- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- eII-220-443/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00026-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Advokatai
- Andrius Bubulis
nuotoliniu būdu „Zoom“ platformos pagrindu dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. S., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK ir Institucija) Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Deivido Markino 2024 m. spalio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5463-2024, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
nubaustas asmuo A. S. pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Deivido Markino 2024 m. spalio 4 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5463-2024 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsniu teiseną A. S. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamo nusižengimo nutraukti, kadangi jis nėra jo padaręs; 2) jeigu teismas spręstų, kad duomenų kvalifikuoti A. S. veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pakanka – pakeisti Marijampolės AVPK priimtą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.
A. S. skunde nurodė, kad su jam inkriminuojamu nusižengimu ir paskirta nuobauda nesutinka. Skunde nurodė, kad nesutiktina ir su Institucijos skundžiamame nutarime nurodytu motyvu, kad A. S. būdamas atsakingas ir rūpestingas vairuotojas privalėjo matyti kelio ženklą, kadangi lenkiama transporto priemonė buvo kitas lengvasis automobilis, kuris savo gabaritais kelio ženklo užstoti negalėjo. A. S. nurodo, kad lenkiamas automobilis rodė posūkio signalą, ketindamas išsukti ar sustoti, taip pat vaizdo įraše matoma, kad sankryžoje aplenktas „Audi“ markės automobilis niekur nenusuka/nesustoja, o važiuoja toliau pagrindiniu keliu, kadangi šis Institucijos teiginys niekaip nepaneigia fakto, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojas nerodė dešinės pusės įspėjamojo signalo. Institucijos nutarime minimus duomenis ir nustatyti ar kita transporto priemonė galėjo ar negalėjo lenkimo metu užstoti kelio ženklą, galima tik atlikus eksperimentą. Šiuos duomenis turi paneigti Institucija pareiškusi kaltinimą, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Skunde taip pat nurodoma, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino aplinkybę, jog A. S. vairuodamas transporto priemonę priartėjo prie priekyje jo važiuojančios transporto priemonės, kuri važiavo ženkliai lėtesniu (apie 25–30 km/val.) greičiu nei tame kelio ruože leidžiama važiuoti bei šios transporto priemonės vairuotojas buvo įjungęs dešinės pusės įspėjamąjį posūkio signalą, informuodamas apie ketinimą išsukti iš kelio arba sustoti šalikelėje. Priekyje jo važiuojanti transporto priemonė buvo pasitraukusi į šalikelę. Priartėjęs prie šios transporto priemonės A. S. dar kurį laiką važiavo iš paskos, tačiau įvertinęs kelio reljefą ir kelio būklę, kelio ženklinimą ir kelio ženklus, nematė jokio pagrindo važiuoti tokiu (ženkliai lėtesniu) greičiu nei leidžiama šioje kelio atkarpoje, todėl įjungė savo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės įspėjamąjį posūkio signalą, informuodamas priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją apie ketinimą jį aplenkti. Prieš pradėdamas lenkti priekyje jo važiuojančią transporto priemonę jis buvo susikoncentravęs į kelią priekyje jo, kadangi norėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136.3 punktas) bei žiūrėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, norėdamas įsitikinti ar nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti (KET 136.1 punktas). Pradėjęs lenkimo manevrą kelio ženklo Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ dar nebuvo privažiavęs, o pradėjęs lenkimo manevrą bei lenkimo metu susilyginęs su lenkiama transporto priemone A. S. pastebėjo, kad lenkiama transporto priemonė pradėjo didinti savo važiavimo greitį, tokiu būdu trukdydama jam atlikti ir užbaigti lenkimo manevrą bei saugiai sugrįžti į savo eismo juostą. Tokius veiksmus draudžia KET 138 punktas, kuriame nurodyta, kad „Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais“. Pastebėjęs, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojas didina važiavimo greitį, A. S. teko padidinti savo vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitį, kad tinkamai ir laiku galėtų grįžti į savo eismo juostą. O susilyginus su kelio ženklu pradėjo rikiuotis į savo eismo juostą, kadangi lenkiamas automobilis buvo už jo vairuojamos transporto priemonės, tačiau ne tokiu saugiu atstumu, kad jis staigu manevru į dešinę pusę galėtų saugiai grįžti į savo eismo juostą. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą kelio ženklo Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ dar nebuvo privažiavęs ir jo nematė, ir negalėjo matyti ar numanyti apie jo egzistavimą, o kelio ženklinimas lenkimo manevrą toje kelio atkarpoje leido atlikti. Pradėdamas lenkimo manevrą šio kelio ženklo taip pat nematė ir negalėjo matyti ar numanyti, kad jis ten yra, kadangi jį (kelio ženklą) užstojo lenkiama transporto priemonė, be to jis buvo susikoncentravęs į kelio stebėjimą, kaip tai numato KET prieš atliekant lenkimo manevrą. Kelio ženklą Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ A. S. pastebėjo jau pilnai aplenkęs lenkiamą transporto priemonę ir likus iki kelio ženklo apie 10 metrų. Tačiau saugiai užbaigti lenkimo manevrą jam sutrukdė lenkiamos transporto priemonės vairuotojas. Tačiau iki susikirtimo su išvažiavimu iš teritorijos, kur stovėjo policijos pareigūnai, jis spėjo sugrįžti į savo eismo juostą. Skunde teigiama, kad A. S. lenkimo manevrą pradėjo ir baigė leidžiamoje vietoje. Skundą padavęs asmuo teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti gilinamasi ne vien į pastatytą ženklą, bet taip pat ir į tai, ar įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją išties yra laikytinas sankryža.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. Skunde nurodoma, jog sankryža, kurioje buvo fiksuotas pažeidimas negali būti vertinama kaip sankryža, kadangi tai įvažiavimas/išvažiavimas į fermų teritoriją. Tačiau šis skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, jog sankryža yra pažymėta kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ bei atitinka kelio ženklų įrengimo taisykles. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymo „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 2012 m. sausio 31 d. Nr. 3-83 I skirsnio 88 punktas numato, jog pirmumo ženklai naudojami važiavimo per sankryžas, važiuojamųjų dalių susikirtimus, siaurus kelio ruožus pirmenybei nustatyti. Duomenų, jog kelio ženklas pastatytas neteisėtai ar neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra, o tai, kad minėtas kelias naudojamas, jame yra kelio ženklas, įspėjantis apie susikirtimą su pagrindiniu keliu, neabejotinai patvirtinta vaizdo įrašu iš policijos tarnybinio automobilio. Institucijos nuomone, kelio ženklo Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ teisėtumas negali būti kvestionuojamas. Skunde nurodoma, kad lenkiama transporto priemonė judėjo lėtesniu, nei leidžiamu greičiu, tačiau kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ nenumato išimčių nepaisyti kelio ženklo ir lenkti kitas transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje. Asmuo prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo atveju byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti A. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą – taikant švelnesnę atsakomybę, nei numatyta įstatymo leidėjo, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo neskiriant.
Šalies argumentai
A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. su savo vairuojama transporto priemone važiavo Šakių r., Striūpų k., Griškabūdžio g. Prieš jį važiavo automobilis arčiau kelkraščio, jis pradėjo lenkimą prieš ženklą „Pagrindinis kelias“, susilygino su transporto priemone ir vairuotojas padidino greitį. Jeigu ta transporto priemonė nebūtų padidinusi greičio, būtų prieš ženklą grįžęs į savo eismo juostą. Sutinka, kad pažeidė KET, bet buvo priverstas tą pažeidimą padaryti. Jis nepradėjo lenkimo kelio ženklo galiojimo zonoje. Policijos pareigūnai nematė tos vietos, kaip viskas pradžioje vyko. Policijos pareigūnai matė jį, kai jis grįžo į savo eismo juostą. Kitų transporto priemonių nebuvo, matomumas buvo geras. Kai nutolo apie 500 m, jį pasivijo policijos ekipažas, sustabdė, paklausė kodėl lenkė. Iš nuotraukų matyti, kad lenkimas buvo pradėtas prieš ženklo galiojimą. Jis nesutiko, nesivėlė į diskusijas su pareigūnais. Jam kitą dieną skambino tyrėja dėl kito protokolo surašymo. Jis nesutiko pasirašyti, liko pirminiai dokumentai. Kai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tada jau pamatė, kad yra kelio ženklas „Pagrindinis kelias“. Jis per sekundą aplenkė visą mašinos korpusą, matė, kad spės sugrįžti. Jam neleido sugrįžti į savo juostą aplenktas automobilis. Likti už automobilio, sumažinus greitį, buvo galimybė, tačiau jis pasirinko kitą variantą ir bandė aplenkti kitą automobilį. Jam yra žinomas kelias, tačiau nežinomi kitų vairuotojų poelgiai. Jam buvo netikėtas lenkiamo automobilio poelgis – greičio padidinimas. Įvažiavimas į kiemą gal ir buvo matomas. Susikirtime kelių grįžo į savo eismo juostą. Prieš tą ženklą jis jau rikiavosi į savo eismo juostą. Tos medžiagos, kai jis buvo sankryžoje, nėra pateikta, nes IT specialistams nepavyko jos ištraukti. Yra medžiaga, kai jis buvo dar prieš ženklo galiojimą.
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas Deividas Markinas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su skundu, nes pagal filmuotą medžiagą asmuo turėjo puikiai ženklą matyt. Lenkiamas automobilis važiavo pastoviu greičiu, greitis nedidėjo. Gal posūkį rodė, bet niekur neišsuko ir toliau važiavo tiesiai keliu. Šita versija, kad lenkiamas automobilis padidino greitį atsirado tik po nutarimo priėmimo – tokia aplinkybė nebuvo nurodyta pareigūnams. Šiame straipsnyje įvardijama veika gali būti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad ji viename ekipaže dirbo su kolega M. J., vykdė patruliavimą Šakių r., Striūpų k., Griškabūdžio g. Policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu tiesiog buvo sustoję šalutiniame kelyje. Pastebėjo kaip pagrindiniu keliu priešpriešine kelio eismo juosta važiavo automobilis ir už jo matėsi, kad yra kitas automobilis, kuris važiavo savo eismo juosta. Abiejų automobilių kryptys buvo nuo Šakių link Pilviškių miestelio. Pamatė, kad yra daromas administracinis nusižengimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes buvo užfiksuota, kad buvo lenkiamas automobilis ne pagal Kelių eismo taisykles. Pasivijo tą automobilį, jį sustabdė. Lenkimo manevrą matė jam vykstant. Ji nematė kaip automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, matė kaip automobilis važiavo priešpriešine eismo juosta, pralenkdamas važiuojantį automobilį. Situacija yra užfiksuota automobilio vaizdo kameromis. Ji mano, kad tas lenkiamas automobilis važiavo tikrai ne tokiu greičiu, kaip nurodo asmuo, pažeidęs taisykles, bet važiavo gyvenvietėje leistinu greičiu. Vairuotojas A. S. atliko lenkimo manevrą ženklo galiojimo zonoje. Jeigu pradėjo manevrą, galėjo sulėtinti greitį ir grįžti į savo eismo juostą. Greičio nematavo. Kitų mašinų nebuvo. Jie su kolega tarnybiniu automobiliu pasivijo asmenį, pažeidusį taisykles. Iš pradžių asmeniui paaiškino dėl ko jį sustabdė, tada asmuo buvo lyg ir nustebęs, kad atliko lenkimo manevrą sankryžoje. Po to sustabdytasis asmuo pasiėmė savo nešiojamą kompiuterį – turėjo vaizdo registratorių ir pasitikrino per vaizdo registratorių, įsidėjęs kortelę į savo kompiuterį. Liudytoja atsimena, kad puikiai registratoriuje matėsi, kad kai jis jau nusprendė atlikti lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, puikiai matėsi pagrindinio kelio ženklas ir kad atliko manevrą kelio sankryžoje. Asmuo, lyg ir sakė, kad sutinka, jog atliko manevrą sankryžoje, bet nesutinka dėl to, kad jam bus atimta teisė vairuoti. Apie tai, kad netinkamai elgėsi kito automobilio vairuotojas, kiek liudytoja atsimena, asmuo tuomet nesakė. Iki pagrindinio kelio nuo pareigūnų stovėjimo vietos buvo apie 20-30 metrų. Pirmiausiai reikėtų atidžiai stebėti kelio ženklus ir atlikti lenkimo manevrą jau pasibaigus ženklo galiojimo zonai arba įvertinus, kad nėra automobilių, sulėtinus greitį, grįžti į savo eismo juostą. A. S. grįžo į savo eismo juostą prieš baigiantis sankryžai. Tą dieną buvo pareigūnams nurodyta dirbti Šakių mieste, Šakių seniūnijoje. Užduotyje nebuvo nurodyta, kur jiems reikia tiksliai stovėti. Kiek žino, ten, kur jie stovėjo, gatvės nėra, tuo keliuku galima nuvažiuoti iki kitos žvyruotos kelio dangos.
Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad su kolege I. K. dirbo 2024 m. rugpjūčio 26 d. Šakių r., Striūpų k., Griškabūdžio g. Buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkdamas kitą automobilį, pažeisdamas ANK 420 straipsnio 1 dalį. Dirbo pareigūnai pagal jiems priskirtą užduoti prižiūrėti viešąją tvarką Šakių mieste. Patys nusprendė, kur jiems stovėti ir stebėti eismą kelyje. Stovėdami pastebėjo, kad automobilis, važiuodamas pagrindiniu keliu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą atlikdamas lenkimo manevrą, kur lenkti yra draudžiama. Lenkimo manevro pradžios nematė. Jie matė patį lenkimą sankryžoje ir kaip pabaigė lenkimą draudžiamoje lenkimo zonoje. Tada jie pasivijo pilietį. Jis iš pradžių nesuprato dėl ko buvo sustabdytas. Lyg ir sutiko, bet jis norėjo peržiūrėti vaizdo registratorių, kurį turėjo ir peržiūrėjęs pasakė, kad norėtų dalyvauti bylos nagrinėjime. Jis nesutiko, aiškino, kad nelenkė sankryžoje automobilio. Matėsi iš vaizdo registratoriaus, kad lenkė sankryžoje, tačiau jis nesutiko. Lenkiamas automobilis važiavo leistinu greičiu, pareigūnai jokio pagreitėjimo nepastebėjo. Galima buvo atlikti lenkimo manevrą pasibaigus kelio galiojimo ženklui. Jeigu pastebėjo per vėlai, galėjo nelenkti, grįžti į savo eismo juostą. Tuo metu važiavo tik ta viena transporto priemonė. Kartu su kolege žiūrėjo ir matė vaizdo registratoriaus įrašą ir matė lenkimo procesą. Vaizdo registratoriaus įraše matė ir kada buvo pradėtas, ir kada buvo pabaigtas lenkimo manevras. Matė, kaip kelių susikirtime asmuo važiavo priešpriešine eismo juosta. Jie stovėjo ant keliuko, gal ir nebuvo ten gatvės. Jie nuo pagrindinio kelio buvo įvažiavę į keliuką gal iki 5 metrų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis) skundo ribose.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Deividas Markinas 2024 m. spalio 4 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5463-2024, kuriuo A. S. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur piniginė bauda ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad A. S. Šakių rajono sav., Striūpų k., Griškabūdžio g. 2024 m. rugpjūčio 26 d. 16.25 val. vairuodamas transporto priemonę važiavo Griškabūdžio g., išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Taigi, A. S. atžvilgiu priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo turinio matyti, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė kaltininkui baudos vidurkį – 190 Eur baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su pažeidimu nesutiko nei iš karto po jo padarymo, nei teisminio nagrinėjimo metu. A. S. skunde nurodė, kad saugiai užbaigti lenkimo manevrą jam sutrukdė lenkiamos transporto priemonės vairuotojas ir kad lenkimo manevrą pradėjo ir baigė leidžiamoje vietoje. Šie skundą padavusio asmens argumentai yra nepagrįsti, kadangi į bylą pateiktas policijos automobilyje įrengta kamera padarytas vaizdo įrašas patvirtina, kad A. S. vairuojamas automobilis atliko lenkimo manevrą sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo kamera padarytame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad A. S. vairuojamas automobilis atliko lenkimo manevrą sankryžoje. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojais policijos pareigūnai, kurie matė kaip A. S. atlieka lenkimo manevrą sankryžoje. Prieštaravimų policijos pareigūnų parodymuose, kaip ir jų neatitikimo vaizdo įrašuose (tiek padarytuose tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo kamera, tiek kūno kamera) užfiksuotoms aplinkybėms nenustatyta. Tai, kad pastebėjus kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, buvo galimybė sumažinti automobilio greitį ir sugrįžti į savo eismo juostą, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Šiuo atveju A. S. pasirinko kitą variantą ir bandė aplenkti ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. A. S. skundo argumentai, kad lenkiamas automobilis padidino greitį, nėra pagrįsti, nes to nepatvirtina nei į bylą pateikta vaizdo medžiaga, nei liudytojų parodymai. Akivaizdu, kad net ir esant tokiai situacijai, jeigu lenkiamas automobilis būtų padidinęs greitį, A. S., matydamas kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, turėjo galimybę netęsti lenkimo manevro ir sumažinęs automobilio greitį sugrįžti į savo eismo juostą.
A. S. skunde nurodė, jog pažeidimo vieta negali būti vertinama kaip sankryža, o turėtų būti traktuojama kaip įvažiavimas/išvažiavimas į fermų kompleksą. Bylos medžiaga patvirtina, jog pažeidimo vietoje buvo kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, duomenų, jog kelio ženklas pastatytas neteisėtai ar neįregistruotas teisės aktų nustatyta, nėra. Teismo posėdžio metu A. S. patvirtino, kad jam buvo žinomas kelias, kuriame buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Skunde nurodoma, kad jeigu teismas spręstų, jog duomenų kvalifikuoti A. S. veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pakanka – prašo pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.
Teismų praktikoje konstatuojama, jog administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybė, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
Teismo vertinimu, apelianto skunde pabrėžiamos aplinkybės, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jis ir jo artimieji patirs didelius ir neproporcingus, nusižengimo atžvilgiu, nepatogumus, nėra pakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Akivaizdu, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau neturėjo lemiamos įtakos kaltininko apsisprendimui. Administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, kadangi tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis (ANK 22 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Taigi, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Todėl asmuo turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti ginčijamos specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes.
Vertintina, kad išdėstytų argumentų visuma nesuteikia teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, A. S. skundas netenkinamas, Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Deivido Markino 2024 m. spalio 4 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5463-2024 paliekamas nepakeistas.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.