Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Kaišiadorių paslaugos“ atstovui advokato padėjėjui T. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emduva“ atstovėms direktorei V. Š. ir advokatei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Kaišiadorių paslaugos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emduva“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

„Laikraščio „Atspindžiai“ 2018 m. lapkričio 30 d. numeryje, be kita ko, buvo išspausdinta toliau nurodyta informacija:

„Savivaldybės įmonė „Kaišiadorių paslaugos“ lapkričio 14 dienos raštu bilietų kainas paprašė padidinti. Vieno kilometro važiavimo priemiestiniais maršrutais įkainį prašoma didinti nuo dabar esamo 0,085 euro iki 0,1122 euro, o miesto autobuso vienkartinio bilieto kainą nustatyti 50 centų (buvo 38 centai). Prašoma didinti ir kitus įkainius. Jei dabar nuolatinis mėnesinis bilietas mieste kainuoja 11,74 euro, tai prašoma nustatyti 15,50 eurų? mokinio nuolatinio mėnesinio bilieto kaina analogiškai – nuo esamų 11,74 eurų išaugtų iki 3,09 eurų. Nežiūrint į tai, kad dabar ekskursijoms kaišiadoriečiai dairosi užsisakyti pigesnius autobusus kituose rajonuose, nuo sausio 1 dienos prašoma branginti ir šias paslaugas – ir nuvažiuotus kilometrus, ir stovėjimo valandų įkainius. Priežastis – savivaldybės įmonė neišgyvena. Tačiau yra neišsenkantis šaltinis – VIS DAR kažkaip išgyvenančių žmonių piniginės. <…>“

Informacija, kad savivaldybės įmonė neišgyvena, yra neatitinkanti tikrovės, žeminanti juridinio asmens vardą ir gerą reputaciją dėl toliau išvardintų priežasčių:

Motyvuojamoji dalis

Įmonė veikia pelningai – tai įrodo SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ vadovo 2017 metų veiklos ataskaita (nuoroda internete: http://www.kaisiadoriupaslaugos.lt/wpcontent/uploads/2018/06/Scan20180607104737min.pdf). Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad įmonė veikia pelningai, neturi jokių didelių ilgalaikių įsipareigojimų ar pradelstų mokėjimų, o pelnas, palyginus su ankstesniaisiais metais, auga uždaroji akcinė bendrovė „Emduva“, būdama Kaišiadorių rajono laikraščio „Atspindžiai“ rengėjas, atsiprašo Savivaldybės įmonės „Kaišiadorių paslaugos“ dėl pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.”

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Kaišiadorių rajono laikraštyje „Atspindžiai“, kurio rengėjas yra uždaroji akcinė bendrovė „EMDUVA“, buvo patalpintas straipsnis pavadinimu „Ir vėl – iš žmonių kišenės?“, kuriame buvo nurodyta informacija neatitinkanti tikrovės. Straipsnyje nurodoma, kad „Savivaldybės įmonė „Kaišiadorių paslaugos“ lapkričio 14 dienos raštu bilietų kainas paprašė padidinti. Vieno kilometro važiavimo priemiestiniais maršrutais įkainį prašoma didinti nuo dabar esamo 0,085 euro iki 0,1122 euro, o miesto autobuso vienkartinio bilieto kainą nustatyti 50 centų (buvo 38 centai). Prašoma didinti ir kitus įkainius. Jei dabar nuolatinis mėnesinis bilietas mieste kainuoja 11,74 euro, tai prašoma nustatyti 15,50 eurų? mokinio nuolatinio mėnesinio bilieto kaina analogiškai – nuo esamų 11,74 eurų išaugtų iki 3,09 eurų. Nežiūrint į tai, kad dabar ekskursijoms kaišiadoriečiai dairosi užsisakyti pigesnius autobusus kituose rajonuose, nuo sausio 1 dienos prašoma branginti ir šias paslaugas – ir nuvažiuotus kilometrus, ir stovėjimo valandų įkainius. Priežastis – savivaldybės įmonė neišgyvena. Tačiau yra neišsenkantis šaltinis – VIS DAR kažkaip išgyvenančių žmonių piniginės. <…>“. Informacija, kad įmonė neišgyvena, neatitinkanti tikrovės, žeminanti juridinio asmens vardą ir gerą reputaciją, kadangi įmonė veikia pelningai. Įmonės reputacija pablogėjo tiek visuomenėje, tiek tarp partnerių su kuriais dirbama, nes buvo klausiama ar ieškovė galės vykdyti savo įsipareigojimus. Skirtingai nei straipsnyje bandoma pateikti, paslaugų teikimo kainas buvo prašoma padidinti tik dėl kylančių paslaugų, kuro kainų, didėjančio minimaliojo darbo užmokesčio ir kitų nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.24 straipsniu ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad ji paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau atsakovė į šį raginimą nereagavo, todėl ieškovė gindama savo teises kreipėsi į teismą.

Atsakovės UAB „Emduva“ atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovei baudą. Nurodė, kad neneigia faktinės aplinkybės, kad 2018 m. lapkričio 30 d. laikraščio 89 numeryje buvo išspausdintas ieškovės nurodyto turinio straipsnis, parengtas redakcijos, pareiškiant pagrįstą ir korektišką, logiškai paaiškinamą redakcijos nuomonę dėl to, kokios priežastys lėmė ieškovo siekį kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybą su prašymu patvirtinti didesnius įkainius už transporto paslaugas. Pagal straipsnio kontekstą padaryta išvada „priežastis - savivaldybės įmonė neišgyvena“, atsakovės įsitikinimu, turi būti vienareikšmiai vertinama, kaip nuomonė, kuriai netaikomas tiesos ar netiesos kriterijus, o ne kaip žinia, ir ši nuomonė nėra žeminanti juridinio asmens vardą ir gerą reputaciją. Atsakovės atstove paminėjo, kad 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovė teikė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui raštą Nr. S-292 „Dėl keleivių pavėžėjimo bilietų, užsakomųjų reisų kainų didinimo“ kur nurodė, kad įkainiai keičiami dėl pastoviai augančios infliacijos šalyje, drastiškai didėjant kuro, tepalų, elektros energijos, atsarginių detalių kainoms, transporto priemonių draudimui, autobusų techninėms apžiūroms, kylant šalyje minimaliam darbo užmokesčiui bei pridėjo priedą Nr. 1, kuriame vienu iš keleivių vežimo autobusais ypatumų nurodė nuostolingumą. Taip pat ieškovas 2018 lapkričio 13 d. rašto 2 priede pateikia informaciją, kad 2017 m. vienas kilometras ridos įmonei atnešė 0,31 Eur nuostolių ir konstatuoja: „Keleivių vežimas vietinio susisiekimo maršrutais yra nuostolingi.“ Šiuo pagrindu buvo parengtas tarybos sprendimo „Dėl tarifo dydžio ir bilietų kainų už keleivių vežimą reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais nustatymo” projektas. Vertinant ieškovo prašymus pakelti įkainius už transporto paslaugas, bei prašymą keisti strateginį veiklos planą ir didinti asignavimus, kurie yra vieši duomenys, buvo išsakyta visiškai logiška nuomonė, kad įmonė neišgyvena. Ieškovės pridėti įrodymai pavirtina, kad faktiškai įmonė dirba pelningai, tačiau vertinant teiktus prašymus – išvada buvo padaryta logiška. Vertinant pačios ieškovės teiktų prašymų turinį ir išsakytą nuomonę dėl neišgyvenimo, akivaizdu, kad tai niekaip nekenkė ieškovės geram vardui ir reputacijai, kadangi apie savo nuostolingumą ieškovė pati nurodė minėtame prašymo priede, dokumentai yra visiems prieinami vieši, buvo svarstomi Savivaldybės tarybos posėdyje. Be to, ieškovė nepateikia jokių įrodymų kaip ir kuo pasireiškė jos gero vardo ir reputacijos sumenkinimas ar pažeminimas. Nurodė, kad Savivaldybės tarybai nepritarus sprendimo projektui atsakovas 2018 m. gruodžio 4 d. laikraščio numeryje Nr. 90 publikacijoje “Atgarsiai” patalpino straipsnį “Apetitas liko nepasotintas”, kuriame be kita ko, buvo parašyta, kad “Po šio sprendimo projekto pristatymo meras V. T. pakomentavo, jog SĮ Kaišiadorių paslaugos nėra nuostolinga įmonė ir prašymas didinti kainas neįtikina <...>”. Taip pat atsakovė prašo skirti 5 000,00 Eur baudą ieškovei, kurios 50 procentų prašys paskirti atsakovei, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė padavė ieškinį grįsdama jį ne faktinėmis aplinkybėmis, o savo vidiniu nepasitenkinimu. Toks kreipimasis į teismą laikytinas ieškovės nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį.

