2022). Taigi, šiuo atveju teismas, remdamasis teisėjo vadovavimo procesui principu (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas; CPK 160 straipsnis), įgyvendindamas išaiškinimo pareigą ir bendradarbiaudamas su šalimis (CPK 8 straipsnis), 2024 m. spalio 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovės nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius bylai reikšmingas aplinkybes: kokie reikšmingi dokumentai nemokumo administratorei nebuvo perduoti, dėl kokių konkrečių neperduotų dokumentų neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kokią konkrečią reikšmę turėjo buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai bankroto procesui; kokiu metu ir kokiomis sumomis bendrovės vadovas grynino bendrovės lėšas, ar būtent tai sukėlė įmonės nemokumą (iš esmės pablogino bendrovės padėtį); ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp blogo bendrovės valdymo ir įmonės nemokumo, ar bendrovės vadovo veiksmai yra tokio laipsnio, kad tai būtų pagrindas tai kvalifikuoti kaip tyčinio bankroto požymį, ar pinigų išgryninimas privedė įmonę prie bankroto, ar priežastinis ryšys tarp blogo įmonės valdymo ir bankroto yra pakankamas konstatuoti bankrotą buvus tyčinį; koks yra bendrovės nemokumo momentas (nurodant konkrečią nemokumo datą, kuri turi būti pagrįsta paaiškinimais ir rašytinais įrodymais); nuo kada susidarė kreditorių finansiniai reikalavimai, kokiais tikslais ir kokiu metu buvo išgryninamos piniginės lėšos nuo LMB REDAMBER banko sąskaitos, kokią esminę įtaiką ir kokie ir kada konkrečiai atlikti vadovo veiksmai turėjo esminės įtakos turto sumažėjimui ir kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimu, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą eliminavimui.

21. Taigi, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, šalių pateikti įrodymai, tame tarpe 2024 m. spalio 21 d. papildomi nemokumo administratorės rašytiniai paaiškinimai, vertinami vadovaujantis CPK numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėms bei civiliniame proceso rungimosi, lygiateisiškumo principais.

22. Įvertindamas abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą šalių poziciją, teismas sprendžia, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog bendrovė tapo nemoki nuo 2022 m. birželio 16 d., kai susidarė pirmoji ir seniausia skola kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM). Bendrovės nemokumo momentą patvirtina ir toliau aptariamos aplinkybės.

23. Iš kartu su pareiškimu pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo trumpalaikio turto, kurio vertė – 26 138 Eur (iš kurio 4 477 Eur – pinigai). Atsakovės įsipareigojimai sudarė – 4 316 Eur. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės gautas pelnas sudarė 21 822 Eur sumą. Nemokumo administratorė nurodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. didžiosios knygos duomenimis, bendrovės turtas sudarė 42 238,92 Eur, o įsipareigojimai – 30 733,67 Eur, taigi atsakovės turimas turtas viršijo turimus įsipareigojimus. Remiantis atsakovės vadovo pateiktu 2022 m. rugsėjo 31 d. balansu, bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. turėjo trumpalaikio turto už 28 082 Eur. Atsakovės įsipareigojimai sudarė 30 734 Eur sumą. Iš atsakovės 2022 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovė patyrė 24 474 Eur nuostolį. Nors iš bendrovės vadovo pateiktos 2022 m. rugsėjo 30 d. apyskaitos matyti, kad bendrovė iki 2022 m. rugsėjo 22 d. atliko mokėjimus, be kita ko, susijusius su prekių, reikalingų veiklai vykdyti, įsigijimu, aptarti bendrovės 2022 m. rugsėjo 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad minėtu laikotarpiu atsakovės įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 16 d. atsakovė pradelsė sumokėti Gyventojų pajamų mokesčio įmoką valstybės biudžetui, po to šio įsiskolinimo nedengė ir jis didėjo, spręstina, kad atsakovė jau 2022 m. birželio 16 d. buvo nemoki.

Dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

26. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje nustatyta, jog atsakovė laikytina nemokia nuo 2022 m. birželio 16 d., konstatuotina, kad nuo šio momento bendrovės vadovui kilo pareiga inicijuoti atsakovės nemokumo procesą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (juridinio asmens vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

27. Pažymėtina, kad iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. liepos 31 d. iš atsakovės banko sąskaitos A. B. buvo išmokėta 69 477 Eur suma, remiantis nemokumo administratorės paaiškinimais ir skaičiavimais – 400 Eur A. B. grąžino, 13 348,23 Eur panaudojo įmonės reikmėms įsigyjant veiklai vykdyti reikalingų medžiagų. Tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra ginčų, taip pat byloje nėra ją paneigiančių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Iš A. B. pateiktos 2022 m. rugsėjo 30 d. apyskaitos matyti, kad bendrovė iki 2022 m. rugsėjo 22 d., be kita ko, atliko mokėjimus buhalterines paslaugas atsakovei teikusiai mažajai bendrijai Vitorama.

28. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad buvęs bendrovės vadovas sąmoningai, siekiant bendrovę privesti prie bankroto, neinicijavo bendrovės nemokumo procedūros. Priešingai, remiantis nemokumo administratorės pateiktais duomenimis ir paaiškinimais, buvęs bendrovės vadovas siekė toliau tęsti veiklą, mažinti turimų įsipareigojimų dydį. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu, atsakovei vėluojant atsiskaityti su kreditoriais, būtų buvę sudaryti sandoriai, kuriais atsakovė prisiėmė papildomų įsipareigojimų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą, taip pat į JANĮ nustatytus terminus ir veiksmus, kuriuos reikia atlikti iki nemokumo bylos teisme inicijavimo, sprendžia, kad šiuo atveju buvusio bendrovės vadovo nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2023 m. kovo 26 d. (kai su pareiškimu į teismą kreipėsi kreditorė VMI prie FM) nelaikytinas tyčinio bankroto požymiu.

29. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorė nenurodė ir nepateikė pakankamų duomenų spręsti, kad buvęs bendrovės vadovas grynindamas bendrovės lėšas sukėlė bendrovės nemokumą arba iš esmės pablogino jau nemokios bendrovės padėtį. Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis didžioji dalis lėšų buvo išgrynintos iki nustatyto bendrovės nemokumo momento. Remiantis atsakovės 2022 m. rugsėjo 31 d. balansu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. bendrovės įsipareigojimai sudarė 30 734 Eur sumą, o atsakovės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 30 819,61 sumai. Be to, nemokumo administratorė dėl lėšų išgryninimo inicijavo bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą. 2024 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1031-901/2024 ieškinį tenkino, priteisė iš A. B. 60 084,77 Eur žalos atlyginimą, sprendimas už akių yra įsiteisėjęs.

30. Nemokumo administratorė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad neturi duomenų, kokiu tikslu buvo išgryninama dalis įmonės lėšų ar kad vadovo veiksmai buvo tokio laipsnio, jog būtų pagrindas juos kvalifikuoti kaip tyčinio bankroto požymį. Pažymėjo, kad A. B. nurodo, jog pinigai buvo naudojami įmonės veiklai vykdyti, o nemokumo administratorė neturi pagrindo netikėti pateikta informacija ir vadovo paaiškinimais, kadangi turi dokumentus, pagrindžiančius rangos statybos darbus, PVM sąskaitas faktūras, jų apmokėjimo čekius, kas patvirtina, kad dalimi lėšų buvo atsiskaitoma įmonės reikmėms, įmonė dar kurį laiką vykdė veiklą.

31. Nemokumo administratorė papildomuose paaiškinimuose nurodė kada susidarė kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau nenurodė kokią esminę įtaiką ir kokie ir kada konkrečiai atlikti vadovo veiksmai turėjo esminės įtakos turto sumažėjimui ir kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimu, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą eliminavimui. Priešingai, pareiškėja nurodė, kad pasikeitus situacijai, nebepalaiko prašymo pripažinti MB „Redamber“ bankrotą tyčiniu, kad šiuo atveju bendrovės turto neperdavimas nemokumo administratorei nėra tyčinio bankroto požymis.

32. Pažymėtina, kad būtent nemokumo administratorė, kuri valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja, analizuoja jai perduotus dokumentus, gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus bei vykdo kitas JANĮ 66 str. nurodytas funkcijas, geriausiai žino tikrąją įmonės finansinę padėti ir valdymo aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti nemokumo administratorės paaiškinimais.

33. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atskiras veiksmas – lėšų gryninimas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti sąmoningai blogą bendrovės valdymą ir spręsti, kad šis vadovo veiksmas lėmė bendrovės nemokumą arba pablogino bendrovės padėtį.

34. Dėl išdėstyto bei įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų požymių vertinimo

35. Nemokumo administratorė pareiškime prašė pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir pareiškimą grindė aplinkybe, jog buvęs bendrovės vadovas pasisavino bendrovės lėšas. Kaip ir nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis yra siejamas su juridinio asmens atsiskaitymais, kurie buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pinigių lėšų pasisavinimas nėra laikomas atsiskaitymu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Su minėta aplinkybe nemokumo administratorė sutinka, todėl dėl prašymo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, remiantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas plačiau nepasisako.

36. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, remiantis šiuo požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510/2018).

38. Nemokumo administratorė pareiškime nurodė, kad atsakovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, buvusi buhalterė perdavė paruoštą finansinę ataskaitą už 2021 metus, tačiau ji nėra patvirtinta vadovo parašu. Nurodė, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės mėn. ir finansinės ataskaitos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės turto masto ir įsipareigojimų. Papildomai nurodė, kad iš dirbusių 17 darbuotojų, nemokumo administratorei buvo perduotos tik dviejų darbuotojų darbo sutartys.

