Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę byla pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui A. B., tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir J. V., dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą nekilnojamąjį turtą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtą turtą atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 „Dėl projekto „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Via Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino Susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinančia institucija. Kelio A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ ruožas nuo 0 km iki 97 km yra projekto „Via Baltica“ sudėtinė dalis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. 189 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr.130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams, pagal magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą (toliau – ir specialusis planas) ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

NŽT direktorius 2024-02-23 aktu Nr. ŽVP-4-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas- Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ (toliau - Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas), be kita ko: paėmė visuomenės poreikiams savininko A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 3597/4796 dalį 0,4796 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypo dalis); nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo dalies ir joje esančio nekilnojamojo turto (3/4 dalies gyvenamosios paskirties pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą dydis - 107 575,72 Eur.

1. patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024-02-23 akto Nr. ŽVP-4-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą ir:

1.1. Leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 3597/4796 dalį 0,4796 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu;

1.2. Leisti įregistruoti A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus - 3/4 dalį gyvenamosios paskirties pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/4 dalį kitų inžinerinius statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybės vardu;

1.3. Leisti pradėti 0,4796 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančius nekilnojamuosius daiktus (gyvenamosios paskirties pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti.

2. Nustatyti A. B. 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimto 0,4796 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų (gyvenamosios paskirties pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodyta teismo nutartis įsiteisėjo, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą turtą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (kaip minėta – ir Žemės paėmimo įstatymas).

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (3 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos (4 dalis).

Pagal pareiškėjos pateiktą UAB „Jungtinis verslas“ 2023-08-11 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ23/0510/68N (toliau – Vertinimo ataskaita), savininkams (atsakovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui J. V.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ir jame esančių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė ir kiti patiriami turtiniai netekimai/nuostoliai (želdiniai ir negautas derlius, įrenginiai, kraustymosi nuostoliai) yra 141 494,30 Eur. A. B. bendrąja daline nuosavybe priklausiusios Žemės sklypo bei statinių dalių paėmimo visuomenės poreikiams vertė pagal Vertinimo ataskaitą - 107 575,72 Eur, iš jų: Žemės sklypo dalies vertė - 45 375,00 Eur; Kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo dalies paėmimu, dydis - 62 200,72 Eur, iš jų: nekilnojamojo turto (3/4 dalies gyvenamosios paskirties pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalies kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) vertė - 42 150,00 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė - 20 050,72 Eur.

Atsakovui nesutinkant su Vertinimo ataskaitoje nustatyta visuomenės poreikiams paimto turto verte teismas paskyrė visuomenės poreikiams paimtos A. B. bendrąja daline nuosavybe priklausiusios Žemės sklypo bei statinių dalių rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizę. Teisme gautas 2025-06-11 ekspertizės aktas Nr. 25/05101 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame pateiktos išvados, kad A. B. bendrąja daline nuosavybe priklausančios 359/4796 dalies 0,4796 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančio turtinio komplekso: 3/4 dalių gyvenamojo namo, 1/1 dalis lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/1 dalies ūkio pastato, 2Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57.00 kv. m, 1/1 dalies ūkio pastato, 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68.00 kv. m, 1/1 dalies ūkio pastato, 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23.00 kv. m, 1/1 dalies ūkio pastato, 5Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9.00 kv. m, 3/4 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų įrenginių, želdinių ir pan. rinkos vertė, apskaičiuota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio kriterijus, vertinimo 2024 m. vasario 23 d. datai (paėmimo visuomenės poreikiams metu, galėjo būti apie 108700 Eur (vienas šimtas aštuoni tūkstančiai septyni šimtai eurų). Remiantis pateikia analize, A. B. dėl visuomenės poreikiams paimtos A. B. bendrųjų daline nuosavybe priklausiusios dalies 0,4796 ha dydžio žemės sklypo, paskirtis - kita, vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turtinio komplekso (3/4 dalies gyvenamojo namo, lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, 2Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, 311m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, 5Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/4 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų įrenginių ir pan., kiti galimai patirti nuostoliai (perkraustymo išlaidos) galėjo būti apie 410 Eur (keturi šimtai dešimt eurų). Viso A. B. bendrąja daline nuosavybe priklausiusios namų valdos paėmimo visuomenės poreikiams vertė pagal Ekspertizės aktą – 109 110 Eur.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymas yra įvykis, kuriuo apibrėžiamos esminės paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savybės, pagal kurias bus nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė. Tačiau iš šios įstatymo normos negalima daryti išvados, kad minėtas įvykis apibrėžia ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybės teisė į žemės sklypą pasibaigia, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Kai nuo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praeina reikšmingai ilgas laikas, tai visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, nustatytos žymiai ankstesnei datai nei nuosavybės teisė į žemę pasibaigia priėmus paėmimo aktą, kuriuo žemės sklypas pereina valstybei, taikymas neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamo iš Konstitucijos, Konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020; 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1201-438/2020; 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2789-756/2021).

Teismas pažymi, kad teismo paskirtą ekspertizę atliko į ekspertų sąrašą įtrauktas ekspertas, turintis būtinas nekilnojamo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo kvalifikacijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika, tad teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvadų pagrįstumu. Ekspertizės akte nurodyta visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo bei statinių vertė, kuri nustatyta būtent 2024 m. vasario 23 d., kai priimtas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas atsakovo Žemės sklypą bei statinius paimti visuomenės poreikiams, kas labiausiai atitinka paimto Žemės sklypo bei statinių rinkos vertę, tuo pačiu nuosavybės teisės apsaugos imperatyvą bei Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėja, tiek atsakovas iš esmės sutinka su Ekspertizės akte nurodyta visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo ir statinių rinkos verte.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjos pateikta Vertinimo ataskaita formaliai atitinka turto vertintojui ir turto vertinimo procedūrai įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau Žemės sklypo bei statinių rinkos vertės nustatymo momentas (2023 m. gegužės 10 d. – turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo data) nesutampa su atsakovo nuosavybės teisių į Žemės sklypą bei statinius praradimo momentu (2024 m. vasario 23 d.), todėl teismas, atsižvelgiant į prieš tai nurodytus motyvus, nustatydamas visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo bei statinių rinkos vertę, ja nesiremia ir dėl to plačiau nepasisako.

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo bei statinių vertė ir kiti patirti nuostoliai nustatytini remiantis Ekspertizės aktu ir yra 109 110 Eur (3597/4796 dalies 0,4796 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 17175 Eur; 3/4 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 74360 Eur; ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 936 Eur; ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1119 Eur; ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 224 Eur; ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 224 Eur; 3/4 dalys kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 38 Eur; 3597/4796 dalies šiltnamio – 90 Eur; 3597/4796 dalies pavėsinės – 165 Eur; 3597/4796 dalies želdinių – 14400 Eur, viso suapvalinus – 108 700 Eur; kiti patirti nuostoliai (perkraustymo išlaidos) – 410 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas A. B. prašo priteisti iš pareiškėjos 8 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato teisinę pagalbą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2024 m. liepos 1 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2024-07-01/01.

Atsakovo 2025 m. gruodžio 12 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grindžiamas 2025 m. gruodžio 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 2025/021 bei 2025 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovas prašyme taip pat nurodo patyręs 1 700 Eur dydžio išlaidas už teismo ekspertės D. A. atliktą ekspertizę, kurias prašo priteisti iš pareiškėjos. Šios išlaidos grindžiamos 2025 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimą lemia byloje sprendžiamo ginčo ir teisinių santykių, iš kurių jis kyla, specifika ir Žemės paėmimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas. Visų pirma, atsakovas tokiose bylose dalyvauja ne dėl to, kad atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjui kyla poreikis kreiptis į teismą, o todėl, kad į atitinkamus žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius žemės savininkai įtraukiami nepaisant jų valios dėl nuosavybės teisės išsaugojimo. Todėl tuo atveju, kai atsakovas neginčija paties žemės paėmimo teisėtumo, bet nesutinka tik su jam siūlomu atlyginimo už paimamą žemę dydžiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ginčo nagrinėjimo teisme yra jo kaltė, kuri turėtų sąlygoti jo pareigą atlyginti valstybės išlaidas, susijusias su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu, įskaitant ir teisminius ginčus. Paimamos žemės rinkos vertė skirtingų kvalifikuotų vertintojų gali būti nustatoma skirtingo dydžio ir tai savaime nereiškia vieno kurio nors vertinimo pranašumo, todėl valstybės pasiūlyta paimamos žemės savininkams kompensacija neįpareigoja žemės savininkų besąlygiškai su ja sutikti ir neatima teisės reikalauti nustatyti teisingą atlyginimo dydį teismine tvarka. Todėl tai, kad atsakovas byloje nevisiškai įrodo jo prašomą nustatyti atlyginimo už paimamą žemę dydį nereiškia, kad teismo sprendimas jo naudai priimamas tik iš dalies, nes jis vis dėl to įrodo, kad valstybės pasiūlytas atlyginimo dydis buvo nepagrįstai per mažas. Laikytina, kad tokiose bylose atsakovui įrodžius, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nustatytas atlyginimo už paimamą žemę dydis yra neteisingas ir per mažas, teismo sprendimas yra priimamas atsakovo naudai ir jis turi teisę taip pat ir į bylinėjimosi išlaidų, patirtų įrodinėjant pareiškėjo klaidingai nustatytą atlyginimo dydį, visišką atlyginimą. Tokia išvada išplaukia ir iš Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija, bei 6 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu teismas sprendžia, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą galutinį dydį, esant ginčui, nustato teismas, tačiau turto savininkas, kuris nuosavybės netenka ne savo valia, neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl to, kad valstybės nustatytas pirminis atlyginimo dydis pasirodo neatitinkantis teisingos kompensacijos už paimamą nuosavybę ir dėl to turto savininkui tenka patirti papildomas teismo išlaidas ginant savo teises.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad atsakovui A. B. šioje byloje priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias nulėmė poreikis nuginčyti valstybės jam pasiūlytą atlyginimo už paimamą turtą dydį, kuris iš tiesų ir neatitiko teisingo kompensavimo principo.

Atsakovo prašyme nurodytos 1 700 Eur dydžio išlaidos už ekspertės parengtą ekspertizės aktą yra pagrįstos ir priteistinos.

Pažymėtina, kad 2025 m. gruodžio 12 d. prašyme atsakovas nepateikė detalaus patirtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apskaičiavimo, o tik nurodė, jog jam buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: atsakovo konsultavimas ir susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą parengimas, procesinių dokumentų dėl ekspertizės atlikimo parengimas bei atstovavimas dviejuose teismo posėdžiuose. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už atsiliepimo parengimą – 2,5. Atsakovo A. B. atsiliepimas į bylą pateiktas 2024 m. liepos 17 d., todėl šiuo atveju aktualus 2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2161,0 Eur. Atitinkamai už šią paslaugą maksimali rekomenduojama priteisti suma 5 402,5 Eur (2,5 x 2161,0).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, taip pat dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo ar atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose valandą (kai tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu), rekomenduojamas užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Nagrinėjamu atveju, 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdis truko nuo 14.35 val. iki 14.50 val. 2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdis truko nuo 12,53 val. iki 13.18 val., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. 2024 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2237,9 Eur. Atitinkamai už minėtas paslaugas maksimali rekomenduojama priteisti suma – 223,79 Eur (0,1 x 2237,9 x 5).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 punktu, už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, rekomenduojamas užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2025 m. vasario 4 d. atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos, 2025 m. vasario 17 d. – nuomonę dėl pareiškėjos pasiūlytų ekspertų kandidatūrų, o 2025 m. vasario 28 d. pateikė prašymą dėl mokėjimo kvito už ekspertizės atlikimą prijungimo prie bylos. Taikytinas 2024 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2237,9 Eur. Atitinkamai už šių dokumentų parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro 671,37 Eur (0,1 × 2237,9 × 3). Taip pat nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 16 d. atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2025 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2387,0 Eur. Atitinkamai už šios paslaugos suteikimą maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro 238,70 Eur (0,1 × 2387,0).

Atsižvelgiant į tai, bendra pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali rekomenduojama priteisti bylinėjimosi išlaidų suma galėtų būti 6 536,36 Eur, tačiau įvertinęs bylos aplinkybes, ginčo pobūdį, ir apimtį, teiktų byloje prašymų sudėtingumą, teismas daro išvadą, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra neproporcingos ir turi būti mažinamos.

Nagrinėjama byla kilo dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir administracinio akto teisėtumo patvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir jame esantį nekilnojamąjį turtą dydžio nustatymo. Atsakovas iš esmės neginčijo nei paties turto paėmimo visuomenės poreikiams būtinybės, nei administracinio sprendimo dėl paėmimo teisėtumo, o ginčijo tik kompensacijos dydį už paimto turto vertę.

Toks ginčo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad byla nebuvo itin sudėtinga teisės aiškinimo ar faktinių aplinkybių nustatymo požiūriu, nes esminis ginčas kilo dėl turto vertinimo, kuris sprendžiamas taikant įprastus vertinimo metodus ir remiantis ekspertiniais duomenimis. Byloje nebuvo sprendžiami nauji ar precedentų neturintys teisės klausimai, taip pat nebuvo nustatyta sudėtingų ar išskirtinių teisinių situacijų, reikalaujančių itin didelės apimties ar intensyvios teisinės analizės.

Be to, atsakovas prašyme nenurodė detalaus teisinės pagalbos apimties išskaidymo pagal suteiktų paslaugų pobūdį, jų trukmę ir faktinį darbo laiką, apsiribodamas bendru suteiktų paslaugų išvardijimu. Toks išlaidų pagrindimas apsunkina galimybę įvertinti, ar prašoma suma atitinka faktiškai suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir sudėtingumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).

Taigi, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas būtina vadovautis ne tik jų realumo, bet ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ginčo apimtį, nagrinėtų klausimų pobūdį ir bylos baigtį. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas nepareikalauja didelių laiko ar darbo sąnaudų, prašomos bylinėjimosi išlaidos gali būti sumažinamos iki protingo dydžio.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atsakovo prašoma priteisti 8 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 3 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad iš 2025 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovas pagal 2025 m. gruodžio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2025/021 už suteiktas teisines paslaugas yra atsiskaitęs tik iš dalies, t. y. sumokėjęs 2 000 Eur iš prašomų priteisti 8 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau vien ta aplinkybė, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo apmokėta visa teisinių paslaugų kaina, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią realumo kriterijus apima ne tik faktiškai patirtas, bet ir neišvengiamai patirtinas išlaidas, kylančias iš šalies prisiimtų sutartinių ar teisinių įsipareigojimų. Išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023 pažymėjo, kad draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas vien dėl jų neapmokėjimo iki bylos pabaigos neatitinka teisingumo ir protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, mutatis mutandis atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nurodė, kad realiomis bylinėjimosi išlaidomis laikytinos ir neišvengiamai patirtinos, dar neapmokėtos išlaidos, kas dera su CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata. Atsižvelgiant į tai, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos faktiškai apmokėti visas bylinėjimosi išlaidas. Ši norma įpareigoja šalį pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius konkrečių teisinių paslaugų suteikimą ir jų kainą, tačiau ne jų apmokėjimo faktą. Todėl aplinkybė, jog atsakovas už suteiktas teisines paslaugas yra atsiskaitęs tik iš dalies, nesudaro pagrindo atsisakyti priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs pateiktus argumentus konstatuoja, jog atsakovo A. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintinas iš dalies ir jam iš pareiškėjos priteistinas 4 700 Eur (3 000 + 1 700) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovui A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 3597/4796 dalies 0,4796 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį turtinį kompleksą: 3/4 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3/4 dalys kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiti įrenginiai: 3597/4796 dalis šiltnamio; 3597/4796 dalis pavėsinės; 3597/4796 dalis želdinių) adresu (duomenys neskelbtini), dydis yra 108 700 Eur (šimtas aštuoni tūkstančiai septyni šimtai eurų).

Nustatyti, kad atsakovui A. B. atlyginimo už kitus nuostolius, susijusius su žemės sklypo ir statinių paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 410 Eur (keturi šimtai dešimt eurų).

Atsakovo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakovo A. B. naudai 4 700 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.