Atsakovės atstovė advokatė J. Ž. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad nepateikti jokie pagrindžiantys įrodymai apie ieškovės teisių pažeidimą. Nebuvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, o tik pateikta nuomonė, kuri padaryta iš pačios ieškovės teiktų prašymų savivaldybės tarybai pagrindu. Net ir išėmus iš konteksto žodžius „įmonė neišgyvena“, jie nėra įžeidžiančio turinio ir formos, negali sukelti įmonei jokių neigiamų pasekmių.

Atsakovės atstovė direktorė V. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad straipsnis rašytas redakcijos vardu. Straipsnyje pateikiama nuomonė, loginė išvada, kuri padaryta iš atsakovės teiktų prašymų Kaišiadorių rajono savivaldybei dėl įkainių padidinimo, ir juose nurodomų priežasčių dėl kainų kėlimo. Sekančiame laikraščio numeryje informuota, kad kainos savivaldybės tarybos nebuvo pakeltos, kadangi įmonė nėra nuostolinga.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ 2018 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl keleivių pavėžėjimo bilietų, užsakomųjų reisų kainų padidinimo, kadangi šalyje pastoviai auga infliacija, drastiškai didėja kuro, tepalų, elektros energijos, atsarginių detalių kainos, transporto priemonių draudimui, autobusų techninių apžiūroms, kylant minimaliam darbo užmokesčiui. 2018 m. lapkričio 29 d. parengtas sprendimo dėl tarifo dydžio ir bilietų kainų už keleivių vežimą reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais nustatymo projektas. Šio sprendimo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte, nurodomos ir pagrindė priežastys dėl kainų didinimo – augančios kuro, tepalų, elektros energijos, atsarginių detaliu, transporto priemonių draudimo, autobusų, padidėjusios autobusų eksploatacijos bei remonto sąnaudos. Atsakovės UAB „Emduva“ leidžiamame laikraštyje „Atspindžiai“ 2018 m. lapkričio 30 d. numeryje 89(2195) išspausdintas straipsnis „Ir vėl iš žmonių kišenės“, kuriame nurodoma, kad:

„Savivaldybės tarybos posėdžiui pateiktas sprendimo projektas, kuris numato dar labiau patuštinti eilinių žmonių kišenes. Jei politikai pritars, jau nuo pirmos ateinančių metų dienos ženkliai brangiau mokėsime už keliones vietiniais autobusais.

Savivaldybės įmonė „Kaišiadorių paslaugos“ lapkričio 14 dienos raštu bilietų kainas paprašė padidinti. Vieno kilometro važiavimo priemiestiniais maršrutais įkainį prašoma didinti nuo dabar esamo 0,085 euro iki 0,1122 euro, o miesto autobuso vienkartinio bilieto kainą nustatyti 50 centų (buvo 38 centai). Prašoma didinti ir kitus įkainius. Jei dabar nuolatinis mėnesinis bilietas mieste kainuoja 11,74 euro, tai prašoma nustatyti 15,50 eurų? mokinio nuolatinio mėnesinio bilieto kaina analogiškai – nuo esamų 11,74 eurų išaugtų iki 3,09 eurų.

Nežiūrint į tai, kad dabar ekskursijoms kaišiadoriečiai dairosi užsisakyti pigesnius autobusus kituose rajonuose, nuo sausio 1 dienos prašoma branginti ir šias paslaugas – ir nuvažiuotus kilometrus, ir stovėjimo valandų įkainius.

Priežastis – savivaldybės įmonė neišgyvena. Tačiau yra neišsenkantis šaltinis – VIS DAR kažkaip išgyvenančių žmonių piniginės. <…>“.

Šis straipsnis parašytas laikraščio „Atspindžiai“ redakcijos vardu. Iš ieškovės SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ 2017 m. veiklos ataskaitos nustatyta, kad įmonė veikia pelningai. Ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. prašė paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad įmonė neišgyvena, per dvi savaites nuo reikalavimo įteikimo, tačiau paneigimas nebuvo išspausdintas.

Kadangi paneigimas nebuvo išspausdintas ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, iš esmės paneigti straipsnio dalį, kurioje nurodoma, kad „<...> savivaldybės įmonė neišgyvena“, kadangi tai neatitinka tikrovės, žemina juridini asmens vardą ir gerą reputaciją.

Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Ieškovė prašo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „savivaldybės įmonė neišgyvena“, tačiau atsakovė nurodo, kad straipsnyje nurodomas sakiniu – „Priežastis – savivaldybės įmonė neišgyvena“ – yra pateikta tik redakcijos nuomonė, padaryta iš turimų oficialių duomenų.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 punktas); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 89 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškovė ginčija, kad atsakovė paskleidė neatitinkančią tikrovės žinią, jog „savivaldybės įmonė neišgyvena“. Ieškovės vertinimu, teiginiu – „priežastis – savivaldybės įmonė neišgyvena“ – konstatuojamos aplinkybės, kaip objektyviai egzistuojančios, tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija sutikti negali. Straipsnyje pavartoto sakinio („priežastis – savivaldybės įmonė neišgyvena“) negalima vertinti atskirai nuo straipsnio turinio ir jo surašymo aplinkybių. 2018 m. lapkričio 30 d. ginčo straipsnyje „Ir vėl – iš žmonių kišenės?“ pateikti faktai ir duomenys, kad „Savivaldybės įmonė „Kaišiadorių paslaugos“ lapkričio 14 dienos raštu bilietų kainas paprašė padidinti. Vieno kilometro važiavimo priemiestiniais maršrutais įkainį prašoma didinti nuo dabar esamo 0,085 euro iki 0,1122 euro, o miesto autobuso vienkartinio bilieto kainą nustatyti 50 centų (buvo 38 centai). Prašoma didinti ir kitus įkainius. Jei dabar nuolatinis mėnesinis bilietas mieste kainuoja 11,74 euro, tai prašoma nustatyti 15,50 eurų? mokinio nuolatinio mėnesinio bilieto kaina analogiškai – nuo esamų 11,74 eurų išaugtų iki 3,09 eurų.“ Nei ieškovė, nei atsakovė šiuo atveju neginčija šių faktų ir duomenų neatitikimo tikrovei. Detalios priežastys, kodėl siekiama didinti keleivių pavėžėjimo kainas straipsnyje nepateikiamos, tik nurodoma, kad „priežastis – savivaldybės įmonė neišgyvena“, todėl svarbu įvertinti straipsnio išspausdinimo kontekstą.

Byloje svarbu įvertinti, tai kad atsakovės leidžiamame laikraštyje 2018 m. lapkričio 30 d. ginčo straipsnis „Ir vėl – iš žmonių kišenės?“ buvo parengtas po 2018 m. lapkričio 29 d. parengto savivaldybės tarybos sprendimo dėl tarifo dydžio ir bilietų kainų už keleivių vežimą reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais nustatymo projekto. Ieškovė pati oficialiai 2018 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl keleivių pavėžėjimo bilietų, užsakomųjų reisų kainų padidinimo, nurodydama priežastis – šalyje pastoviai augančios infliacijos, drastiškai didėjančių kuro, tepalų, elektros energijos, atsarginių detalių kainų, transporto priemonių draudimui, autobusų techninių apžiūroms, kylant minimaliam darbo užmokesčiui. Prašymo priede Nr. 1 nurodoma, kad keleivių vežimas autobusais yra nuostolingas. Priede Nr. 2 nurodoma, kad keleivių vežimas vietinio susisiekimo maršrutais yra nuostolingi. Nors keleivių pavežimo kainų kėlimo priežastys nėra pačios ieškovės (savivaldybės įmonės) nuostolingumas, tačiau keleivių pavėžėjimo paslaugų nuostolingumas. Iš pateikto ieškovės prašymo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir jame nurodomų priežasčių dėl kainų kėlimo, bei pateiktų priedų, paprastam, protingai mąstančiam žmogui gali susidaryti nuomonė, kad įmonei yra finansiškai sunku vykdyti keleivių pavėžėjimo paslaugas, tai įmonei yra nuostolinga. Akivaizdu, kad visa informacija apie savivaldybės taryboje ketinamą spręsti klausimą dėl keleivių pavėžėjimo kainų kėlimo buvo paskelta viešai. Atsižvelgiant į nustatytas straipsnio išspausdinimo aplinkybes, galima daryti išvadą, kad atsakovė pavartodama žodžius: „savivaldybės įmonė neišgyvena“, išsakė savo nuomonę, kuri turi pakankamą faktinį pagrindą, leidžiantį tokiai nuomonei susidaryti. Straipsnyje pateikiama laikraščio redakcijos subjektyvi nuomonė, padaryta įvertinus kokios priežastys lėmė prašymo pateikimo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl keleivių pavėžėjimo kainų kėlimo. Kaip minėta, nuomonei negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Pati frazė „priežastis – savivaldybės įmonė neišgyvena“, nėra įžeidžiančio, žeminančio pobūdžio, ar galinti pakenkti ieškovės dalykinei reputacijai. Nors sakinys – „priežastis – savivaldybės įmonė neišgyvena“ – pateikiamas teigimo forma, tačiau pateikiamas subjektyvus vertinimas visumos faktų kontekste, pagrįstas objektyviais, pačios ieškovės, patektais faktais ir duomenimis.

Ieškovė jokių įrodymų nepateikia, kad jos dalykinė reputacija visuomenėje po šio straipsnio paskelbimo pablogėjo, tik deklaratyviai nurodoma, apie reputacijos pablogėjimą. Ieškovė reikalaudamas apginti dalykinę juridinio asmens reputaciją, turėtų įrodinėti aplinkybes, patvirtinančias objektyvias neigiamo poveikio pasekmes, net jei ir nėra reikalaujama atlyginti žalą, nes tai pareikšto ieškinio pagrindo sudėtinė dalis (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Ieškovė šioje civilinėje byloje apskritai neįrodinėjo žalos įmonės reputacijai aplinkybių, todėl reikalavimai dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo negalėtų būti tenkinami ir dėl šios priežasties (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis).

Pagal CPK 176 straipsnio l dalies įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad 2018 m. lapkričio 30 d. straipsnyje „Ir vėl – iš žmonių kišenės?“ išreikšta atsakovės kaip laikraščio „Atspindžiai“ leidėjo nuomonė, kad savivaldybės įmonė neišgyvena, yra subjektyvus faktų vertinimas, o ne žinia, be to, ieškovė neįrodinėjo dalykinės reputacijos pablogėjimo, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Dėl baudos skyrimo

Atsakovė prašo ieškovei skirti 5 000,00 Eur baudą, kurios 50 procentų prašys paskirti atsakovei, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė padavė ieškinį grįsdama jį ne faktinėmis aplinkybėmis, o savo vidiniu nepasitenkinimu. Toks kreipimasis į teismą laikytinas ieškovės nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.

Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Teismo vertinimu nenustatytos aplinkybės, kad ieškovė įgyvendindama savo procesines teises jomis piktnaudžiavo. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. (CPK 5 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė pateikdama ieškinį turėjo kitokių tikslų, nei nurodomų ieškinio reikalavimų patenkinimo bei nenustatytos aplinkybės leidžiančios daryti išvadą, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi ne pagal paskirtį. Paminėtina ir tai, kad prieš kreipimąsi į teismą, ieškovė kreipėsi dėl informacijos paneigimo į atsakovę, pateikdama atsakovei 2018 m. gruodžio 3 d reikalavimą, t. y. ikiteisminiu keliu bandė spręsti ginčą. Vien tai, kad ieškinys atmetamas, nereiškia, ieškovė pateikdama tokį ieškinį piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Kadangi nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl bauda neskirtina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė prašo priteisti iš viso 300,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys atmestas visiškai, todėl atsakovės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, t. y. iš ieškovės atsakovei priteistina 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 279 straipsniais

nusprendžia:

Ieškovės savivaldybės įmonės „Kaišiadorių paslaugos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emduva“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės savivaldybės įmonės „Kaišiadorių paslaugos“, j. a. k.2588470300, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emduva“, j. a. k. 158941991, 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.