39. Iš byloje esančio 2023 m. spalio 31 d. dokumentų perdavimo akto matyti, kad nemokumo administratorei buvo perduoti bendrovės dokumentai, sudaryti iki 2022 m. rugsėjo 22 d., t. y. pardavimo ir pirkimo dokumentai, sąskaitos išrašas. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas bendradarbiauja, pasirašė nemokumo administratorei perduotus nepasirašytus bendrovės dokumentus, Juridinių asmenų registrui yra pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 m. Papildomai pažymėtina, kad remiantis byloje esančia medžiaga, nemokumo administratorė nustatė, kas sudaro bendrovės turimą turtą, kreditorių įsipareigojimų dydį (patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas). Be to, byloje pakako dokumentų, nustatyti bendrovei padarytos žalos dydį, pagrįsti jį turimais duomenimis ir inicijuoti civilinę bylą Nr. e2-1031-901/2024. Teismo vertinimu, nemokumo administratorei neperduotų dokumentų pobūdis nesudaro pagrindo prieiti išvadą, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymis. Teismas papildomai pažymi, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.

40. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas buvusio bendrovės vadovo veiksmų atitikimas JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytiems tyčinio bankroto požymiams, teismas sprendžia, kad pripažinti atsakovės LMB REDAMBER bankrotą tyčiniu pagrindo nėra.

41. Dėl išdėstytų motyvų pareiškimas pripažinti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos REDAMBER bankrotą tyčiniu atmestinas.

Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

42. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

43. Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi tenkino kreditorės VMI prie FM prašymą ir nutarė buvusiam bendrovės vadovui A. B. 2 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

45. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl teisės buvusiam LMB REDAMBER vadovui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo grąžinti nagrinėti iš naujo.

46. Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi, kuria buvusiam LMB REDAMBER vadovui A. B. 2 metams apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dėl to, kad buvęs bendrovės vadovas neinicijavo bankroto proceso laiku ir neperdavė nemokumo administratorei turto, neatskleidė bylos esmės: nenustatė, kada apeliantui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir ar tokia pareiga buvo pažeista, tačiau sankciją paskyrė atsižvelgdamas be kita ko ir į šią aplinkybę. Konstatavo, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymas ir sankcijos paskyrimas turėtų būti siejamas su esmingu turto ir kreditorių galimybių savo reikalavimus nukreipti į turtą sumažėjimu, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo tiriamos ir vertinamos.

47. Kreditorė VMI prie FM prašymą grindė aplinkybėmis, kad vadovas laiku neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, taip pat, jog kreditorės turimais duomenimis – atsakovės nemokumo administratorei neperdavė atsakovės dokumentų ir turto.

48. Kaip nurodyta aukščiau šioje nutartyje, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą atsakovės nemokumo momentą – 2022 m. birželio 16 d., spręstina, kad nuo šio momento bendrovės vadovui kilo pareiga inicijuoti atsakovės nemokumo procesą. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, patvirtinančius bendrovės siekį tęsti veiklą ir mažinti įsipareigojimus, taip pat į JANĮ nustatytus terminus ir veiksmus, kuriuos reikia atlikti iki nemokumo bylos teisme inicijavimo, teismas konstatuoja, kad buvusio bendrovės vadovo veiksmai jam neiniciavus įmonės bankroto nedelsiant po nustatyto nemokumo momento nelaikytini sąmoningu netinkamu pareigos vykdymu, šie veiksmai nesukėlė esminių neigiamų padarinių, nenustatytas esmingas turto ir kreditorių galimybių savo reikalavimus nukreipti į bendrovės turtą sumažėjimas dėl tokio vadovo elgesio. Remiantis atsakovės 2022 m. rugsėjo 31 d. balansu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. turėjo trumpalaikio turto už 28 082 Eur (iš kurio pinigai sudarė – 4 373 Eur). Atsakovės įsipareigojimai sudarė 30 734 Eur sumą, o atsakovės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 30 819,61 sumai.

49. Pažymėtina, kad tiek nemokumo administratorė, tiek buvęs bendrovės vadovas patvirtino, kad siekia bendradarbiauti, suinteresuotas asmuo pasirašė nemokumo administratorei perduotus nepasirašytus bendrovės dokumentus, siekia surinkti trūkstamus duomenis ir dokumentus, Juridinių asmenų registrui yra pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 m. Papildomai pažymėtina, kad nemokumo administratorė 2024 m. spalio 21 d. paaiškinimuose nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas įsipareigojo iki 2024 m. spalio 25 pateikti buhalterinę LMB REDAMBER apskaitą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 13 d. Byloje nėra duomenų ar šis įsipareigojimas buvo realiai įvykdytas, tačiau tai yra nauja faktinė aplinkybė, kuria nebuvo grindžiamas nagrinėjamas prašymas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalį numatytą sankciją, tačiau ši aplinkybė sudarytų pagrindą kreiptis į teismą su prašymu dėl teisių apribojimo iš naujo, jei minėti dokumentai iki nurodyto termino nebus perduoti.

50. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad buvusio bendrovės vadovo veiksmai neatitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų teisinių pagrindų, todėl prašymas apriboti buvusio bendrovės vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos REDAMBER nemokumo administratorės Rasos Židonytės pareiškimo pripažinti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos REDAMBER bankrotą tyčiniu.

Netenkinti prašymo iki penkių metų apriboti buvusiam likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos REDAMBER vadovui A. B. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Likusi nutarties dalis neskundžiama.