- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- eI-3137-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00967-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui L. R., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Alinai Karpovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. R. 2014-02-13 teismui pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014-01-08 sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 49SFN-(14.49.104.)-16 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti L. R. 2013-09-03 prašymą dėl privažiavimo kelio prie žemės sklypo unikaliu Nr.4400-2340-4395 nagrinėti iš naujo (el. bylos l. 1-4).
Paaiškino, kad jis 2013-05-30 įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr.4400-2340-4395, esantį Tuputiškių gatvėje, Vilniuje, šalia statinio Tuputiškių g. 66A (toliau - ir Žemės sklypas). Kadangi Žemės sklypas neturėjo susisiekimo su viešuoju keliu, pareiškėjas 2013-09-03 pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) per Vilniaus miesto skyrių dėl privažiavimo kelio prie Žemės sklypo suteikimo, t. y., nustatyti vietinės reikšmės vidaus kelio servitutą žemės teritorijai, esančiai laisvos valstybinės žemės fonde pagal pridėtą projektą susisiekti su Žemės sklypu nuo Tuputiškių gatvės atšakos apvažiuojant gyvenamąjį namą Tuputiškių g. 66, Vilniuje, bei suteikti užstatymo teisę pareiškėjui vietinės reikšmės vidaus keliui statyti nuo Tuputiškių gatvės atšakos iki Žemės sklypo, ir 2013-11-08 papildomai pateikė kelio projektą kartu su teritorijos planu. Nurodo, kad Sprendimas, kuriuo atsakovas atsisakė patenkinti pareiškėjo 2013-09-03 prašymą, yra nepagrįstas, neteisėtas, neobjektyvus ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme (toliu – ir VAĮ) įtvirtintiems viešojo administravimo principams. Tokius skundo teiginius pareiškėjas grindžia tuo, kad: 1) Sprendimas neatitinka VAĮ 4 str. 1 d., 6 str. 3 d. reikalavimų, nes priimtas tam neįgalioto viešojo administravimo subjekto, nes pagal Žemės įstatymo 13 str. 1 d. laisvos valstybinės žemės fondą tvarko Nacionalinė žemės tarnyba, todėl Sprendimą šiuo atveju galėjo priimti tik minėta institucija; 2) Sprendimas priimtas nesant teisinio pagrindo, nes vadovaujantis Žemės įstatymo 7 str. 1 dalies nuostatomis viešojo administravimo subjektas yra savarankiškas atliekant jam patikėtas funkcijas, o tam tikrų institucijų nuomonė nėra teisinis pagrindas sprendimui priimti; 3) Sprendimas pažeidžia pareiškėjo, kaip savininko, nuosavybės teises, kadangi nesant susisiekimui su Žemės sklypu, pareiškėjas negali juo pilnavertiškai naudotis; 4) Sprendimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 str. 3 d. reikalavimų, nes Sprendime nėra nurodytas teisės akto rūšies pavadinimas, nesilaikyta teisės aktui numatytos privalomų dalių eilės. Pažymi, kad Skyriaus vedėjas, priimdamas sprendimą suformuoti ginčo Sklypą, netinkamai vykdė savo pareigas, nes nenumatė susisiekimo galimybės su Sklypu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba bendrame atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. bylos l. 28-34).
Paaiškino, kad Sprendimas priimtas atsižvelgus į Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos prie Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) Vilniaus teritorinio padalinio ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento (toliau – ir VMS MPD) nagrinėjamu klausimu išreikštą poziciją. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194, (toliau - ir Nuostatai) 1, 9 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-10-23 įsakymu Nr. 3D-723 patvirtintos Tarnybos administracijos struktūros, numatančios, kad struktūriniais padaliniais laikomi ir teritoriniai skyriai, tarp jų – ir Vilniaus miesto skyrius, ir Vilnius miesto skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. IPI-(2.1.)-63, 4.1.23 punktu, Skyrius yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo 2013-09-03 prašymą. Sprendimas priimtas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. IP-(1.3)-265 patvirtintų „Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių" (toliau – ir Taisyklės) 11.1 punktu, yra pasirašytas kompetentingo asmens ir atitinka Taisyklių 3 priede numatytus formos reikalavimus. Sprendime, kaip atsisakymo motyvas nurodytas VMS MPD 2013-12-05 raštas Nr. A51-124965-(2,15.1.21-MP2) „Dėl informacijos pateikimo”, kuriame nurodoma, kad kelias suprojektuotas neracionaliai, o šio rašto kopija buvo pridėta pareiškėjui prie Sprendimo, todėl pareiškėjui turėjo būti aiškūs ir suprantami atsisakymo išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikaciją (vietinės reikšmės kelią) pagrindai. Ginčo Sklypas yra Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106 punktas (LRV nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2009-09-14) nustato, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Skyriaus vedėjas, priimdamas sprendimą suformuoti ginčo Sklypą, netinkamai vykdė savo pareigas.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0062:61, esantis Tuputiškių g. Vilniuje, suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-30 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-67 „Dėl žemės sklypo prie Tuputiškių g. 70, Vilniuje nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-06 įsakymu Nr. 30-262 „Dėl sklypo prie Tuputiškių g. 70 Suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ (el. bylos l. 28-34, 35-37). Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-21 sprendimu Nr. 49S-168 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. K." A. K. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0848 kitos paskirties ginčo žemės sklypą, minėto sprendimo 1.1 punkte nurodyta, kad sklypo naudojimo būdas ir pobūdis - po detalaus plano (el. bylos l. 49-50).
A. K. 2013-05-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2047 ginčo žemės sklypą pardavė pareiškėjui L. R. (el. bylos l. 53-54).
Pareiškėjas L. R. 2013-09-03 Skyriui pateikė prašymą nustatyti vietinės reikšmės vidaus kelio servitutą žemės teritorijai, esančiai laisvos valstybinės žemės fonde pagal pridėtą projektą susisiekti su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. 4400-2340-4395 nuo Tuputiškių gatvės atšakos apvažiuojant gyvenamąjį namą Tuputiškių g. 66, Vilniuje, ir suteikti užstatymo teisę L. R. vietinės reikšmės vidaus keliui statyti nuo Tuputiškių gatvės atšakos iki žemės sklypo kurio unikalus Nr. 4400-2340-4395 (el. bylos l. 60-61). Minėtame prašyme pareiškėjas paaiškino, kad žemės teritorija, kuriai prašoma nustatyti servitutą, yra laisvos valstybinės žemės fonde, o privažiavimas prie jam priklausančio Sklypo reikalingas susisiekti su žemės sklypu, kai jis bus naudojamas pagal paskirtį. 2013-11-08 pareiškėjas Skyriui papildomai pateikė suvestinį sklypo inžinerinių tinklų planą (el. bylos l. 65-66).
Skyrius 2013-11-27 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-2516 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijai bei Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau - KPD) Vilniaus teritoriniam padaliniui, bei 2013-11-28 raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-538 „Dėl informacijos pateikimo", adresuotu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui (toliau - VMS MPD), paprašė suteikti informaciją apie galimybę pareiškėjui įrengti privažiavimo kelią iki Sklypo (el. bylos l. 67, 68).
