Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-1510-641/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-26Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-26
Bylos Nr.
2-1510-641/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09070-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
L. B.
Advokatai
Zigmas Burba, Gintaras Žičkus
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1510-641/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09070-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.; 116.1.; 116.8. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant ieškovui V. T.,ieškovo atstovui advokatui Zigmui Burbai,atsakovei L. B.,atsakovės L. B. atstovui advokatui Gintarui Žičkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovas prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės L. B. 1 000 skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012-04-13 žodine paskolos sutartimi atsakovei L. B. paskolino 1 000 Lt su sąlyga, kad ši pinigus grąžins per vienerius metus. Ieškovas ne kartą ragino atsakovę grąžinti skolą, ji vis žadėjo pinigus grąžinti, ką patvirtina faktinių aplinkybių protokolas, tačiau iki šiol pinigų negrąžino. Pažymi, jog su atsakove siejo artimi santykiai, pinigus L. B. skolino, kad atsakovė galėtų grąžinti skolą N. P.. Ieškovas dalyvavo, grąžinant skolą N. P.. Pinigų grąžinimo metu atsakovė N. P. pasakė, jog grąžinamus pinigus jai paskolino ieškovas.

Atsiliepimas

Atsakovė L. B. ir jos atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovė jokios paskolos sutarties su ieškovu nebuvo sudariusi ir iš jo 1 000 Lt nesiskolino. Ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), be to, gavo neįgalumo ir našlės pensijas, pajamų turėjo pakankamai, todėl 1 000,00 Lt skolą N. P., pas kurią dirbo vaikų aukle, grąžino pati, grynuosius pasiėmusi iš savo sąskaitos bankomate. Pas N. P. grąžinti pinigus važiavo ir V. T., su kuriuo atsakovė tuo metu draugavo. Reikšdamas nepagrįstą ieškinį, ieškovas atsakovei kerštauja, kadangi ji nutraukė su juo bet kokius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata - paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui. Byloje, kurios dalykas yra paskolos pinigų priteisimas, pareiga įrodyti pinigų perdavimą tenka paskolos davėjui, kadangi pagal CK 6.870 str. 2 d. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento.

CK 6.871 str. 1 d. numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Ieškovas teigia paskolinęs atsakovei 1 000,00 Lt, todėl tokia paskolos sutartis galėjo būti sudaryta žodžiu. Ieškovas turi įrodyti minėto dydžio paskolos sutarties sudarymo faktą, pinigų atsakovei perdavimą, kadangi paskolos sutartis yra realinė ir įsigalioja nuo pinigų perdavimo momento, o taip pat įrodyti atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigus faktą.

Pagal civiliniame procese esančias įrodymų vertinimo taisykles šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.

Paskolos sutarties sudarymo, pinigų atsakovei perdavimo bei atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigus faktus ieškovas įrodinėja savo paaiškinimu, liudytojos N. P. parodymais, kuriais, kaip nurodo V. T., ši liudytoja 2012-04-13, atsakovei grąžinant N. P. skolą, girdėjo L. B. sakant, jog ieškovas padėjo, paskolino pinigus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame, kaip teigia ieškovas, fiksuotas jo ir atsakovės pokalbis apie pinigų grąžinimą (56-58 b.l.).

Iš liudytojos N. P. parodymų aišku, jog ji pamenanti 2012 m. balandžio – gegužės mėnesiais L. B. su V. T. atvažiavus prie jos darbovietės, atsakovei jai grąžinus 1 000 Lt, tačiau apie kokį nors tarp šalių egzistavusį susitarimą paskolinti, vėliau grąžinti pinigus, ji nežinanti. Liudytoja taip pat nurodė, kad ieškovas ir atsakovė artimai bendravo, kad V. T. jai (liudytojai) yra kažką minėjęs apie savo piniginius reikalus su atsakove, tačiau kokius konkrečiai, ji nepamena. Iš nurodyto akivaizdu, jog liudytoja N. P. ieškovo teiginių apie atsakovei paskolintus ir perduotus pinigus iš esmės nepatvirtino.

Ieškovo prašymu išreikalautas atsakovės sąskaitos išrašas, pačios atsakovės pateikti sąskaitos išrašai nepatvirtina ir kito ieškovo teiginio, jog L. B. neturėjo lėšų N. P. skolai grąžinti, todėl buvo priversta skolintis iš jo, kadangi sąskaitų išrašai akivaizdžiai parodo, jog atsakovė ginčo laikotarpiu gavo 822,39 Lt darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) bei dvi VSDFV išmokas – 320,51 Lt ir 70 Lt dydžio, be to, išrašuose fiksuotas artimas ginčo sumai grynųjų pinigų nuėmimas byloje nagrinėjamu laikotarpiu (67, 68, 74-76, 78 b.l.).

Ieškovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis yra užfiksavęs juridinį faktą, kad CD diske įrašytas pokalbis tarp vyro ir moters, atskleistas šio pokalbio turinys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog pagal CPK 177 str. 3 d. garso įrašai gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2004 m. vasario 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-271/2006, kt.).

Susipažinus su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, įvertinus atsakovės L. B. paaiškinimą, konstatuotina, jog iš protokolo nėra galimybių nustatyti, kokia technine priemone, kokiu būdu padarytas garso įrašas, nes antstoliui pateikta ne pati priemonė, kuria įrašas darytas, o CD diskas, į kurį perkeltas garso įrašas, taip pat nėra galimybių nustatyti, kokiu metu darytas įrašas, t. y. iki nagrinėjamos bylos iškėlimo ar bylos nagrinėjimo metu, be to, byloje nėra pateikti įrodymai, leidžiantys identifikuoti įraše kalbančią moterį, tuo labiau, kad atsakovė nurodė nepamenanti tokio pokalbio su ieškovu. Šios priežastys neleidžia garso įrašo laikyti leistinu įrodymu. Pažymėtina, jog netgi teismui nusprendus priešingai ir garso įrašą pripažinus leistinu įrodymu, bet koks atsakovės kalbėjimas apie kokių tai pinigų grąžinimą, negalėtų būti vertinamas, kaip paskolinių pinigų gavimo faktą patvirtinantis įrodymas, tuo labiau atsakovė nepripažįsta, nei paskolos sudarymo, nei pinigų jai perdavimo.

Minėta leidžia teigti, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie paskolos sutarties sudarymą ir apie 1 000 Lt paskolos pinigų perdavimą atsakovei, todėl ieškinys atmestinas.

Kadangi ieškinys atmestinas, o ieškovui yra suteikta 50 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (6 b.l.), pusė teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. 5,81 Lt, valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė