Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-888-836/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-13Kauno apygardos teismas
  3. T-888-836/2023Nutartis · 2023-02-13Kauno apylinkės teismas
  4. KasacijaNutartis · 2023-03-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-13
Bylos Nr.
T-888-836/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20979-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
V. S.
Teikimas Nr. T-888-836/2023 (S)
teisminio proceso Nr. 1-01-1-20979-2021-5procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.10.1; 2.5.11.1; 2.5.16KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 13 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė.,sekretoriaujant S. J., dalyvaujant:prokurorui S. K.,nuteistajam A. K.,nedalyvaujant nukentėjusiam V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. prašymą dėl nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo išdėstymo dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taip pat A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 1 260,86 Eur turtinė žala.

Priteista iš A. K. nukentėjusiajam V. S. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Priteista iš A. K. 67,20 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.

Priteista iš A. K. 318,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei.

2023 m. sausio 25 d. teisme gautas nuteistojo A. K. prašymas, kuriuo jis prašo išdėstyti minėto nuosprendžio dalies vykdymą, kuria iš nuteistojo Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 1 260,86 Eur turtinė žala, nukentėjusiajam V. S. priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei priteista 318,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei. Prašyme nuteistasis nurodė, kad jis uždirba tik minimalaus dydžio darbo užmokestį, taip pat yra įsipareigojęs bankui grąžinti 59 130,44 Eur dydžio paskolą. Netenkinus šio prašymo jis neturės lėšų normaliam pragyvenimui, jo turtinė padėtis tik dar labiau suprastėtų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. palaikė savo prašymą, pateikė papildomus dokumentus apie turimą nekilnojamą turtą. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra verslininkas, gauna minimalias pajamas, apie 600 eurų. Šiuo metu verslas vos gyvuoja, dividendų negauna. Paskola buvo paimta namo renovacijai. Dabar tuo namu naudojasi jo dukterėčia. Paskolos kas mėnesį moka po 220 Eur. Atlygino VGTPT priteistas išlaidas. Nukentėjusiajam V. S. nėra atlyginęs jokios dalies žalos, nes pateikė prašymą dėl išdėstymo. Turi nekilnojamo turto 9 objektus, iš jų tris namus (duomenys neskelbtini), tačiau iš jų pajamų negauna, nes viename gyvena pats, kitame draugas pagal panaudos sutartį, o trečiame name gyvena giminaitė. Gyvena vienas, išlaikytinių neturi. Šiuo metu nemedžioja, nes paimti ginklų leidimai. Advokatui už teisines paslaugas mokėjo iš santaupų.

Prokuroras prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad šioje byloje yra dvi pusės – nukentėjęs – asmuo, kuris gyvena iš pašalpų ir nuteistasis – verslininkas, turintis nemažai nekilnojamo turto. Šiandien nuteistasis prašo išdėstyti žalos mokėjimą dalimis, nors kaip pats aiškina, yra dosnus, leidžia neatlygintinai kitiems naudotis savo turtu. Bylos nagrinėjimo metu gynėją samdėsi pats ir galvoja, kad gynėjui už paslaugas sumokėjo daugiau nei priteista žala nukentėjusiajam.

Nukentėjęs V. S. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis CPK normomis.

Motyvuojamoji dalis

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Nuteistasis A. K. nurodo, jog neturi galimybių atlyginti iš karto visos nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos (2 000 Eur), Kauno teritorinei ligonių kasai (1 260,86 Eur) bei 318,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kadangi jo mėnesinės pajamos yra tik jo gaunamas minimalus darbo užmokestis. Be to, jis turi įsipareigojimų bankui.

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuteistajam nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo adresu esantis pastatas - gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė – 52 400 Eur (duomenys neskelbtini), esanti negyvenamoji patalpa – parduotuvė; (duomenys neskelbtini), esanti negyvenamoji patalpa – parduotuvė; (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas ir pastatas - gyvenamasis namas su paslaugų paskirties patalpomis; (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas su statiniais, iš jų ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), esantis 3 įvairaus dydžio žemės sklypai; taip pat (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis per mėnesį gauna 533,62 Eur dydžio atlyginimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Po 2022 m. kovo 28 d. teismo nuosprendžio priėmimo praėjo jau beveik 10 mėnesių, o nuteistasis nėra net pradėjęs mokėti priteistą žalą nukentėjusiajam.

Apibendrinant šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo A. K. turtinė padėtis yra gera, todėl prioritetas šiuo atveju turi būti teikiamas greitam ir operatyviam įsiteisėjusiu nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo įvykdymui, kadangi, priešingu atveju, būtų pažeisti priešingų šalių interesai kaip įmanoma greičiau gauti nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti duomenys nėra pakankami spręsti, kad jo materialinė padėtis šiuo metu iš tiesų yra prasta, be to, jis neteikė ir jokių duomenų apie jo finansinės (turtinės) padėties pagerėjimo perspektyvas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nuteistojo prašymas turi būti atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė