Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjui L. R., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2015 m. birželio 11 d. raštą Nr. 49SFN-676-(14.49.104.) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių perduoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymą nagrinėti NŽT.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu atsakovas netenkino jo prašymo dėl privažiavimo kelio prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Paaiškino, jog 2013 m. gegužės 30 d. įsigijo žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) Kadangi nurodytas žemės sklypas neturi susisekimo su viešuoju keliu, pareiškėjas pateikė prašymą NŽT per NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl privažiavimo kelio prie minėto žemės sklypo, t. y. kad NŽT duotų sutikimą nustatant vietinės reikšmės vidaus kelio servitutą žemės teritorijai, esančiai laisvos valstybinės žemės fonde, pagal pridėtą projektą bei suteiktų užstatymo teisę pareiškėjui vietinės reikšmės vidaus keliui statyti nuo (duomenys neskelbtini) atšakos iki pareiškėjo žemės sklypo. Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiosios specialistės buvo informuotas, jog turi pateikti kelio projektą, bei teritorijos planą. Pasak pareiškėjo, 2013 m. lapkričio 8 d. jis pateikė projektą, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-16 atsisakė tenkinti jo prašymą tiesti susisiekimo komunikacijas. Pareiškėjas pabrėžė, jog šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3137-281/2015 panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. sausio 8 d. sprendimą ir įpareigojo prašymą nagrinėti iš naujo. Šiame teismo sprendime buvo pažymėta, kad atsisakymas, grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos nuomone, yra nepagrįstas, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. birželio 11 d. raštu vėl informavo apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos neigiamą nuomonę.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas ginčijamame akte nenurodo, kokiais teisiniais pagrindais jam suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Pagal Žemės įstatymo 13 str. 1 d. laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko NŽT, todėl tik ji galėjo priimti atitinkamą sprendimą. Be to, rašte nurodyti neigiamo sprendimo motyvai yra nepagrįsti, nes nurodytų subjektų nuomonės negali būti pagrindu priimant sprendimą. Pažymėjo, kad NŽT valstybės žemes valdo patikėjimo teise, patikėtinis šia teise disponuoja autonomiškai, o ginčijame akte nurodyti subjektai viršijo savo įgaliojimus. Atkreipė dėmesį, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė tuos pačius motyvus, kurie buvo nurodyti teismo panaikintame 2014 m. sausio 8 d. sprendime. Pareiškėjo teigimu, toks atsakovo neveikimas pažeidžia jo nuosavybės teisę, nes, nesant susiekimo su žemės sklypu, jis negali juo visavertiškai naudotis.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius bendrame su NŽT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 2–7).

Paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63, 4.1.21 p. nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius išduoda (arba atsisako išduoti) sutikimus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka tiesti susisiekimo komunikacijas ar inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, juos rekonstruoti ir prižiūrėti, statyti laikinus nesudėtingus statinius, rengti teritorijų planavimo dokumentus, kai teisės aktų nustatyta tvarka asmeniui perduodamos teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, padidinti žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje (projektuoti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, numatomus sujungti su besiribojančiu žemės sklypu). Skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas priimtas remiantis NŽT 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 ir 11.1 p., t. y. kai planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos, inžinieriniai tinklai bei statyti jiems funkcionuoti būtini statiniai trukdys ateityje šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose nustatytą teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 10 p. nustato, kad sprendimas neišduoti sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius įforminamas teritorinio skyriaus vedėjo pasirašytu raštu, kuriame nurodomi motyvai, dėl kurių negali būti išduodamas sutikimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, o ne į NŽT, be to, teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendime pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius turėjo teisės aktų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus nagrinėti pareiškėjo prašymą.

NŽT Vilniaus skyriaus teigimu, jis savo sprendime nurodė motyvus, kodėl atsisakė išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas pagal parengtą privažiavimo schemą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos raštus, kuriuose nepritarta susisiekimo komunikacijų tiesimui iki pareiškėjo sklypo, kadangi projektuojamas kelias suprojektuotas neracionaliai (kertant sodą) bei ateityje trukdys šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus. Atsakovas pabrėžė, jog pagal Taisyklių 8 ir 8.4 p. komunikacijų susisiekimų planas turi būti suderintas, kai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose, jų apsaugos zonose – su Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu.

