- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-775-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00126-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. Š., A. B., P. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Agro prekyba“ ieškinį atsakovams A. Š., A. B., P. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Alfa Agro prekyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus E. D., kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų A. Š. 338 236,36 Eur, iš A. B. 41 677,71 Eur, iš P. B. 2 166,75 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovai skirtingais laikotarpiais būdami ieškovės vienasmeniais valdymo organais – vadovais laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Alfa Agro prekyba“ ir nevykdė kitų įstatymais nustatytų įmonės vadovo pareigų. Vieno iš kreditoriaus iniciatyva iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, visų įmonės kreditorių. Nepaisant to, iš Juridinių asmenų registre esančių finansinių ataskaitų buvo nustatyta, kad nuo 2007 m. iki 2011 m. UAB ,,Alfa Agro prekyba“ kasmet pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto. Ieškovės teigimu, žala yra lygi bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų (376 030,82 Eur) bei administravimo išlaidų (5 000 Eur ir PVM) sumai, nes įmonė neturi turto, nėra galimybės bankroto metu patenkinti finansinių reikalavimų, atlyginti administravimo išlaidų. Atlygintinos žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į laikotarpį kuomet konkretus atsakovas ėjo įmonės vadovo pareigas bei bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų atsiradimo datą bei pridedant atitinkamą dalį administravimo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB ,,Alfa Agro prekyba“ iš atsakovo A. Š. 332 880,90 Eur, iš atsakovės A. B. 41 017,65 Eur, iš atsakovo P. B. 2 132,27 Eur žalos atlyginimą, taip pat iš atsakovų priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir po 22,31 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo atmetė.Teismas nustatė, kad A. Š. nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. kovo 26 d. buvo vienintelis UAB ,,Alfa Agro prekyba“ akcininkas, nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. kovo 20 d. vienintele akcininke buvo MaxiTrade, UAB, o nuo 2014 m. kovo 20 d. – UAB „ANVIZ Biomatric“. Laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 17 d. MaxiTrade, UAB vienasmenio vadovo pareigas ėjo A. B., po jos – P. B., o laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. liepos 19 d. UAB „ANVIZ Biomatric“ vienasmenio vadovo pareigas ėjo A. B., po jos – P. B.. Teismas sprendė, kad minėtoms įmonėms esant vienintelėmis ieškovės akcininkėmis, joms vadovavo atsakovai A. B. ir P. B. Taigi atitinkamais laikotarpiais atsakovai ne tik buvo BUAB ,,Alfa Agro prekyba“ vadovai, bet ir vieninteliai akcininkai.Teismas sprendė, kad atsakovams nepateikus duomenų, kurie leistų įvertinti ieškovės finansinę padėtį, jos pradelstus įsipareigojimus, balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma rodo UAB ,,Alfa Agro prekyba“ pradelstus įsipareigojimus atitinkamų finansinių metų pabaigoje.Teismas, įvertinęs finansinių metų balansuose nurodytus duomenis, nustatė, jog nuo 2007 m. iki 2011 m., t. y. ketverius metus iš eilės, UAB ,,Alfa Agro prekyba“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, kasmet pradelsti įsipareigojimai sudarė vis didesnę dalį balanse įrašyto turto dalį, t. y. 2007 m. skolos sudarė 70,36 procentų balanse nurodyto turto vertės (757 931,82 Eur įsipareigojimų ir 1 077 167,81 Eur turto); 2008 m. – 69,54 procentus (938 175,10 Eur įsipareigojimų ir 1 349 075,24 Eur turto); 2009 m. – 76,49 procentus (595 125,41 Eur įsipareigojimų ir 778 063,89 Eur turto); 2010 m. – 87,81 procentus (490 057,92 Eur įsipareigojimų ir 558 089,67 Eur turto); 2011 m. – 92,56 procentus (t. y. 522 481,46 Eur įsipareigojimų ir 564 488,53 Eur turto).Teismas nurodė, kad 2008 m. – 2015 m. išrašas iš UAB ,,Alfa Agro prekyba“ banko sąskaitos patvirtina, kad įmonė nurodytu laikotarpiu vykdė ūkinę komercinę veiklą, nes gaudavo lėšų, buvo vykdomi atsiskaitymai su kontrahentais ir darbuotojais, tačiau finansinių metų pabaigoje piniginių lėšų nelikdavo, nes visos gautos lėšos būdavo panaudojamos atsiskaitymams vykdyti. Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, kad įmonė vykdė veiklą, mokėjo mokesčius valstybei, darbo užmokestį darbuotojams, nėra pakankama, kad šalintų vadovo atsakomybę dėl bankroto bylos neiškėlimo laiku. Be to, išrašas iš banko sąskaitos paneigia atsakovo A. Š. teiginius, kad jam nustojus eiti direktoriaus pareigas įmonės sąskaitoje buvo keli tūkstančiai litų.Teismas sprendė, kad atsakovo A. Š. nurodyti argumentai, jog pagrindinis kreditorius Pöttinger Finance AG nereiškė pretenzijų, nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonė buvo moki, kad atsakovas A. Š. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors atsakovas nurodė, kad tikėjosi, kad įmonės padėtis pagerės, tačiau kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja kreditorių interesų reikšmė ir tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovo fiduciarinė pareiga priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus, ypatingai įmonei pasiekus nemokumo ribą. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai ir apdairiai.Teismas nurodė, kad 2011 m. finansinių metų pabaigoje pagal įmonės turimą turtą visi įmonės įsipareigojimai galėjo būti padengti iš įmonės turto, nes balanse įrašyto turto vertė buvo 564 488,53 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 522 481,46 Eur, tačiau iškėlus bankroto bylą įmonė neturėjo jokio nekilnojamojo turto. Teismas pažymėjo, kad 326 488,87 Eur skola pagrindiniam kreditoriui Pöttinger Finance AG susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. liepos 28 d. neatsiskaičius pagal išrašytas sąskaitas faktūras.Teismas nurodė, kad atsistatydindami iš pareigų ir perleisdami akcijas, kiekvienas atsakovų turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą, tačiau atsakovai neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos, t. y. neparengė balanso įmonės turto bei dokumentų perdavimo momentui, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto, vadovų pasikeitimo momentu, dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesant neabejotinam balanso duomenų atitikimui realiai turto vertei bankroto bylos iškėlimo dienai, sprendė, kad atlygintinos žalos dydis prilygintinas bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų sumai. Teismas, įvertinęs laikotarpius, kuomet susidarė įsiskolinimas konkrečiam kreditoriui, padarė išvadą, kad iš atsakovų priteistinos žalos dydis atitinka jų vadovavimo laikotarpiu atsiradusius įsiskolinamus BUAB ,,Alfa Agro prekyba“ kreditoriams.Teismas pažymėjo, kad administravimo išlaidos nelaikytinos žala įmonei, nes jos būtų susidariusios nepriklausomai nuo bankroto bylos inicijavimo momento, nepaisant netinkamai vedamos įmonės buhalterinės apskaitos, administratoriui neperduoto įmonės turto ir dokumentų ar kitų neteisėtų įmonės vadovo ir savininko, veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju nustatant atlygintos žalos dydį į jį administravimo išlaidos neįtrauktinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Alfa