Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L. P., T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams D. Š., M. R. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad buvo susituokusi su atsakovu D. Š., tačiau santuoką nutraukė prieš trejus metus. Sūnus D. Š. gimė (duomenys neskelbtini). tuo metu ji gyveno su atsakovu M. R.. Prašo pripažinti M. R. jos sūnaus tėvus ir priteisti iš jo išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Papildomai pareiškė prašymą pakeisti vaiko pavardę.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kuria dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė V. Š. ir atsakovas D. Š. buvo sudarę santuoką, kurią nutraukė (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. vasaros ieškovė gyvena kartu su atsakovu M. R.. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus D. Š., kurio gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas D. Š..

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

7. Kiekvienas vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), kuri pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės.

8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė V. Š. ir atsakovas D. Š. bendro ūkio neveda ir kartu negyvena nuo 2019 m. vasaros, nors oficialiai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas santuokos nutraukimo įrašas, atsakovo D. Š. atsiliepimas į ieškinį, ieškovės ir atsakovo M. R. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Atsakovas M. R. pripažįsta, kad jis yra nepilnamečio D. Š. tėvas, be to, tai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog M. R. yra D. Š. biologinis tėvas su 99,999999999 % tikimybe.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti nepilnamečio D. Š. teisę žinoti savo tikrąją kilmę, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas D. Š. nėra nepilnamečio D. Š. tėvas, o vaiko tėvas yra atsakovas M. R.. Tuo pagrindu D. Š. gimimo įraše panaikintinas įrašas grafoje „Duomenys apie tėvą“, kuriame nurodyta, jog vaiko tėvas yra D. Š. bei įrašytina, kad vaiko tėvas yra M. R..

10. Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.167straipsnio 2 dalis).

11. Atsižvelgiant į šalių prašymą, nepilnamečio D. Š. pavardė, nuginčijus atsakovo D. Š. tėvystę ir nustačius atsakovo M. R. tėvystę, keistina į pavardę „R.“.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

12. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

13. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio D. Š. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama V. Š.. VTAS pateikė išvadą, kad D. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų jo interesus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas ir nepilnamečio D. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

15. Išlaikymo dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nepilnamečiui sūnui iš atsakovo M. R. priteisti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su prašomu išlaikymo dydžiu sutiko, prieštaravimų neišreiškė. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad prašomas vaiko išlaikymo dydis prieštarauja jo teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

17. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

18. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

19. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Ieškovei byloje buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei. Iš jų priteistinas 129 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę + 54 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (100 Eur x 12 mėn. x 3 %)), 670 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 58,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. Š. nėra D. Š. vaikas.

Nustatyti, kad vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o D. Š. yra M. R. sūnus.

Panaikinti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašą „D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir įrašyti „M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti nepilnamečio D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „Š.“ į „R.“.

Nustatyti nepilnamečio D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjus teismo sprendimui – R.) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. Š. nepilnamečiui sūnui D. Š. (įsiteisėjus teismo sprendimui – R.) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai lygiomis dalimis 129,00 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 58,24 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 670,00 Eur (šešių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, tai yra Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui, tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.