- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- eA-2121-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04590-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga
- Trečiasis asmuo
- K. K.
- Pareiškėjas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo K. K., dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2023 m. kovo 29 d. raštą Nr. 1P-9355 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) nenurodė nė vienos aplinkybės, diskriminuojančios pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją.
2.2. Pareiškėjas tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketino skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus. Tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno pareigų neatlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgijo nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Pareiškėjas Profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikė neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Profesinė sąjunga atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti bei ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų ir įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2023 m. kovo 29 d. Raštu motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.
3.2. 2023 m. kovo 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-124 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus K. K. veikos“ (toliau – ir Išvada), buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, jog pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo.
3.3. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo pareigas iš esmės atliko tinkamai. Išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl Profesinės sąjungos nuomone, galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turėdama išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galimai dėl to, jog pareigūnas yra Profesinės sąjungos narys ir priklauso Profesinės sąjungos valdymo organui.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Raštą tiek, kiek juo atsisakyta išduoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui K. K..
5. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d. pavedimu Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 8.00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. 8.00 val., dirbęs Lavoriškių kelio posto (toliau – ir Lavoriškių KP) išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare ir pagal šiai darbo vietai nustatytą funkciją kontroliuoti kelionės leidimus, atlikdamas eksporto muitinės procedūrų pagal deklaracijas MRN 22LTVC0100EK1C7967, MRN 22LTVC0100EK1C78C5, MRN 22LTVC0100EK1C7884, MRN 22LTVC0100EK1C7940, MRN 22LTVC0100EK1C7932, MRN 22LTVC0100EK1C7924, MRN 22LTVC0100EK1C78D3, MRN 22LTVC0100EK1C7916, MRN 22LTVC0100EK1C7876, MRN 22LTLC0100EK1A2E32, MRN 22LTLC0100EK1725C1, MRN 22LTVC0100EK197205, MRN 22LTLC0100EK172EC2 ir MRN 22LTVC0100EK1986C2 (toliau – ir Deklaracijos) formalumus išvežimo įstaigoje, privalėjęs patikrinti, ar iš Lietuvos Respublikos išvykstantis trečiojoje šalyje registruotas vežėjas turi kelionės pobūdį atitinkantį kelionės leidimą, šios funkcijos neatliko. Trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė, kad transporto priemones „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavę asmenys – (duomenys neskelbtini) piliečiai S. P. ir S. M. – nepateikė kelionės leidimų, vėliau (po Imuniteto tarnybos pareigūnų atlikto pakartotinio tikrinimo) minėtiems asmenims surašęs administracinių nusižengimų protokolus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 450 straipsnio 17 dalį transporto priemonių negrąžino į Lietuvos Respubliką (pakrovimo vietą). Išvadoje, atsižvelgiant į kilusias pasekmes, į tai, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, kuriuo buvo pažeistos muitinės veiklą reglamentuojančios teisės normos, į tai, kad tarnybinį nusižengimą trečiasis suinteresuotas asmuo padarė dėl aplaidumo, taip pat į ankstesnę tarnybą (pareigūnas skatintas ne vieną kartą, per tarnybos laiką tarnybinių nuobaudų jam skirta nebuvo, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, o už pastaruosius metus jo tarnyba įvertinta labai gerai. Tačiau aplaidi veika (neveikimas) dirbant nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 8.00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. 8.00 val. Lavoriškių KP pasireiškė ne vieną kartą (du kartus)), siūlyta trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo Rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra deklaratyvaus pobūdžio prielaidos. Rašte nenurodyta nei viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojamas dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu.
8. Teismas vertino, jog iš Išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo sudarytos sąlygos pateikti pasiaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo aplaidžiais veiksmais, Lavoriškių KP išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare ir pagal šiai darbo vietai nustatytą funkciją kontroliuoti kelionės leidimus, atlikdamas eksporto muitinės procedūrų pagal Deklaracijų formalumus išvežimo įstaigoje, privalėjo patikrinti, ar iš Lietuvos Respublikos išvykstantis trečiojoje šalyje registruotas vežėjas turi kelionės pobūdį atitinkantį kelionės leidimą, tačiau šios funkcijos neatliko.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė argumentų, kaip trečiajam suinteresuotam asmeniui numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste Profesinėje sąjungoje. Teismas pabrėžė, kad Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar skirta tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės Profesinėje sąjungoje. Trečiojo suinteresuoto asmens priklausymas Profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą savaime neįrodo, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti už jo narystę Profesinėje sąjungoje.
III.
10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
11.1. Nepagrįstas tiek teismo, tiek Muitinės departamento teiginys, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Išvadą. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 (toliau – ir Šakos kolektyvinė sutartis) 35.5 punktu, Aprašo nuostatomis. Negali būti taikoma atsakomybė už priimtus sprendimus ar padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes. Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Iš Išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai trečiojo suinteresuoto asmens padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos Muitinės departamentui, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, nenustatyti faktai, o Išvada grindžiama tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu. Siūlymas skirti neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.
11.2. Nors Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Profesinė sąjunga Rašte nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo.
11.3. Atsakovo priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais. Diskriminacija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda buvo skirta būtent diskriminaciniais pagrindais, t. y. kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje nėra nurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis, kaip tik tarnybinės nuobaudos skyrimu.
11.4. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Rašte pateiktų argumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nevertino svarbios aplinkybės skiriant tarnybines nuobaudas, t. y. Muitinės departamente galiojančios Šakos kolektyvinės sutarties 35.5 punkto. Pasirašyta Šakos kolektyvinė sutartis yra teisės aktas, kuris privalo būti vykdomas, o teismas vertindamas aplinkybes, turi atsižvelgti į šio teisės akto nuostatas. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta tokia teisė susitarti dėl profesinės sąjungos nariams taikomų papildomų socialinių garantijų.
Šalies argumentai
12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
13. Muitinės departamentas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
13.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojamas darbdavio dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, taip pat, kad Rašte nurodyti teiginiai, jog Muitinės departamentas siūlydamas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą taiko dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, kad komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nevertino pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, nepagrįsti jokiais įrodymais, o tai yra tik niekuo nepagrįstos, deklaratyvaus pobūdžio prielaidos, todėl Profesinė sąjunga nepagrįstai nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
13.2. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui nenurodė nei vienos jo diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje ar persekiojimo dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu patvirtinančios aplinkybės. Profesinei sąjungai nepateikus argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojamas darbdavio dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje darbdavys neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančių aplinkybių. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą buvo nepagrįstas, pareiškėjo skundą tenkino. Teismas vertino, kad Rašte nenurodyta nei viena aplinkybė, iš kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojimas dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių. Profesinė sąjunga Rašte nurodė faktus ir aplinkybes, dėl jos nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens persekiojimo.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23), išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reguliavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, – privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020; 2021 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3267-1062/2021 ir kt.).
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020).
20. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas netinkamai įgyvendino jam suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui (trečiajam suinteresuotam asmeniui). Administracinėje byloje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Iš Išvados turinio matyti, kad tarnybinis nusižengimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo inkriminuotas už joje nurodytų teisės aktų pažeidimus ir jam pavestų funkcijų nevykdymą (netinkamą vykdymą), posto viršininko nurodymo nevykdymą, t. y. už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą, išskirtinai siejamą su jo tarnybinių pareigų atlikimu.
21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Rašte nenurodytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojamas dėl narystės Profesinėje sąjungoje, todėl Profesinės sąjungos nesutikimas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia darbdavio Muitinės departamento interesus, t. y. neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą apriboja Muitinės departamento teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus.
22. Vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo ir dvigubų standartų taikymo, kolegija pažymi, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo pagrįsti, nurodydama konkrečias tai patvirtinančias aplinkybes, o vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti Rašte nurodomą teiginį dėl persekiojimo bei dvigubų standartų taikymo taikant tarnybinę atsakomybę Profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-923-492/2022), todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
23. Pažymėtina, kad narystė profesinėje sąjungoje negali trukdyti darbdavio siekiams užtikrinti ir palaikyti drausmę statutinėje organizacijoje kaip šiuo atveju muitinės įstaigoje.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles ištyrė įrodymų visumą, materialiosios teisės normas taikė teisingai ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, o tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas Raštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.