Atsakydama į Skyriaus paklausimą, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2013-12-03 rašte Nr. 2-164 „Dėl privažiavimo kelio įrengimo“ nurodė, kad šiuo metu ji neturi galimybės pritarti L. R. pateiktai privažiavimo schemai (el. bylos l. 70-72). Direkcija pažymėjo, kad regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko tvarkymo planą ir parengtus bei nustatyta tvarka patvirtintus Vilniaus miesto bendruosius (detaliuosius) planus. Pareiškėjas numato įrengti vietinės reikšmės vidaus kelią Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Vilnios rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D-341, nustatytas ŽRe - bendrojo naudojimo neurbanizuojamos teritorijos reglamentas ir šio specialiojo plano pagrindu minimoje teritorijoje gali būti įrengiama tik apžvalgos aikštelė bei pėsčiųjų trasa. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai. XXXIII. Rekreacinės teritorijos) draudžia statyti statinius, nesusijusius su rekreacija, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę. Žemės sklypui (kad. Nr. 0101/0062:61), kuris buvo suformuotas nuosavybei atkurti, aukščiau nurodytu planavimo dokumentu nustatytas GRe - ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo reglamentas, o nuosavybės atkūrimo dokumentuose reikalavimas - ruošti detalųjį planą, todėl rengiant sklypui teritorinio planavimo dokumentą, t. y. detalųjį planą, bus išnagrinėta galimybė suplanuoti susisiekimo komunikacijas prie esamų sklypų, nepažeidžiant saugomos teritorijos apsaugos reglamentų.
VMS MPD 2013-12-05 rašte Nr. A51-124965-(2.15.1.21-MP2) „Dėl informacijos pateikimo" nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog projektuojamas kelias suprojektuotas neracionaliai (kertant sodą) ir yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje, jo statybai ir projektavimui nepritaria ir rekomenduoja naudotis sklypo formavimo dokumentuose įtvirtintu įvažiavimu (el. bylos l. 73).
KPD Vilniaus teritorinis padalinys 2013-12-23 rašte Nr. (I.29.-V)2V-2275 „Dėl privažiavimo kelio prie sklypo Nr. 4400-2340-4395 Tuputiškių g., Vilniuje" nurodė, kad neprieštarautų tokio kelio įrengimui, kadangi pateikta privažiavimo prie sklypo schema patvirtina, jog kelias didžiąją dalimi įrengiamas jau esamo kelio vietoje (el. bylos l. 74).
Skyrius 2014-01-08 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-16 „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai" atsisakė pareiškėjui išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas pagal V. K. 2013 metų spalio mėn. parengtą privažiavimo schemą (el. bylos l. 75).
Šioje byloje keliamas atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, išnagrinėjus pareiškėjo 2013-09-03 prašymą, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, taip pat turi būti sprendžiama, ar atsakovas turėtų būti įpareigotas atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013-09-03 prašymą).
Pareiškėjas ginčija Sprendimą teigdamas, kad Sprendimas nepagrįstas, neobjektyvus, prieštarauja viešojo administravimo principams, priimtas neįgalioto viešojo administravimo subjekto ir neatitinka Teisėkūros įstatymo 13 str. 3 dalyje numatytų teisės aktams keliamų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad žemės teritorijai, esančiai laisvos valstybinės žemės fonde, būtų nustatytas vietinės reikšmės vidaus kelio servitutas. Pagal Žemės įstatymo 13 str. 1 dalies nuostatas, laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos" (2010-06-29 įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) (toliau –ir Nuostatai) 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Nuostatų 2 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Nuostatų 9 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos administracijos struktūrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu tvirtina žemės ūkio ministras.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2013-10-23 įsakymu Nr. 3D-723 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo" patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos administracijos struktūrą, pagal kurią šios tarnybos struktūriniais padaliniais laikomi jos teritoriniai skyriai, tarp jų - ir Vilniaus miesto skyrius (15.48 punktas). Vilniaus miesto skyriaus nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. IPI-(2.1.)-63 (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2015-03-21), 4.1.23 punkte numatyta, kad Skyrius išduoda sutikimus (arba atsisako juos išduoti) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka tiesti susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, juos rekonstruoti ir aptarnauti, ir statyti nesudėtingus laikinus statinius.
Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad Skyrius turėjo teisės aktų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus nagrinėti pareiškėjo 2013-09-03 prašymą. Todėl atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) taikomos Viešojo administravimo įstatyto (nauja įstatymo redakcija nuo 2007-01-01) nuostatos. VAĮ 3 straipsnio 1-12 punktuose įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje vadovaujasi viešojo administravimo subjektai, tarp šių principų paminėtinas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (1 p.); objektyvumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (2 p.); tarnybinės pagalbos principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą (5 p.).