Agro prekyba“ bankroto bylą, remdamasis kreditoriaus Pottinger Finance AG atstovo advokato padėjėjo P. G. 2015 m. liepos 16 d. pareiškimu. Advokato padėjėjas P. G. teisę atstovauti Pottinger Finance AG įgijo 2009 m. liepos 21 d. Pottinger Finance AG ir Alois Poettinger Maschinefabrik GmbH faktoringo sutarties, 2013 m. balandžio 16 d. Pottinger Finance AG ir UAB „Creditreform Lietuva“ sudarytos teisinės pagalbos sutarties bei 2014 m. kovo 25 d. P. G. ir UAB „Creditreform Lietuva“ pasirašytos teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Analizuojant minėtas sutartis nustatyta, kad 2009 m. liepos 21 d. Pottinger Finance AG ir Alois Poettinger Maschinefabrik GmbH sutartyje nebuvo numatytas kokių nors Alois Poettinger Maschinefabrik GmbH reikalavimų UAB „Alfa Agro prekyba“ atžvilgiu perdavimas Pottinger Finance AG. Dėl šios priežasties 2013 m. balandžio 16 d. sutartimi UAB „Creditreform Lietuva“ neįgijo jokių teisių atstovauti Pottinger Finance AG, o tuo pačiu ir negalėjo minėtos bendrovės atstovavimo teisės 2014 m. kovo 25 d. sutartimi perduoti advokato padėjėjui P. G., nes iš ne teisės negali atsirasti teisė. Tokiu atveju teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Be to atsakovas aktyviai kontaktavo ir susirašinėjo su bendrovės Pottinger Finance AG vadovaujančiais asmenimis, kurie ne kartą žodžiu ir raštu buvo pareiškę atsakovui A. Š., kad bendrovė neturi jokių finansinių pretenzijų atsakovui, o jo galimai padaryta žala bendrovei yra nurašyta.Įmonei vadovaujant A. Š., buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tvarkingai ir tinkamai, finansinės atskaitomybės dokumentai būdavo sudaromi kasmet ir pateikiami teisės aktų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registrui gegužės – birželio mėnesiais. Atsakovas pareigos pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui už 2012 m. neturėjo, ši pareiga perėjo naujam įmonės direktoriui.Vien tas faktas, kad įmonė turi skolų pats savaime nesudaro pagrindo vertinti jos kaip nemokios ir nereiškia, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Faktas, kad įmonė nemokėjo tam tikrų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, taip pat savaime nesudaro pagrindo vertinti kaip akivaizdų įmonės vadovo veiksmų neteisėtumą, nevertinant nei objektyvių, nei subjektyvių tokio neveikimo aplinkybių.Teismas išvadą apie bendrovės nemokumą padarė, įvertinęs finansinių metų balansuose nurodytus duomenis, kad nuo 2007 m. iki 2011 m. UAB „Alfa Agro prekyba“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Toks teismo vertinimas yra formalus, o išvada padaryta, neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes ir A. Š. bei jo vadovaujamos bendrovės santykių su Pottinger Finance AG specifiką, objektyviai neįvertinus atsakovo išsakytų argumentų ir bylos duomenų apie bendrovės veiklos rezultatus, atsiskaitymų mastą, mokesčių ir atlyginimų mokėjimą.Teismas konstatavo, jog atsakovas A. Š. pateikė dokumentą pavadintą skolų ir kreditų ataskaitą kuriame esantys duomenys apie įmonės skolininkus ir debitorius atspindi faktinę situaciją buvusią 2011 m. birželio 5 – 27 d., t. y. viduryje finansinių metų, tačiau šiais duomenimis nesirėmė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šie duomenys neva nerodo, kokie faktiškai buvo pradelsti įmonės įsipareigojimai finansinių metų pabaigoje, kadangi tiek duomenys kalendorinių metų viduryje, tiek pabaigoje atspindi realią įmonės būklę, todėl juos teismas turėjo vertinti.Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. Š. buvimo vadovo pareigose metu nuolat palaikė itin glaudžius ryšius su jam prekes (techniką) teikusia bendrove Pottinger Finance AG, kuri neabejotinai buvo pats didžiausias kreditorius, tačiau niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl bendrovės nemokumo ar netinkamo A. Š. pareigų ėjimo, o priešingai – palaikė vadovą ir ieškojo išeičių iš sunkios finansinės padėties.Įmonės finansinės padėties apibūdinimas kaip sunkios savaime nelemia vertinimo, kad tokia įmonės padėtis atitinka nemokumo sąvoką. A. Š. vadovavimo įmonei laikotarpiu jis vykdė jam kaip vadovui nustatytas pareigas, teikė finansines ataskaitas, vykdė įmonės veiklą ir pagal išgales vykdė įsipareigojimus. Iš teismui pateiktų įmonės balansų aiškiai matyti, kad 2008 m. įmonės uždirbo 648 327,44 Eur, 2009 m. – 333 249,54 Eur, 2010 m. – 275 967,04 Eur, 2011 m. – 292 670,88 Eur. Iš įmonės 2011 m. balanso aiškiai matyti, kad nebaigtos vykdyti sutartys, t. y. įsipareigojimai per metus pagal sutartis sudarė 242 069,62 Eur, o uždirbta per tuos metus buvo daugiau – 292 670,88 Eur. Be to, turimas įmonės turtas – 564 488,53 Eur – viršijo turimus trumpalaikius įsipareigojimus, kurie sudarė 522 481,46 Eur, o ilgalaikių įsipareigojimų nebuvo.Nors A. Š. vadovavimo laikotarpiu įmonės turimi įsipareigojimai ir formaliai viršijo pusę įmonės turto vertės, tačiau įmonė įsipareigojimus vykdė ir įsiskolinimus mažino, todėl jo vadovavimo laikotarpiu nevertintina, kad įmonė buvo nemoki, nes įmonės nemokumui pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasmę reikia dviejų sąlygų – įsipareigojimų visiško nevykdymo ir pradelstų įsipareigojimų dydis turi viršyti puse į jos balansą įrašyto turto vertės.A. Š. parduodant akcijas naujiems savininkams, jis paliko prekių įvairių ir kito turto už daugiau nei 300 000 Lt (86 886 Eur), visi baldai ir kita įmonės įranga taip pat liko patalpose. Perduodant dokumentus naujam direktoriui, visa buhalterija buvo tvarkinga, dokumentai buvo perduoti kartu su kompiuteriu ir apskaitos programa, aprodyti sandėliai su įmonės turtu. Pagrindinė priežastis dėl ko susidarė skola buvo nesėkmingas sandoris Kaliningrado srityje, dėl to buvo prarasta beveik 200 000 Eur, o bandymai atgauti perduotą techniką arba pinigus baigėsi nesėkmingai.Teismo sprendime padaryta nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos teiginius, jog vien aplinkybė, kad įmonė vykdė veiklą, mokėjo mokesčius valstybei, darbo užmokestį darbuotojams, nėra pakankama, kad šalintų vadovo atsakomybę dėl bankroto bylos neiškėlimo laiku, nėra tiksli ir nevertintina kaip taisyklė nagrinėjamai bylai. Bylos duomenys liudija, kad įmonės vadovas A. Š. vykdė įprastą ir normalią ūkinę komercinę veiklą, nesudarė jokių žalingų sandorių, neatliko neteisėtų veiksmų, o įmonės įsiskolinimai atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių veiksnių, todėl galioja prezumpcija, kad atsakovas veikė geriausiais įmonės interesais.Priteisdamas žalą iš A. Š., teismas nevertino kokia buvo įmonės turimo turto vertė A. Š. paliekant įmonę ir kokio dydžio įsipareigojimai buvo likę, taip pat ar šia turto verte galėjo būti padengti turimi įsipareigojimai įmonei toliau vykdant veiklą. Nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš buvusio įmonės vadovo žalą, jeigu įmonė toliau vykdo normalią ūkinę veiklą, turi kelis šimtus tūkstančių litų vertės turto, kuris buvo perduotas kitiems įmonės vadovams ir akcininkams. Visu įmonės turtu (turimu turtu, atsargomis, gautinomis sumomis), kurį A. Š. perdavė naujiems įmonės savininkams, turėjo būti mažinama tariamai jo padaryta žala bendrovei.Ieškovė BUAB „Alfa Agro prekyba“ atsiliepime į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Argumentai