Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2A-2129-260/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2A-2129-260/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04378-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
Airijos įmonės Ryanair DAC, D. O.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2129-260/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04378-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.3.3; 2.6.26; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Airijos įmonės Ryanair DAC, D. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eE2-10563-1070/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ Europos ieškinį dėl nedidelės sumos atsakovei Airijos įmonei Ryanair DAC, D. O. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Aer liber“ 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su Europos ieškiniu dėl nedidelių sumų nagrinėjimo, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Airijos įmonės Ryanair DAC, D. O. 400 Eur dydžio kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. vežėja (atsakovė Airijos įmonė Ryanair DAC, D. O. (toliau – atsakovė)) atšaukė skrydį Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 261/2004, nustatančiu bendrąsias kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo ir atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004), keleivės vardu buvo pateiktas prašymas atsakovei sumokėti 400 Eur kompensaciją. Atsakovė atsisakė sumokėti kompensaciją, argumentuodama tuo, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. 2017 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Civilinės aviacijos administracijai (toliau – CAA) buvo pateiktas skundas. CAA, ištyrusi skundą, nustatė, kad skrydis buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių, todėl vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktu ir 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktu, vežėja turi sumokėti keleivei kompensaciją. Atsakovė atsisakė tai padaryti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Airijos įmonė Ryanair DAC, D. O. 2018 m. gegužės 22 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, kadangi skrydis neįvyko dėl ypatingų aplinkybių – (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streiko. CAA, priėjusi prie išvados, kad apribojimai skrydžio atšaukimo dieną skrydžiams tranzitu per (duomenys neskelbtini) oro erdvę nebuvo taikomi, suklydo, kadangi pranešime aiškiai nurodyta, jog streiko dienomis vežėjų buvo pareikalauta sumažinti skrydžių kiekį per (duomenys neskelbtini) oro uostus. Tai vežėja ir padarė, siekdama įvykdyti oficialios institucijos nurodymą, tiesiogiai susijusį su įvykusiu streiku. Keleivei buvo grąžinti pinigai už kelionę, jai buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie turėtas papildomas išlaidas dėl skrydžio atšaukimo, atsakovė bendradarbiavo su keleive.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Aer liber“ Europos ieškinį dėl nedidelių sumų patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės Airijos įmonės Ryanair DAC, D. O. 400 Eur kompensaciją ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad , kad keleivė L. A. įsigijo (duomenys neskelbtini) turėjusio įvykti tiesioginio skrydžio (duomenys neskelbtini), skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skrydis) bilietą. Skrydis buvo atšauktas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) raštu informavo keleivę L. A., kad skrydis buvo atšauktas dėl (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streiko, todėl nekontroliuojamas vežėjos. Atsakovė atsisakė mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. 2017 m. lapkričio 9 d. keleivė L. A. kreipėsi su skundu į CAA dėl atšaukto skrydžio, kuriuo prašė kompensacijos už atšauktą skrydį, nurodydama, kad jis buvo atšauktas be priežasčių. CAA 2018 m. vasario 6 d. rašte dėl skundo L. A. nurodė, kad administracija kreipėsi į skrydį turėjusią vykdyti vežėją, prašydama paaiškinti skrydžio atšaukimo priežastis bei pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Vežėja paaiškino, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streiko, bei pateikė (duomenys neskelbtini) NOTAM pranešimą apie streiko metu taikytus skrydžių apribojimus (duomenys neskelbtini) oro erdvėje. CAA išnagrinėjusi NOTAM pranešimą nustatė, kad apribojimai skrydžiams tranzitu per (duomenys neskelbtini) oro erdvę nebuvo taikomi, sprendė, kad skrydis nebuvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, todėl laikė, kad vežėja turi sumokėti keleivei pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktą, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktą 400 Eur kompensaciją iki 2018 m. vasario 27 d. Atsakovė nesumokėjo keleivei kompensacijos iki 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. vasario 7 d. raštu pranešė L. A., kad skrydis buvo atšauktas dėl vežėjos nekontroliuojamų priežasčių – (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streiko, todėl keleivei nepriklauso kompensacija, sugrąžino už bilietą sumokėtą sumą į keleivės sąskaitą ir nurodė, kad ji gali pateikti įrodymus, patvirtinančius jos papildomai turėtus nuostolius dėl skrydžio atšaukimo. L. A. 2018 m. kovo 7 d. perleido savo reikalavimo į kompensaciją teisę ieškovei UAB „Aer liber“. Ieškovė atsakovę apie reikalavimo perleidimą informavo tinkamai.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad skrydis neįvyko, nes buvo atšauktas vežėjos, bei nėra ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydžio (400 Eur). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad skrydis buvo atšauktas mažiausiai prieš dvi savaites, kad L. A. buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Byloje nebuvo įrodinėja aplinkybė, kad L. A. buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip vieną valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo atmesti ieškovės, perėmusios L. A. reikalavimo teisę, Reglamento Nr. 261/2004 straipsnio 5 straipsnio 1 dalies „c“ punkte nurodytais pagrindais dėl „i“-„iii“ papunkčiuose nurodytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

7. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streiko, teismas pripažino, kad atsakovės rašte suinteresuotiems asmenims apie skrydžių atšaukimą 2017 m. spalio 10 d., nėra duomenų apie tiesioginio skrydžio į (duomenys neskelbtini) atšaukimą, apie tai, kad buvo apribotas eismas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) oro uostuose dėl (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streiko, kad šis skrydis buvo uždraustas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie konkrečias nagrinėjamo skrydžio atšaukimo aplinkybes: apie tai, ar skrydis iš (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) oro erdvę, kada atsakovė gavo NOTAM panešimą apie skrydžių ribojimus, įrodymus apie skrydžio atšaukimo būdą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą aplinkybę, jog skrydis iš (duomenys neskelbtini) negalėjo įvykti suplanuotą dieną, todėl buvo atšauktas, būtent dėl (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streiko, teismas sprendė, jog būtent vežėja (atsakovė) neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė Airijos įmonė Ryanair DAC, D. O. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įrodymų, patvirtinančių ypatingų aplinkybių dėl skrydžio atšaukimo buvimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, kurie iš esmės atskleidžia turėjusio įvykti skrydžio metu susidariusias aplinkybes: nors ir skrydžio išvykimo, nei atvykimo vieta nebuvo (duomenys neskelbtini), tačiau skrydis turėjo kirsti (duomenys neskelbtini) oro erdvę - ši aplinkybė pripažįstama esmine taikant atsakomybę vežėjui pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas. Paaiškino, kad vežėjas neturi jokios galimybės planuoti streikų laiko ir pagal tai planuoti skrydžių. Visi vežėjai yra susiję ir veikia toje pačioje oro erdvėje, todėl bet koks streikas zonoje, kurioje skrydžių srautas yra didelis, sukelia nepataisomus padarinius, kurių priežasčių vežėjas negali kontroliuoti. (duomenys neskelbtini) oro kontrolės vadovų streiko sukeltas sutrikimas yra milžiniškas, kuris, žinoma, būtent yra streiko rengėjų ketinimas. Paprastai 70 proc. visų vežėjų skrydžių, kuriuos planuojama atlikti per (duomenys neskelbtini) oro erdvės zonas, dėl streikų atšaukiami arba labai ilgam laikui atidedami, o tik 30 proc. skrydžių gali toliau normaliai vykti.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „Aer liber“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės Airijos įmonės Ryanair DAC, D. O. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir bendro pobūdžio informacija, iš esmės atkartojant pirmosios instancijos teisme atsakovės išdėstytus argumentus. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija, kad iš esmės jos atsikirtimai grindžiami tik jos pačios surašytu 2017 m. gruodžio 11 d. pranešimu ir jokių kitų dokumentų, detaliai pagrindžiančių ginčo skrydžio atšaukimo aplinkybes, atsakovė nepateikė. Toks pačios atsakovės surašytas dokumentas nelaikytinas objektyviu įrodymu byloje kadangi jis nėra pagrįstas kitais patikimais rašytiniais įrodymais, juolab, kad atsakovės rašte cituojamame NOTAM pranešimo 4 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog jis netaikomas teritoriniams tranzitiniams skrydžiams, kokiu laikytinas ginčo skrydis. NOTAM pranešime orlaivių operatorių buvo prašoma sumažinti suplanuotų skrydžių skaičių iki 30 procentų būtent (duomenys neskelbtini) oro uoste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) oro uosto platformose. Šias aplinkybes, kaip nesudarančias pagrindo atleisti atsakovę nuo kompensacijos pagal Reglamentą mokėjimo, pažymėjo dar CAA savo 2017 m. lapkričio 15 d., 2018­ m. sausio 18 d. ir 2018 m. vasario 6 d. laiškuose, adresuotuose atsakovei, tačiau atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, kad tiek išvykimo (duomenys neskelbtini), tiek ir atvykimo (duomenys neskelbtini) oro uostai nepateko į NOTAM pranešime nurodytų oro uostų, kuriuose buvo prašoma sumažinti suplanuotų skrydžių skaičių, sąrašą, atsakovės, kaip oro vežėjos, sprendimas atšaukti ginčo skrydį laikytinas priimtu išimtinai pačios atsakovės rizika ir tokiais veiksmais atsakovė pati prisiėmė riziką dėl galimų turtinių nuostolių, kurie gali atsirasti keleiviams reikalaujant kompensacijų, atsiradimo. Byloje esantis NOTAM pranešimas patvirtina, kad iš esmės (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streikas neturėjo jokios tiesioginės įtakos ginčo skrydžiui, prašymas sumažinti planuojamų skrydžių skaičių atsakovei (ginčo skrydžio aspektu) nebuvo įpareigojantis, dėl ko atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl jos pajėgumo, skrydžio perplanavimo galimybių neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, kad skrydis (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) oro erdvę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir teismo sprendimo motyvus pagal atsakovės Airijos įmonės Ryanair DAC, D. O. apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę iš keleivės L. A., (duomenys neskelbtini) turėjusios vykti tiesioginiu skrydžiu (duomenys neskelbtini), skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atšauktas dėl (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streiko, priklauso teisė į kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje įtvirtintus nuostolių kompensavimo dydžius.

13. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamento 2 straipsnio 6 punktą skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta apribota kompensacija. Šios kompensacijos esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

14. Reglamento (EB) Nr. 261/2004 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad reglamentas taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Nagrinėjamoje byloje keleivė L. A. turėjo skristi skrydžiu (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad bylos nagrinėjimui taikomos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatos. Reglamentas numato keleivių teisę į kompensaciją už atšauktus skrydžius. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 3 dalimi oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Pagal Teisingumo Teismo praktiką oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensaciją esant visoms nurodytoms sąlygoms (2008 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje Wallentin-Hermann, Nr. C-549/07, Rink. 2008 I-11061, 20–22, 40–41 punktai). Reglamente nurodyti šie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Pagal Reglamento 15 konstatuojamąją dalį, tokiems įvykiams, lemiantiems ypatingų aplinkybių susidarymą, priskirtinas oro eismo valdymo sprendimas, priimtas tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio, dėl kurio skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų. Pirmiau nurodytame sprendime, priimtame nurodytoje byloje, Teisingumo Teismas išaiškino, kad nebūtinai visos su nurodytais įvykiais susijusios aplinkybės yra atleidimo nuo Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos pareigos sumokėti kompensaciją keleiviams pagrindai. Aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“ Reglamento 5 straipsnio 3 dalies prasme, tik jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir išvardytieji Reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

15. Nustatyta, kad keleivė L. A. iš atsakovės Airijos įmonės Ryanair DAC, D. O. buvo įsigijusi tiesioginį skrydį (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo skrydis (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) oro erdvę, o NOTAM pranešimas apie skrydžių ribojimus buvo įpareigojantis ginčo skrydžio aspektu. Taigi ne bet koks oro valdymo sprendimas lemia ypatingų aplinkybių susidėjimą Reglamento 5 straipsnio 3 dalies prasme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog NOTAM pranešime nurodyti nurodymai turi būti vykdytini, tačiau tik ne skrydžiams, kurie nepatenka į (duomenys neskelbtini) oro erdvę ar su ja nesusiję, o aplinkybės, jog ginčo skrydis patenka į (duomenys neskelbtini) oro erdvę atsakovė neįrodė.

16. Atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išaiškinimus Reglamento taikymo klausimais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Prancūzijos skrydžių vadovų streikas (oro erdvės laikinas apribojimas) savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ginčo skrydis atidėtas dėl susidariusių ypatingų aplinkybių. Tuo pačiu tai negali būti pagrindu konstatuoti pagrindus oro vežėjo atleidimui nuo pareigos sumokėti keleiviui kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnio nuostatas. Vykdydamos savo veiklą, oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais streikais (oro erdvės apribojimais), todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai. Taigi vežėjas, siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją, streiku, kaip oro erdvės apribojimu, gali remtis tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) skrydžių vadovų streikas, dėl kurio buvo atidėtas skrydis (duomenys neskelbtini), buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad atsakovė neįrodė, kodėl NOTAM pranešimas turėjo būti pripažintas ypatinga aplinkybe ginčo skrydžio atšaukimui, todėl pagrįstai nusprendė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės atleisti atsakovės nuo atsakomybės.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas atsakovės Airijos įmonės Ryanair DAC, D. O. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

19. Ieškovė UAB „Aer liber“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 488,04 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer liber“ (įmonės kodas 304685405) iš atsakovės Airijos įmonės Ryanair DAC, D. O. (įmonės kodas 104547) 488,04 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 04 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis