Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2020-01-13 gautame rašte nurodė, kad prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovei nedalyvaujant, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus faktus. 2019-10-01 gautame atsiliepime į pareiškimą (b. l. 29) nurodė, kad su V. J. pareiškimu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad A. J. palikimą įstatymų nustatyta tvarka priėmė jo sutuoktinė O. J., kuriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teisiškai negalima antrą kartą priimti to paties asmens palikimo, esant galiojančiam paveldėjimo teisės liudijimui, kuris išduotas kitam asmeniui. Mano, kad A. J. palikimą galėtų priimti Z. J. vaikai, kurie turėtų būti įtraukti į civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš mirties įrašo (b. l. 6) matyti, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą ir Gimimo įrašo (b. l. 7, 8) galima spręsti, kad A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimęs (duomenys neskelbtini) yra broliai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 24) įrodo, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įrašytas daiktas: 1/6 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendro 9,2700 ha ploto, žemės ūkio naudojimo paskirties.

Notarų raštuose (b. l. 17, 20) nurodyta, kad A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą 2005-07-11 priėmė įpėdinė pagal įstatymą sutuoktinė O. J., išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Po O. J. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą turtą išduotas sūnui Z. J., gim. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina į bylą išreikalauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, išduoti 2005-12-01, bei 2009-12-14 (b. l. 53-58). Į paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus nėra įrašyta 1/6 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Notarės O. J. raštuose (b. l. 39-41) yra nurodyta, kad po Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties sutuoktinė D. J., sūnus L. J. ir dukra K. J. palikimo atsisakė. Dėl šios priežasties į šią civilinę bylą nebuvo įtraukti minėti asmenys, turėję teisę paveldėti Z. J. turtą, bet šios teisės atsisakę. Jie nėra suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.

Liudytoja G. K., pareiškėjo sesuo, paaiškino, kad brolis A. J. leido broliui V. J. valdyti jam priklausančią 1/6 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad V. J. visą laiką rūpinosi A. J. priklausančiu žemės sklypu. Po A. J. mirties visas jo turtas atiteko žmonai O.. A. J. turėjo sūnų Z. Liudytojas S. K. paaiškino, kad jis nuosavybės teise valdo 2/3 dalis – 6 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o kita šio sklypo dalimi – 3 ha plotu rūpinasi V. J.. Šis trijų hektarų plotas visą laiką yra prižiūrėtas, nėra apleistas.

CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

CK 5.50 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

Iš anksčiau aptartų įrodymų, tame tarpe ir iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad po pareiškėjo brolio A. J. mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė O. J., kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, po jos mirties palikimą priėmė jos įpėdinis pagal įstatymą Z. J.. Pareiškėjas nurodo, kad jis iš pradžių nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad brolio A. J. turtą paveldės jo žmona ir sūnus. Tai įrodo, kad A. J. palikimas buvo priimtas jo sutuoktinės, vėliau jos pirmos eilės įpėdinio (CK 5.11, 5.13 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies, reiškia, kad A. J. visą paliktą turtą, tame tarpe ir 1/6 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) priėmė jo žmona O. J., kuriai 2005 m. gruodžio 1 dieną išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tai, kad į paveldėjimo teisės liudijimą žemės sklypo dalis nebuvo įrašyta, nereiškia, kad ši 1/6 dalis žemės sklypo, kaip A. J. palikimo dalis nebuvo priimta. Pats pareiškėjas, net ir valdydamas A. J. žemės sklypo dalį iš karto po brolio A., mirties nesijautė šio sklypo savininku, nes manė, kad žemės sklypą paveldi A. J. sutuoktinė, ar pirmos eilės įpėdinis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad anksčiausi dokumentai yra gauti 2013 metais, t. y. jau po Z. J. mirties (b. l. 11). Tai įrodo, kad pareiškėjas V. J. pradėjo atlikti veiksmus dėl siekiamo palikimo priėmimo jau pasibaigus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui ir praėjus dar eilei metų. T. y. per trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl A. J. palikimo priėmimo, bei palikimas buvo priimtas kito asmens, todėl V. J. pareiškimas negali būti tenkinamas. Paprastas turto valdymas, neatliekant aktyvių veiksmų, siekiant įgyti nuosavybės teisę į mirusio asmens paliktą turtą, nesudaro pagrindo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo palikimą priėmė. Per palikimo priėmimo terminą buvo ankstesnės eilės įpėdinių, galinčių priimti palikimą, todėl pareiškėjas negalėjo priimti palikimo, bei jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad išreikštų valią įgyti nuosavybės teisę į A. J. palikimą, valdytų jį (disponuotų, naudotųsi juo) kaip savo ir tai padarytų per tris mėnesius nuo A. J. mirties , t. y. iki (duomenys neskelbtini). V. J. pareiškimas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 10,43 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu

nuspr endžia:

Atmesti V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Priteisti iš V. J. 10,43 Eur (dešimt eurų 43 ct.) bylinėjimosi (procesinių dokumentų siuntimo) išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.