dėl kreditoriaus Pottinger Finance AG atstovavimo nėra susiję su skundžiamu sprendimu, taip pat apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti skunde nurodytų naujų aplinkybių ir reikalavimų, kurių nevertino ir negalėjo vertinti pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Nepaisant to, informacija apie P. G. atstovavimą kreditoriui Pottinger Finance AG bei kitas sudarytas sutartis buvo pateikta atsakovo atstovui advokatui J. J. 2017 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu bei 2017 m. gruodžio 12 d. pakartotinai. Po šios informacijos pateikimo atsakovo atstovas advokatas J. J. nesikreipė į ieškovę dėl papildomų dokumentų pateikimo.Apeliantas, teigdamas, jog buvo pagrindas, leidžiantis tęsti įmonės veiklą ir matyti teigiamas įmonės perspektyvas bei ją išsaugoti, turi tą įrodyti, tačiau tokie įrodymai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nebuvo pateikti.Apeliantas nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui atkurti, o priemonės, kurių buvo imtasi, nedavė jokio teigiamo rezultato, nes įmonės finansinė padėtis tik blogėjo ir pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik didėjo. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog BUAB „Alfa Agro prekyba“ nors ir nuostolingą, tačiau komercinę-ūkinę veiklą vykdė iki pat apelianto vadovavimo pabaigos bei akcijų pardavimo, negali pašalinti apelianto atsakomybės už savalaikį nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Apeliantas jokių įrodymų dėl įmonės perleidimo metu neva egzistavusio didelės vertės turto nepateikė, to nepatvirtino ir apelianto iniciatyva civilinėje byloje apklaustas liudytojas – buvęs įmonės darbuotojas. Abejonių dėl neva BUAB „Alfa Agro prekyba“ turėto didelės vertės turto buvimo, apeliantui parduodant akcijas, kelia ir paties akcijų pardavimo sandorio vertė – 187,67 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo buvusiam BUAB „Alfa Agro prekyba“ vadovui A. Š., pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl naujų įrodymu prijungimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.Apeliantas A. Š. kartu su skundu pateikė naujus įrodymus – 2009 m. liepos 2 d. faktoringo sutartį su vertimu; 2013 m. balandžio 16 d. sutartį dėl teisinės pagalbos tarp Pottinger finance AG ir UAB „Creditreform Lietuva“; 2014 m. kovo 25 d. teisinių paslaugų sutartį tarp UAB „Creditreform Lietuva“ ir P. G.; internetinį išrašą apie Pottinger finance AG vadovybę ir W. M. užimamas pareigas; A. Š. ir W. M. elektroninį susirašinėjimą. Ieškovė BUAB „Alfa Agro prekyba“ su atsiliepimu pateikė – elektroninį susirašinėjimą su A. Š. advokatu J. J.Teisėjų kolegija atsisako priimti šalių pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie nėra susiję su šios bylos ginčo objektu, be to pagal dokumentų sudarymo datą, šalys turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo ir nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių kodėl dokumentai teikiami pavėluotai apeliacinės instancijos teismui.
Dėl kreditoriaus Pottinger finance AG atstovavimo
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantas A. Š. kvestionuoja kreditoriaus Pottinger finance AG atstovo teisę inicijuoti BUAB „Alfa Agro prekyba“ bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apelianto argumentai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo objektu – civilinės atsakomybės taikymu BUAB „Alfa Agro prekyba“ vadovui. Tokio pobūdžio klausimus apeliantas galėjo kelti sprendžiant ginčą dėl bankroto bylos UAB „Alfa Agro prekyba“ iškėlimo, be to šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jų vertinti.
Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento
Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).Įmonės nemokumo momentas yra fakto klausimas, kuris kiekvienu atveju nustatomas pagal byloje esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovę atstovaujančiam bankroto administratoriui sprendė, kad UAB „Alfa Agro prekyba“ buvo nemoki nuo 2007 m. iki 2011 m. t. y. ketverius metus iš eilės. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais (balansais) už nurodytą laikotarpį.Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Alfa Agro prekyba“ nuo 2007 m. buvo nemoki, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tuo metų buvusius pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Iš balanso už 2007 m. matyti, kad įmonės turto vertė buvo 1 077 167,81 Eur, o įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 757 931,82 Eur. Nors UAB „Alfa Agro prekyba“ formaliai atitiko nemokios įmonės statusą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tokia finansinė įmonės padėtis faktiškai ir buvo. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje yra nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas ieškinį dėl žalos priteisimo, neįrodė, jog 2007 m. ieškovė turėjo 757 931,82 Eur faktiškai pradelstų įsipareigojimų, t. y. nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju faktiškai pradelstus įmonės įsipareigojimus, pagal kuriuos galima nustatyti ieškovės nemokumo momentą, pagrindžia UAB „Alfa Agro prekyba“ didžiausio kreditoriaus Pöttinger Finance AG prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, kuriame nurodyti įsiskolinimai pagal 2008 m. liepos 29 d. – 2012 m. birželio 28 d. PVM sąskaitas-faktūras. Iš prašymo matyti, kad UAB „Alfa Agro prekyba“ kreditoriui Pöttinger Finance AG 2009 m. balandžio 30 d. turėjo 18 560,03 Eur pradelstą įsiskolinimą (skolos likutį), 2009 m. gruodžio 13 d. – 312 181,97 Eur, 2010 m. spalio 1 d. – 316 424,42 Eur, 2011 m. sausio 27 d. – 318 244,61 Eur, 2012 m. liepos 28 d. – 326 488,87 Eur. Tuo tarpu pagal „Alfa Agro prekyba“ balansų duomenis, įmonė 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 1 349 075,24 Eur, 2009 m. gruodžio 31 d. – 778 063,89 Eur, 2010 m. gruodžio 31 d. – 558 089,67 Eur, 2011 m. gruodžio 31 d. – 564 488,53 Eur.Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškovė nemokia tapo ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. – kai nurodytą dieną jos turto vertė sudarė 558 089,67 Eur, o faktiškai pradelsti įsipareigojimai kreditoriui Pöttinger Finance AG laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. sausio 27 d. buvo 316 424,42 – 318 244,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantui kaip UAB „Alfa Agro prekyba“ vadovui, privalančiam geriausiai žinoti realią įmonės finansinę padėtį, atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).
Dėl kreditoriams atsiradusios žalos dydžio
Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Pagal bylos duomenis nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki apelianto vadovavimo įmonei pabaigos (2013 m. kovo 22 d.) atsirado (padidėjo) skolos šiems kreditoriams: Pöttinger Finance AG – 8 931,02 Eur, UAB „Biržų žemtkiemis“ – 244,80 Eur, UAB „Narvija“ – 140,00 Eur, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras – 18,90 Eur, UAB „Creditinfo Lietuva“ – 245,30 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 5 742,56 Eur; iš viso – 15 322,58 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad bendras įmonės skolų dydis nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. kovo 22 d. būtų mažėjęs, priešingai – palyginus UAB „Alfa Agro prekyba“ balansus už 2010 ir 2011 metus matyti, kad įmonės įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) išaugo nuo 490 057,92 Eur iki 522 481,46 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarė UAB „Alfa Agro prekyba“ kreditoriams 15 322,58 Eur dydžio žalą, kurią turi pareigą atlyginti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto A. Š. ir kreditoriaus Pöttinger Finance AG asmeninių ryšių – aplinkybių, jog Pottinger Finance AG niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl bendrovės nemokumo ar netinkamo A. Š. pareigų ėjimo, o priešingai – palaikė vadovą ir ieškojo išeičių iš sunkios finansinės padėties. Pažymėtina, kad apeliantas laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė ne vieno, o visų įmonės kreditorių interesus – apribojo kreditorių galimybes gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad Pöttinger Finance AG būtų atsisakęs savo reikalavimo (jo dalies) UAB „Alfa Agro prekyba“ bankroto byloje, todėl apelianto teiginiai nepaneigia jo atsakomybės buvimo.Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino A. Š. į bylą pateiktos skolų ir kreditų ataskaitos, kurioje esantys duomenys apie įmonės skolininkus ir debitorius atspindi faktinę situaciją buvusią 2011 m. birželio 5 – 27 d. Visų pirma, nurodytas dokumentas nėra pasirašytas – nežinomas jo sudarytojas. Antra, į lentelę nėra įtrauktas debitorius (kreditorius) Pöttinger Finance AG, kurio pradelstas įsiskolinimas tuo metu sudarė apie 322 565,30 Eur. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad apelianto pateikta ataskaita negali būti laikoma tinkamu ir patikimu įrodymų byloje, todėl ji nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių dėl ieškovės faktinio nemokumo.Vien ta aplinkybė, jog įmonė, vadovaujama atsakovo, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai nustatomos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Be to, atsakovas, teigdamas, jog buvo pagrindas, leidžiantis tęsti įmonės veiklą, sudarantis pagrindą matyti teigiamas įmonės perspektyvas, ją išsaugoti turi tą įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo byloje nustatyto faktinio įmonės nemokumo momento buvo kokios nors perspektyvos tęsti įmonės veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodytas sandoris, dėl kurio UAB „Alfa Agro prekyba“, jo manymu susidūrė su finansiniais sunkumais, buvo sudarytas dar 2008 m., todėl apeliantas negalėjo tikėtis, kad praėjus keliems metams po nesėkmingo sandorio sudarymo, įmonė atgaus skolą ir galės vykdyti pelningą veiklą.Atskirai pažymėtina, kad apelianto teiginiai, jog jis parduodamas akcijas naujiems savininkams paliko turto už daugiau nei 86 886 Eur, nėra reikšmingi. Vien tai, kad faktiškai nemoki įmonė turėjo tam tikrą kiekį turto, kai jos skolos iš esmės didėjo, nesuponuoja išvados jog, įmonės kreditoriai nepatyrė žalos. Be to, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, jog nurodytos vertės turtas akcijų pardavimo (apelianto vadovavimo pabaigos) metu realiai buvo bendroje įmonės turto sudėtyje.
Dėl procesinės bylos baigties ir laikinųjų apsaugos priemonių
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybė už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimas atsakovo A. Š. atžvilgiu keistinas – ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 322,58 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugas priemonės – areštavo atsakovui A. Š. priklausantį 338 236,36 Eur vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimo sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą atsakovo A. Š. atžvilgiu pakeitus, atitinkamai keičiasi ir jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas – jis mažintinas, nustatant, jog atsakovo A. Š. bendrai areštuoto turto vertė negali viršyti 15 322,58 Eur sumos (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus bylą ir pakeitus skundžiamo sprendimo dalį, yra pagrindas perskirstyti šalių (ieškovės ir atsakovo A. Š.) patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė: 26,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, 68,30 Eur išlaidos, susijusios su bankroto administratoriaus kelionėmis į teismo posėdžius; A. Š. 1 480 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo A. Š. atveju buvo patenkinti 88,52 procentai visų jam reikštų reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 22,31 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 29,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą (atsakovo A. Š. atveju patenkinta 4,53 procentai jam reikštų ieškinio reikalavimų), ieškovei BUAB „Alfa Agro prekyba“ iš atsakovo A. Š. priteistinos jos patirtos 3,09 Eur, iš ieškovės atsakovui – 1 412,96 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Įskaičius nurodytas sumas, atsakovui A. Š. iš ieškovės priteistinos 1 409,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo A. Š. priteistinas 345,00 Eur žyminis mokestis valstybei. Pirmosios instancijos teisme taip pat patirta 26,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl iš atsakovo proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai priteistina 0,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo A. Š. priteisiama 345,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėjo žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą). Įvertinus tai, kad už apeliacinį skundą atsakovas turėjo sumokėti 3512,00 Eur žyminį mokestį bei tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas (patenkinant 4,53 procentų atsakovui A. Š. reiškiamų reikalavimų), iš ieškovės BUAB „Alfa Agro prekyba“ atsakovui A. Š. priteistinos 140,91 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo dalį atsakovo A. Š. atžvilgiu pakeisti.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Alfa Agro prekyba“ (j. a. k. 300074167) iš atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 15 322,58 Eur (penkiolikos tūkstančių trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 58 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2017 m. kovo 27 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Alfa Agro prekyba“ (j. a. k 300074167) 1 409,87 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devynių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 345,40 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Alfa Agro prekyba“ (j. a. k 300074167) 140,91 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Sumažinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 332 880,90 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų 90 ct) sumai turto bei piniginių lėšų arešto mastą, nustatant, jog atsakovo bendrai areštuoto turto ir / ar piniginių lėšų vertė negali viršyti 15 322,58 Eur (penkiolikos tūkstančių trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 58 ct) sumos, taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apie turto arešto masto pakeitimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.