- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1382-1107/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18647-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. A.
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu teismo prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po motinos D. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.
Pareiškime (el. b. l. 1-4) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas K. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jo palikimą sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Testamentu mirusysis visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo K. J. A. turtą, nes Gyventojų registro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo duomenų apie palikėjo santuokos nutraukimo datą. Pareiškėjos žiniomis testatorius butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įsigijęs po to kai išsiskyrė su pareiškėjos motina D. M. A.. Jis šį butą laikė savo asmenine nuosavybe, kadangi skirdamiesi tėvai 1997 m. birželio 19 d. pardavė jų turėtą dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir gautus pinigus pasidalino. Už savo pinigų dalį testatorius nusipirko vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame visą laiką iki kol galėjo pats savimi pasirūpinti gyveno. Tai, kad šį butą jis laikė priklausantį jam asmenine nuosavybės teise liudija ir palikėjo testamento turinys. Pareiškėjos motina D. M. A. apsigyveno pareiškėjos šeimai priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki pat mirties ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjos motina niekada nereiškė jokių teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad butas buvo tėvo įgytas po tėvų skyrybų ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Po tėvų mirties, priimant kiekvieno mirusiojo namų apyvokos ir kitus daiktus, baldus, nuotraukas bei dokumentus, nebuvo rasta skyrybų dokumentų. 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjai gavus tėvų santuokos nutraukimo įrašą paaiškėjo, kad tėvų santuoka oficialiai buvo nutraukta tik 1999 m. spalio 22 d., todėl pareiškėjos tėvo 1997 m. rugsėjo 10 d. įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje. Ši informacija pareiškėjai nebuvo žinoma (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai D. M. A.. Pagal viešo registro duomenis motinos vardu nebuvo registruoto jokio turto. Atsižvelgdama į turėtą klaidingą informaciją apie tėvų skyrybas (jų datą) bei duomenis, jog mama neturi jokio registruotino turto, po motinos mirties pareiškėja per teisės aktuose nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nors motina buvo palikusi testamentą, kuriuo visą turtą buvo palikusi pareiškėjai. Tai gi, priežastis, dėl kurios pareiškėja nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo yra aplinkybė, jog jos įsitikinimu, sąlygotu aukščiau paminėtų aplinkybių, motina mirties dieną neturėjo jokio registruotino turto. Pareiškėja palikimą priėmė iškart po mirusios motinos laidotuvių, pradėjusi valdyti mirusiosios turtą, juo rūpintis kaip savo, o tai rodo jos valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Nurodė, kad pareiškėja buvo sąžininga bei pagal turimas žinias pakankamai rūpestinga ir aktyvi. Įsitikinusi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso tik tėvui, dėl jo paveldėjimo kreipėsi būtent tik po jo mirties.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą (el. b. l. 42-43) nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, pareiškėja yra jo sesuo, tėvas K. J. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įsigijęs po to kai išsiskyrė su motina D. M. A. ir jame gyveno iki kol galėjo pats savimi pasirūpinti. Tėvai, skirdamiesi 1997 m. birželio 19 d., pardavė turėtą dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gautus pinigus pasidalino. Po išsiskyrimo motina apsigyveno pareiškėjos šeimai priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame visą laiką iki kol galėjo pati savimi pasirūpinti ir gyveno. Visi buvo įsitikinę, kad tėvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tik jo asmeninė nuosavybė. Motinos palikimą priėmė pareiškėja iš karto po jos laidotuvių ir jį pradėjo valdyti kaip savo.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjos pareiškimu, neprieštaravo dėl jo tenkinimo, nes pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl ko ji praleido terminą priimti palikėjos palikimą įstatyme nustatytu terminu yra svarbios ir objektyvios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. A. yra D. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir K. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (el. b. l. 5, 21-22, 29-30, 33, 34, 35, 36, 37). Palikėja D. M. A. nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 11 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi pareiškėjos namų adresu (duomenys neskelbtini); nuo 1958 m. gegužės 31 d. buvo susituokusi su K. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau 1999 m. spalio 22 d. santuoka nutraukta (el. b. l. 20, 26-28, 29-30). Palikėja D. M. A. 1997 m. sausio 27 d. testamentu savo turtą paliko pareiškėjai (el. b. l. 24). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos palikimas nebuvo priimtas (el. b. l. 25). K. J. A. 2017 m. kovo 1 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai (el. b. l. 10). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą priėmęs asmuo yra pareiškėja (el. b. l. 13-14). 2021 m. spalio 22 d. notaro nutarimu atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15-16). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 1997 m. rugsėjo 10 d. K. J. A. disponavo nekilnojamu turtu – butu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-8, 9).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja įstatymo terminą palikimui priimti praleido, nes palikėjos mirties momentu nežinojo, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus daikto numeris 1996-7009-5017:0036, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ne tik pareiškėjos tėvui K. J. A., bet ir pareiškėjos motinai D. M. A., kadangi buvo įgytas iki jų santuokos nutraukimo dienos. Pareiškėjos motina po faktinio išsiskyrimo su pareiškėjos tėvu ir po turėto jų bendro turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo (el. b. l. 17-19), apsigyveno pareiškėjos namuose, o K. J. A. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį visi šeimos nariai laikė tėvo (K. J. A.) asmenine nuosavybe. Tik mirus pareiškėjos tėvui K. J. A. ir pareiškėjai laiku kreipiantis į notarą dėl pastarojo palikimo priėmimo, paaiškėjo aplinkybės, kad tėvo asmeninės nuosavybės teise laikomas butas (esantis (duomenys neskelbtini)), kaip paveldėjimo dalykas, yra ne asmeninė palikėjo nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios dalis po palikėjos D. M. A. mirties yra likusi nepriimta palikėjos įpėdinių. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjai notaras išaiškino, kad norint priimti testatorės palikimą, pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai). Suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Todėl daroma išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir atnaujina pareiškėjai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. M. A. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal palikėjos D. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.