Atsakovas taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 str. 3 d. nustatyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas šia apskundimo tvarka nepasinaudojo.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Be to, prašė spręsti klausimą dėl bylos teismingumo.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 49SFN-676-(14.49.104.), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas pagal V. K. 2013 m. spalio mėn. parengtą privažiavimo schemą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas L. R. 2013 m. rugsėjo 3 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą nustatyti vietinės reikšmės vidaus kelio servitutą žemės teritorijai, esančiai laisvos valstybinės žemės fonde, pagal pridėtą projektą susisiekti su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) atšakos apvažiuojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir suteikti pareiškėjui užstatymo teisę vietinės reikšmės vidaus keliui statyti nuo (duomenys neskelbtini) atšakos iki žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme paaiškino, kad žemės teritorija, kuriai prašoma nustatyti servitutą, yra laisvos valstybinės žemės fonde, o privažiavimas reikalingas susisiekti su jam priklausančiu žemės sklypu (el. b. l. 8–9). 2013 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas atsakovui papildomai pateikė suvestinį sklypo inžinerinių tinklų planą (el. b. l. 10).

Pažymėtina, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2013 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 2-164 nurodė, kad šiuo metu ji neturi galimybės pritarti L. R. pateiktai privažiavimo schemai. Paaiškino, kad pareiškėjas numato įrengti vietinės reikšmės vidaus kelią Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Vilnios rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje. Pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą minimoje teritorijoje gali būti įrengiama tik apžvalgos aikštelė bei pėsčiųjų trasa. Pažymėjo, kad rengiant sklypo detalųjį planą bus išnagrinėta galimybė suplanuoti susisiekimo komunikacijas prie esamų sklypų, nepažeidžiant saugomos teritorijos apsaugos reglamentų (el. b. l. 78–79).

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2013 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. A51-124965-(2.15.1.21-MP2) nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog projektuojamas kelias suprojektuotas neracionaliai (kertant sodą) ir yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje, jo statybai ir projektavimui nepritaria ir rekomenduoja naudotis sklypo formavimo dokumentuose įtvirtintu įvažiavimu (el. b. l. 82).

NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2014 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-16, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos raštuose pateiktas nuomones, atsisakė pareiškėjui išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas pagal V. K. 2013 m. spalio mėn. parengtą privažiavimo schemą (el. b. l. 77).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3137-281/2015 panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-16 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymą dėl privažiavimo kelio įrengimo. Teismas savo sprendimą, motyvavo tuo, kad ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. sausio 8 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8, 31 str. reikalavimų, nes atsakovo sprendime nėra faktinių aplinkybių analizės, nenurodyti argumentai ir konkrečios teisės normos, pagrindžiantys atsisakymą išduoti sutikimą, be to, administracinės procedūros sprendimas priimtas pažeidžiant tokio sprendimo priėmimo terminus (el. b. l. 65–71).

Atsakovas, vykdydamas minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2015 m. birželio 11 d. priėmė nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą Nr. 49SFN-676-(14.49.104.), kuriuo taip pat atsisakė išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas pagal V. K. 2013 m. spalio mėn. parengtą privažiavimo schemą. Minėtas sprendimas priimtas, vadovaujantis Taisyklių 11.1 ir 11.2 p. bei atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos raštuose pateiktas nuomones. Sprendime paaiškinta, jog kelias suprojektuotas neracionaliai (kertant sodą) bei ateityje trukdys šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose nustatytą teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepciją (el. b. l. 6–7).

Pareiškėjas nesutinka su minėtu NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 11 d. sprendimu ir mano, kad jį priėmė netinkamas subjektas, be to, sprendimo motyvai yra nepagrįsti, netinkami ir toks sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę į nuosavybę.

Dėl bylos teismingumo

Pareiškėjas teismo posėdžio metu iškėlė klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo. Teismas pažymi, kad bylos dėl servituto nustatymo teismingumą apsprendžia servituto nustatymo pagrindas – ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu. Tais atvejais, kai siekiama servitutą nustatyti teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 str., ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju pareiškėjas siekia, kad servitutas būtų nustatytas viešojo administravimo subjekto aktu, ginčijamas viešojo administravimo subjekto aktas dėl atsisakymo tenkinti tokį prašymą. Taigi teismui nekyla abejonių, jog ginčas kilęs iš administracinių teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo apskundimo

Kaip minėta, atsakovas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d., atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas šiuo atveju nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius NŽT Vilniaus miesto skyriaus argumentus.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Žemės reformos įstatymo 2 d. žemės reformos tikslai yra užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Taigi pagal Žemės reformos 18 str. skundžiami tik tokie sprendimai, kurie priimti vykdant būtent žemės reformą. Tuo tarpu žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą, į kuriuos patenka ir servitutų nustatymas, sutikimų tiesti komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 44 str. 1 d. nustatyta, jog ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka, taigi darytina išvada, kad tokie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos.

Dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 49SFN-676-(14.49.104.) teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad vietinės reikšmės vidaus kelio servitutas būtų nustatytas laisvos valstybinės žemės fonde esančioje žemėje. Pagal Žemės įstatymo 13 str. 1 d. laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko NŽT ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-63 patvirtintą NŽT administracijos struktūrą, šios tarnybos struktūriniais padaliniais laikomi jos teritoriniai skyriai, tarp jų – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius (16.48 p.). NŽT Vilniaus miesto skyriaus nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63, 4.1.21 p. įtvirtinta, kad skyrius išduoda sutikimus (arba atsisako juos išduoti) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka tiesti susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, juos rekonstruoti ir aptarnauti, ir statyti nesudėtingus laikinus statinius. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 23 str. 1 d. nurodyta, jog administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

Taigi minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog NŽT Vilniaus skyrius yra įgaliotas priimti sprendimus dėl servitutų nustatymo, todėl pareiškėjo teiginiai, jog tokį sprendimą gali priimti tik pati NŽT, atmestini kaip nepagrįsti.

Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo atvejus ir tvarką reglamentuoja NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės. Sutikimo neišdavimo atvejai nustatyti Taisyklių 11 p.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pastarasis priimtas, vadovaujantis Taisyklių 11.1 ir 11.2 p. Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d.) 11.1 p. sprendimas neišduoti sutikimo priimamas, kai planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai bei statyti jiems funkcionuoti būtini statiniai trukdys ateityje šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose nustatytą teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepciją Taisyklių 11.2 p. nustato, jog sprendimas neišduoti sutikimo priimamas, kai yra galimybė susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus tiesti bei jiems funkcionuoti būtinus statinius statyti prašymą pateikusio asmens privačios žemės sklype ar naudojamame valstybinės žemės sklype, kai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai tiesiami bei jiems funkcionuoti būtini statiniai statomi prašymą pateikusiam asmeniui priklausančiam statiniui ar įrenginiui, esančiam tame privačios žemės sklype ar naudojamame valstybiniame žemės sklype, aptarnauti.

Pažymėtina, jog iš Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2013 m. gruodžio 5 d. rašto matyti, jog ginčo kelias suprojektuotas neracionaliai, jis kertą sodą, be to, kelias yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje. Iš Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos rašto matyti, kad teritorija, kurioje pareiškėjas planuoja kelią, patenka į saugomą teritoriją – Pavilnių regioninį parką, kuriame, pagal jo tvarkymo planą ginčo teritorijoje kelio statyba negalima – joje gali būti įrengiama tik apžvalgos aikštelė bei pėsčiųjų trasa. Pažymėtina, kad minėtas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos raštas reiškia, jog planuojamų inžinierinių tinklų planas net nebuvo suderintas su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, kaip to reikalauja Taisyklių 8.3 p. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl tokio suderinimo nurodė atsakovui pačiam kreiptis į atitinkamas institucijas.

Taigi minėtos, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos raštuose nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, jog egzistuoja Taisyklių 11.1 p. nurodyta sąlyga, t. y. pareiškėjo projektuojamas kelias trukdys ateityje šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose nustatytą teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepciją.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjui priklauso dar vienas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu, iki kurio pareiškėjas projektuoja kelią per valstybinę žemę. Taigi šiuo atveju egzistuoja ir Taisyklių 11.2 p. sąlyga, t. y. pareiškėjas turi galimybę susisiekimo komunikacijas tiesti savo privačiame žemės sklype.

Taisyklių 11.1 ir 11.2 p. nurodytų sąlygų egzistavimas bei tai, kad planuojamų inžinierinių tinklų planas nebuvo suderintas su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas pagrįstai 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 49SFN-676-(14.49.104.) atsisakė pareiškėjui išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas. Tai, jog atsakovas, kaip ir 2014 m. sausio 8 d., sprendime rėmėsi minėtais Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos raštais, nereiškia, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes 2014 m. sausio 8 d. atsakovo sprendimas buvo panaikintas kaip nemotyvuotas, neatitinkantis VAĮ 8 str. reikalavimų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas 2015 m. birželio 11 d. sprendimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendime nurodytus trūkumus ištaisė ir priėmė VAĮ 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą, kuris yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 49SFN-676-(14.49.104.) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių perduoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymą nagrinėti NŽT, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą