Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 8 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-767-1079/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

13.6. Apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės S. P. 2020 m. sausio 18 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo suteiktas 450,00 Eur kreditas. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 320,04 Eur kredito mokestis (palūkanos) (palūkanų metinė norma 39 proc.), ir 121,68 Eur sutarties administravimo mokestis) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. sausio 18 d. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė liko skolinga kreditorei 450 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi pagal Sutartį suteiktą kreditą. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. gegužės 20 d. raginimu, paragino atsakovę sumokėti įsiskolinimą. Kreditorė 2020 m. birželio 4 d. atsakovei siųstu išankstiniu pranešimu nuo 2020 m. birželio 20 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Pagal 2020 m. kovo 3 d. pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei bylų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 6, ieškovė UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovę S. P. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą Sutartį. Ieškovė 2020 m. liepos 9 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą ir paragino sumokėti skolą. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

17. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

19. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

20. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis).

21. Kaip jau minėta, pagal 2020 m. kovo 3 d. pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei bylų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 6, ieškovė UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovę S. P. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą Sutartį. Bylų priėmimo-perdavimo 2020 m. liepos 9 d. akte Nr. 6 užfiksuota, kad ieškovė perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimą į atsakovę S. P. pagal Sutartį. Perimtą reikalavimą sudaro 39,00 proc. palūkanų norma, 450,00 Eur skola, 80,29 Eur palūkanų suma, 19,27 Eur administravimo mokestis.

22. Pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3. punktą pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sutarė, kad ieškovei, kaip reikalavimo perėmėjai, pradinė kreditorė perleido teisę gauti Reikalavimo patenkinimą iš skolininkų su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisės į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. <...> (pavyzdžiui, nors reikalavimo perleidimo metu skolininkas pradiniam kreditoriui gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ir/ar kitų mokesčių, tačiau naujasis kreditorius turi teisę po šios sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir/ar kitus sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatyme nustatytus mokėjimus ir skolininkams pateikti atitinkamus reikalavimus).

23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apie reikalavimo perleidimą ieškovė atsakovę informavo 2020 m. liepos 9 d. pranešimu. Tai gi, ieškovė pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė iš pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą, susidariusią atsakovei vengiant Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti kreditą. Ieškovė perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimą į atsakovę ir apie reikalavimo perėmimą pranešusi atsakovei, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti skolą, užfiksuotą Bylų priėmimo-perdavimo 2020 m. liepos 9 d. akte Nr. 6, ir su ja susijusius mokėjimus nurodytus Sutartyje, t. y. palūkanas, delspinigius ir kt. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių, kadangi pradinė kreditorė nutraukusi Sutartį patirtų nuostolių neapskaičiavo ir jų neperleido ieškovei.

24. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

25. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

27. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl šių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino, sprendė, kad ieškovė apskritai nepatyrė nuostolių dėl jos planuotų ir negautų pajamų.

29. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

30. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. birželio 20 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

31. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

32. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

35. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (39 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. sausio 18 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovei tinkamai vykdant sutartį.

36. Teismas pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

37. Vertindamas ieškovės prašomas negautas pajamas, teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 39 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 450 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

38. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

39. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 83,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 20 d. (Sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 10 d. (ieškinio parengimo data), viso už 173 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies (450,00 Eur); 2) 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 450,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 18 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį; 3) 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 450,00 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

40. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 20 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 71,77 Eur, kurias ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 320,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 20 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 9 d.), už 172 dienas, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (450 Eur) sudaro 82,70 Eur (450 Eur x 39 proc.) : 365 d.) x172 d.=82,70 Eur).

41. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 320,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 20 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. sausio 18 d.) sudarytų 248,27 Eur (320,04 Eur – 71,77 Eur = 248,27 Eur). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 320,04 Eur sumos. Tik tokią sumą apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

42. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad apeliantė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Apeliantė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 18 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 18 d. – 421,61 Eur; 2020 m. liepos 18 d. – 413,92 Eur; 2020 m. rugpjūčio 18 d. – 405,98 Eur; 2020 m. rugsėjo 18 d. – 397,79 Eur; 2020 m. spalio 18 d. – 389,33 Eur; 2020 m. lapkričio 18 d. – 380,60 Eur; 2020 m. gruodžio 18 d. – 371,58 Eur; 2021 m. sausio 18 d. – 362,27 Eur; 2021 m. vasario 18 d. – 352,66 Eur; 2021 m. kovo 18 d. – 342,73 Eur; 2021 m. balandžio 18 d. – 332,48 Eur; 2021 m. gegužės 18 d. – 321,90 Eur; 2021 m. birželio 18 d. – 310,97 Eur; 2021 m. liepos 18 d. – 299,69 Eur; 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 288,04 Eur; 2021 m. rugsėjo 18 d. – 276,01 Eur; 2021 m. spalio 18 d. – 263,59 Eur; 2021 m. lapkričio 18 d. – 250,77 Eur; 2021 m. gruodžio 18 d. – 237,53 Eur; 2022 m. sausio 18 d. – 223,86 Eur; 2022 m. vasario 18 d. – 209,75 Eur; 2022 m. kovo 18 d. – 195,18 Eur; 2022 m. balandžio 18 d. – 180,14 Eur; 2022 m. gegužės 18 d. – 164,61 Eur; 2022 m. birželio 18 d. – 148,57 Eur; 2022 m. liepos 18 d. – 132,01 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 114,91 Eur; 2022 m. rugsėjo 18 d. – 97,26 Eur; 2022 m. spalio 18 d. – 79,03 Eur; 2022 m. lapkričio 18 d. – 60,21 Eur; 2022 m. gruodžio 18 d. – 40,78 Eur; 2023 m. sausio 18 d. – 20,72 Eur).

43. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 39,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (450,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į Sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nutartyje, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Pažymėtina, kad Sutarties sudarymo metu apeliantė negalėjo turėti lūkestį, kad atsakovė Sutarties tinkamai nevykdys ir tokiu būdu tikėtis gauti pajamas.

44. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 20 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 9 d.), už 172 dienas, kurių suma – 82,70 Eur, taip pat 39 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 18 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 42 punkte.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 621,57 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

47. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies 99,92 proc. (621,57 Eur : 622,05 Eur) x 100 = 99,92 proc.) ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovės ieškovei papildomą pinigų sumą (negautas pajamas), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis didintinas iki 135,89 Eur (136 Eur x 99,92 proc. = 135,89 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 žyminis mokestis ir 121 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą (mokėjimas atliktas 2021 m. sausio 22 d.) – 3637 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.9. punktas (2,5 x 1454,80 Eur (2020 m. III ketv. bruto darbo užmokestis). Apeliantės patirtų išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.9. punkte nustatyto dydžio. Teismas atsižvelgia, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies 99,92 proc., taip pat į skundo esmę, keliamus teisinius klausimus, į procesinio dokumento turinio visumą, sprendžia, kad apeliantei iš atsakovės priteistina 135,89 Eur (136 Eur x 99,92 proc. = 135,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 8 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų ) negrąžintą kreditą, 71,77 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 77 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos; 17,10 Eur (septyniolikos eurų 10 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos; 82,70 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 70 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 20 d.) iki 2020 m. gruodžio 9 d.; 39 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 18 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. lapkričio 18 d. – 380,60 Eur; 2020 m. gruodžio 18 d. – 371,58 Eur; 2021 m. sausio 18 d. – 362,27 Eur; 2021 m. vasario 18 d. – 352,66 Eur; 2021 m. kovo 18 d. – 342,73 Eur; 2021 m. balandžio 18 d. – 332,48 Eur; 2021 m. gegužės 18 d. – 321,90 Eur; 2021 m. birželio 18 d. – 310,97 Eur; 2021 m. liepos 18 d. – 299,69 Eur; 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 288,04 Eur; 2021 m. rugsėjo 18 d. – 276,01 Eur; 2021 m. spalio 18 d. – 263,59 Eur; 2021 m. lapkričio 18 d. – 250,77 Eur; 2021 m. gruodžio 18 d. – 237,53 Eur; 2022 m. sausio 18 d. – 223,86 Eur; 2022 m. vasario 18 d. – 209,75 Eur; 2022 m. kovo 18 d. – 195,18 Eur; 2022 m. balandžio 18 d. – 180,14 Eur; 2022 m. gegužės 18 d. – 164,61 Eur; 2022 m. birželio 18 d. – 148,57 Eur; 2022 m. liepos 18 d. – 132,01 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 114,91 Eur; 2022 m. rugsėjo 18 d. – 97,26 Eur; 2022 m. spalio 18 d. – 79,03 Eur; 2022 m. lapkričio 18 d. – 60,21 Eur; 2022 m. gruodžio 18 d. – 40,78 Eur; 2023 m. sausio 18 d. – 20,72 Eur); 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (621,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 135,89 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 135,89 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.