VAĮ 8 straipsnyje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-511 redakcija, galiojanti nuo 2013-07-13) įtvirtinti individualiam administraciniam aktui keliami bendrieji reikalavimai. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (VAĮ 8 str. 3 d.); kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (VAĮ 8 str. 4 d.). VAĮ 14 straipsnio 3 dalis (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-01-10) nustato, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal VAĮ 23 straipsnio 1 dalies (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija, galiojanti nuo 2011-01-10) nuostatas, kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. VAĮ 31 str. nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Vadovaujantis VAĮ 34 straipsnio 1 dalimi, administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.
Pažymėtina, kad Skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Taigi, vadovaujantis VAĮ nuostatomis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jame turi būti nurodomas teisinis pagrindas, t. y. teisės aktų normos, kuriomis viešojo administravimo subjektas rėmėsi jį priimdamas, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pareiškėjo 2013-09-03 prašymą išnagrinėjo remdamasis tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2013 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. A51-124965-(2.15.1.21-MP2) „Dėl informacijos pateikimo” ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2013 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 2-164 „Dėl privažiavimo kelio įrengimo” išreikšta minėtų institucijų nuomone dėl susisiekimo komunikacijų (vietinės reikšmės vidaus kelio) įrengimo galimybės siekiant privažiuoti prie Sklypo (el. byla, l. 70-72, 73, 75). Jokie kiti motyvai ir teisinis pagrindas, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą, Sprendime nenurodomi, taip pat nepateikta jokia faktinių aplinkybių analizė. Teismas pažymi, kad Sprendime nurodytos tam tikrų institucijų nuomonės nėra ir negali būti teisiniu pagrindu priimti tam tikrą administracinės procedūros sprendimą, o aplinkybė, kad prie Sprendimo buvo pridėti ir pareiškėjui įteikti Sprendime paminėti raštai, jokios įtakos Sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad Skyrius, 2013-09-03 gavęs pareiškėjo 2013-09-03 prašymą, į jį atsakė Sprendimu, kuris priimtas 2014-01-08. VAĮ 31 str. įtvirtina imperatyvą administracinę procedūrą baigti per 20 darbo dienų arba per 30 darbo dienų, šiuo atveju informuojant pareiškėją apie termino pratęsimą. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad atsakovas priėmė sprendimą pratęsti administracinę procedūrą ir apie tokio sprendimo priėmimą pranešė pareiškėjui, byloje nėra. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, Sprendimas priimtas ženkliai viršijus VAĮ 31 straipsnyje numatytus administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminus, kas vertintina, kaip individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimas.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 str. 3 dalyje nustatytų teisės akto formos ir struktūros reikalavimų, kadangi šiuo atveju yra priimtas individualus administracinis aktas, kuriam Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos netaikomos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8, 31 straipsnių reikalavimų. Atsakovo sprendime nėra faktinių aplinkybių analizės, nenurodyti argumentai ir konkrečios teisės normos, pagrindžiantys atsisakymą išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas iki Sklypo, administracinės procedūros sprendimas priimtas pažeidžiant tokio sprendimo priėmimo terminus. Kaip jau minėta, visos faktinės aplinkybės, priežastys, teisinio reglamentavimo nuostatos administraciniame akte turi būti aiškiai ir suprantamai nurodytos, o administracinės procedūros sprendimas priimtas per VAĮ 31 straipsnyje nustatytus terminus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014-01-08 sprendimas „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 49SFN-(14.49.104.)-16 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti L. R. 2013-09-03 prašymą dėl privažiavimo kelio prie Sklypo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo L. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014-01-08 sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ Nr. 49SFN-(14.49.104.)-16 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti L. R. 2013-09-03 prašymą dėl privažiavimo kelio įrengimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.