- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- e2-1394-1044/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21726-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos vilkai“
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.26pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mieste“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos vilkai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo pripažinti niekine ir negaliojančia ieškovo UAB „Mieste” (toliau ir ieškovas) ir UAB „Reklamos vilkai“ (toliau ir atskaovas) 2017 m. rugsėjo 12 d. 29 641,55 Eur paskolos sutartį ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo 29 641,55 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „Mieste“ iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 7 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis). Nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Būrai“, įgaliotas asmuo J. B.. Tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 17/09/1, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 29 641,55 Eur paskolą. Paskolos gavėjas pagal šalių suderintą grafiką įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą 29 641,55 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį įvykdė – 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakovui išmokėjo grynaisiais pinigais 29 641,55 Eur iš ieškovo kasos, pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį bei kasų išlaidų orderį pasirašė ieškovo direktorius ir kasininkas A. E. ir atsakovo direktorius A. K. Paskolos suma išmokėta grynaisiais pinigais tuo metu buvusiam atsakovo direktoriui A. K. Nuo sutarties pasirašymo dienos atsakovas neatliko jokių atsiskaitymų pagal šią sutartį. Paskolos sutarties baigiamosiose nuostatose nurodyta, kad „sutartis sudaryta viename egzemplioriuje ir laikoma pas paskolos davėją, kol paskolos gavėjas ją įvykdys. Paskolos gavėjui ją tinkamai įvykdžius, sutartis perduodama paskolos gavėjui. Paskolos sutarties buvimas pas paskolos gavėją yra vienas iš įrodymų, kad paskola grąžinta“. Kadangi paskola nėra grąžinta, paskolos sutartis yra neperduota atsakovui (paskolos gavėjui) ir yra pas ieškovą (paskolos davėją). Ieškovas siuntė atsakovui pranešimą, siūlydamas iki 2019 m. birželio 28 d. grąžinti skolą bei pranešė, kad negrąžinus skolos, 2017 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartis Nr. 17/09/1 bus nutraukta nuo 2019 m. birželio 28 d. dėl įsipareigojimų nevykdymo. Sandorį ieškovas įvykdė atsakovo tuo metu buvusiam direktoriui A. K. išmokėdamas 29 641,55 Eur sumą grynaisiais pinigais. Paskolos sutarties 2017 m. rugsėjo 12 d. suma viršija 3 000 Eur, tačiau paskolos sutartis notaro nebuvo patvirtinta. Įstatymu reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Dėl to prašo pripažinti niekine ir negaliojančia šalių 2017 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį ir priteisti iš atsakovo 29 641,55 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl sandorio pripažinimo niekiniu, kadangi 2017 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartis akivaizdžiai sudaryta pažeidžiant CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teigia, kad ieškovui pripažinus, jog paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kitos byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad paskolos suteikimo faktas labiau tikėtina yra suklastotas nei tikras. Suteikta paskola turėjo būti deklaruota įstatymo nustatyta tvarka, tačiau paskolos suteikimo faktas nėra deklaruotas nei paskolos davėjo, nei paskolos gavėjo. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl sandorio tikrumo, kadangi didelės vertės sandoris vykdomas grynais pinigais ir neįformintas įstatymo nustatyta notarine tvarka. Nurodo, kad naujam atsakovo vadovui Valdui Malinauskui, buvęs įmonės vadovas A. K. neperdavė įmonės dokumentų, todėl atsakovas nedisponuoja duomenimis, ar ieškovo nurodyti sandoriai įtraukti į atsakovo buhalterinę apskaitą. Be to, nesutampa kasos orderyje (2017 m. rugsėjo 12 d.) ir kasos knygoje (2017 m. rugsėjo 13 d.) nurodytos datos. Kelia abejonių ir paskolos suma (29,641,55 Eur) nesant tikslinės paskolos, kas akivaizdžiai neatitinka įprastinės verslo praktikos. Kad paskolos faktas labiau tikėtina yra suklastotas nei tikras, patvirtina ir tos aplinkybės, kad nors paskolos sutartis buvo sudaryta bei kasos išlaidų orderis surašytas 2017 m. rugsėjo 12 d., tačiau 2017 m. rugsėjo 13 d. išmokėjus komandiruotpinigius ir galutinį darbo užmokestį, dieną prieš tai visas kasos likutis 29 641,55 Eur išmokėtas paskolai.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. K. paaiškino, kad sutarties sudarymo metu jis buvo atsakovo bendrovės direktorius ir kaip atsakovo vadovas sudarė 2017-09-12 paskolos sutartį. Dėl paskolos sumos buvo tartasi su ieškovu derybų metu. Kaip atsakovo vadovas jis prašė atsakovo paskolinti kuo didesnę pinigų sumą, nes tuo metu bendrovė buvo susidūrusi su sunkumais, teisminiais ginčais. Paskolos sutartį ir kasos pajamų orderį pasirašė kaip įmonės vadovas. Ar pinigai buvo įnešti į kasą atsakyti negali, tačiau visi gauti pinigai buvo vienareikšmiškai panaudoti įmonės veikloje. Negalėjo atsakyti, kodėl nebuvo sudarytas paskolos grąžinimo grafikas, tačiau paskolos sumą atsakovas siekė grąžinti kaip galima vėliau. Nežinojo, kad buvo būtina sudarytą paskolos sutartį, patvirtinti notariškai. Pažymėjo, kad 2017 metais atsakovas įsivėlė į teisminius ginčus su vienu užsakovu, dėl ko sustojo visa įmonės veikla, nebuvo galima vykdyti nei mokėjimų, nei grąžinimų pagal kredito sutartį, teisminiam ginčui buvo reikalingos lėšos. Iš vadovo pareigų jis buvo atleistas prasidėjus atsakovo akcininko bankroto bylai, tačiau apie atleidimą informuotas nebuvo, šį faktą sužinojo iš SODROS.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. kovo 7 d., ieškovui iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Būrai“.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo (paskolos davėjas) ir atsakovo (paskolos gavėjas) 2017 m. rugsėjo 12 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 17/09/1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui 29 641,55 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo pagal šalių suderintą grafiką grąžinti ieškovui gautus 29 641,55 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d. (e. b. l. 46-48). Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad paskolos grąžinimo grafikas tarp šalių nebuvo sudarytas. Pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakovo direktoriui A. K. iš bendrovės kasos išmokėjo grynaisiais pinigais 29 641,55 Eur (e. b. l. 49). Paskolos sutartis ir kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas tuo metu buvusio ieškovo direktoriaus ir kasininko A. E. ir atsakovo direktoriaus A. K. Pinigų išmokėjimas iš ieškovo kasos atsakovui pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į ieškovo kasos knygą (e. b. l. 50, 124-126). Iškėlus ieškovui bankroto bylą, atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo, siūlant iki 2019 m. birželio 28 d. grąžinti skolą. Iš bylos rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neatliko atsiskaitymų pagal paskolos sutartį.
Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad sandoris su atsakovu yra niekinis kaip paskolos sandoris, nes neatitinka 29 641,55 Eur paskolos sandoriui taikytino įstatyminio notarinės formos reikalavimo (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Atsakovas su tokiu ieškovu reikalavimu iš esmės sutinka ir ginčo dėl to tarp šalių nėra.
Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. CK 1.74 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, o 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad notarine forma turi būti sudaromi kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3 000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (1 dalis). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (2 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (3 dalis). Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (5 dalis).
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalys – ieškovas BUAB „Mieste“ (paskolos davėjas) ir atsakovas UAB Reklamos vilkai“ (paskolos gavėjas) – 2017 m. rugsėjo 12 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį. Iš šios paskolos sutarties matyti, kad paskolos suma viršija 3 000,00 Eur, sutartis nebuvo patvirtinta notaro. Paskolos sudarymo metu atsakovo vadovu buvo trečiasis asmuo A. K. (vadovu buvo nuo 2017-05-15 iki 2018-11-22) (e. b. l. 14). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo vadovas A. K. gavo iš ieškovo pinigus – 29 641,55 Eur – grynaisiais, pasirašydamas kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje trečiasis asmuo patvirtino, kad nurodytą pinigų sumą kaip paskolą gavo, patvirtino, kad parašas ant kasos išlaidų orderio yra jo, kad minėtą pinigų sumą panaudojo atsakovo įmonės veikloje. Dėl to taikytina CK 1. 93 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad šalių 2017 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartis dėl 29 641,55 Eur, sudaryta nesilaikant notarinės formos reikalavimo yra niekinė ir negaliojanti, kaip pažeidžianti CK 6.871 straipsnio 4 dalies imperatyvias įstatymo normas. Tačiau nesutiktina su atsakovu, kad, nesant notarine forma patvirtintos paskolos sutarties, ieškovo reikalavimas dėl 29 641,55 Eur priteisimo turėtų būti netenkinamas kaip nepagrįstas.
Ieškovas prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 29 641,55 Eur pinigų sumą. CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. CK 6.145 straipsnio 1 dalies norma nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą; dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Kasacinis teismas, aiškindamas minėto CK 6.145 straipsnio normas, yra išaiškinęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad paskolos sutartis apibrėžiama kaip sandoris, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. paskolos sutartis yra realinė. Dėl to įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog pinigus perdavė, o skolininkas – kad skolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010, kt.).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pinigų perdavimo fakto. Ieškovas teigė, kad 29 641,55 Eur atsakovui buvo perduoti. Aplinkybę, kad atsakovui buvo perduota 29 641,55 Eur ieškovas įrodinėja remdamasis 2017 m. rugsėjo 12 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodytas dokumentas (paskola), kurio pagrindu yra išduotas kasos orderis; nurodyta pinigų suma - 29 641,55 Eur, kuri yra perduodama; kasos išlaidų orderis yra pasirašytas ieškovo UAB „Mieste“ direktoriaus, kasininko A. E. ir atsakovo UAB „Reklamos vilkai“ direktorius A. K. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (redakcija galiojusi iki 2017-12-19, toliau ir Taisyklės) 11 punkte įtvirtinta, kad kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Atsakovas deklaratyviai nurodė, esą labiau tikėtina, kad paskolos suteikimo faktas suklastotas, tačiau neginčijo šio dokumento teisėtumo. Ieškovas taip pat į bylą pateikė ir Kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., į kurią yra įtrauktas minėtas kasos išlaidų orderis (Taisyklių 16, 17 punktai) ir kurioje nėra duomenų apie atsakovo lėšų grąžinimą ieškovui (e. b. l. 124-126). Paskolos suteikimo faktą patvirtina ir trečiojo asmens A. K. (atsakovo vadovo), davusio priesaiką byloje, paaiškinimai teismo posėdyje, kad jis būdamas atsakovo UAB „Reklamos vilkai“ vadovu 2017 m. rugsėjo 12 d. pasirašė paskolos sutartį su ieškovu ir 2017 m. rugsėjo 12 d. faktiškai gavo 29 641,55 Eur. Nenustatyta, to nenurodė ir atsakovas, kad trečiasis asmuo A. K. būtų suinteresuotas neteisingai nurodyti pinigų gavimo aplinkybes. Teismo vertinimu, ieškovo į bylą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, trečiojo asmens duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad pinigai buvo perduoti atsakovui (CPK 185 straipsnis).
Atsakovas ginčydamas pinigų perdavimo faktą rėmėsi tuo, kad paskolos suteikimo faktas galimai yra suklastotas; atsakovas nedisponuoja jokiais duomenimis ar ieškovo nurodyti sandoriai buvo įtraukti į atsakovo buhalterinę apskaitą; paskolos suteikimo faktas nėra deklaruotas nei paskolos davėjo, nei paskolos gavėjo; suteikta paskolos suma 29 641,55 Eur akivaizdžiai neatitinka įprastinės verslo praktikos; sandoris dėl ganėtinai didelės sumos 29 641,55 Eur buvo vykdomas grynais pinigais ir nesilaikant įstatymo reikalavimų dėl formos; kasos orderyje (2017 m. rugsėjo 12 d.) ir kasos knygoje (2017 m. rugsėjo 13 d.) nurodytos datos nesutampa. Teismo vertinimu, šios atsakovo dėstomos aplinkybės nepaneigia pinigų perdavimo fakto atsakovui. Atsakovas be subjektyvių teiginių, kitokių įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad viešo registro duomenimis atsakovo vadovu nuo 2018-11-22 iki 2019-04-26, kai vadovu paskirtas šiuo metu esantis vadovas, buvo ne trečiasis asmuo, bet V. M. (e. b. l. 14-16). Taigi įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus (buhalterinės apskaitos dokumentus), šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, pinigų (29 641,55 Eur) perdavimo faktas atsakovui, laikytinas įrodytu.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta ir remdamasis teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 29 641,55 Eur pagal aukščiau nurodytą sandorį.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis teisiniu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 29 641,55 Eur skolos sumai, todėl už jį mokėtinas 667,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis) Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį patenkinus, 667,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį.
Paskolos sutartį, sudarytą 2017 m. rugsėjo 12 dėl 29 641,55 Eur skolos tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mieste“ (juridinio asmens kodas 303114364) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos vilkai“ (juridinio asmens kodas 302900617), pripažinti niekine ir negaliojančia.
Taikyti restituciją ir ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mieste“ (juridinio asmens kodas 303114364) priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos vilkai“ (juridinio asmens kodas 302900617) 29 641,55 Eur skolos ir 6 procentus dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą (29 641,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos vilkai“ (juridinio asmens kodas 302900617) į valstybės biudžetą 667,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.