- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- eA-923-492/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02828-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas
- Trečiasis asmuo
- G. R.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. R. dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) teismo prašė panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 1P-13980 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui G. R..
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:
2.1. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas G. R. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, pareigūnas) skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas pareigūnas yra profesinės sąjungos renkamo organo narys, Departamentas 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (5.46)-3B-4677 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. R.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą, tačiau Profesinė sąjunga ginčijamu Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
2.2. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o, nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. R., nenurodė nei vienos pareigūno diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, o vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga Rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra. Pareiškėjo teigimu, vien minėto pareigūno buvimas Profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.
2.3. Tarnybinę nuobaudą G. R. ketinama skirti, konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi tik su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Tarnybinę nuobaudą G. R. ketinama skirti ne diskriminuojant jį kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narį, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad:
4.1. Nesutinka su Departamento pozicija, jog Profesinė sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą to nemotyvavo ir nepagrindė. Priešingai, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu G. R., motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.
4.2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą. Nusprendžiant pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados yra akivaizdu, kad, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinę nuobaudą negalima skirti nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo.
4.3. Komisija nepatikrino pareigūno paaiškinime nurodytų aplinkybių, nevertino to, kad pareigūnas kartu su deklarantu apžiūrėjo prekes, įsitikino, kad pateiktos prekės atitinka deklaracijos duomenis. Pareigūnas vykdė savo pareigas ir jam nustatytas funkcijas bei įgaliojimus, įvertinęs ir apžiūrėjęs prekes, o, nenustatęs pažeidimų, prekes išleido. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnas nepateikė nuotraukų, neįrodo nusižengimo. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra surinkta įrodymų, kad pareigūnas, atlikdamas pateiktų prekių patikrinimą, netinkamai jas kvalifikavo.
4.4. Komisija tendencingai vertino pareigūno veiksmus, nes konstatavimas, kad pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės – Departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyresnysis patarėjas R. J. negavęs eksportuojamų prekių nuotraukų, neturėjo galimybės jų įvertinti (analizuoti) dėl galimų rizikų ir esant rizikoms priimti atitinkamus sprendimus (pvz. rizikos profilių sudarymui ir kt.) yra nepagrįstas jokiais įrodymais, kad minėtas vyresnysis patarėjas R. J. galėjo tik iš pateiktų nuotraukų nustatyti pažeidimus ar dvigubos paskirties prekes, kai tuo metu posto pareigūnas jas apžiūrėjo fiziškai. Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti neadekvačią ir neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui G. R., Profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.
4.5. Pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, todėl sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą atsakovas vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo Departamento prašymą tenkino – panaikino Profesinės sąjungos 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 1P-13980 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą G. R..
6. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2021 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-1467 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad G. R. 2021 m. balandžio 20 d. dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ darbo vietose Nr. 2, 3 ir 7, gavęs pavedimą atlikti eksporto deklaracijoje MRN 21LTKC0100EK0E0D60 deklaruotų prekių muitinį tikrinimą pagal RIKS suformuotame patikrinime Nr. 21LTKC0100EK1162257 nurodytą muitinio tikrinimo būdo kodą „700-Patikrinti prekes vizualiai“ ir patikrinimo instrukciją: „Galima didelė rizika, kad gali būti pažeidžiamos Tarybos reglamento (ES) Nr. 428/2009 nuostatos bei eksportuojamos karinės paskirties prekės. Atlikti prekių fizinį tikrinimą, siekiant nustatyti ar deklaracijoje nurodytos prekės atitinka pateiktas fiziškai. Prekes nufotografuoti (išorę, etiketes, ženklinimus) ir pateikti el. paštu: (duomenys neskelbtini)“ šį pavedimą atliko nepilnai, kadangi neatliko visų RIKS patikrinimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų: t. y. nenufotografavo prekių (išorės, etikečių, ženklinimo), ir prekių nuotraukų neišsiuntė minėtu el. pašto adresu. G. R. patikrinimą pagal muitinio tikrinimo būdo kodą „700-Patikrinti prekes vizualiai“ 18.51 val. užbaigė patikrinimo rezultatu „T01-Neatitikimų nenustatyta“. Išvadoje nurodyta, jog šia veika (neveikimu) G. R. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Patikrinimo ir patikrinimo priežiūros duomenų pildymo Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos įforminimo dalyje taisyklių 41 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punktą; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punktą. Išvadoje konstatuota, jog G. R. netinkamai vykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybes aprašymo 5.1 papunkčio nuostatą (atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą) ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Departamentas 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (5.46)3B-4677 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. R.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Profesinė sąjunga 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1P-13980 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ išreiškė nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. R. ir nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinė nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo. Taip pat nurodė, kad nesutinka, kad Profesinės sąjungos nariui G. R. Išvados pagrindu būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nes šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvumo ir narystės Profesinėje sąjungoje.
7. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.
8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti G. R. tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.
9. Teismas akcentavo, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama.
10. Teismas darė išvadą, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1P-13980 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą G. R., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į G. R. atliktus tarnybinius nusižengimus. Todėl teismas panaikino minėtu raštu pateiktą atsisakymą.
III.
11. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą.
12. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:
12.1. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to Išvadoje pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, o Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais ir prielaidomis, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą G. R., Profesinės sąjungos nariui, už nepadarytą nusižengimą yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nepateikta jokių konkrečių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas, siekdamas priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, turėjo pareikalauti Departamento pateikti informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Įvertinusi atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, Profesinė sąjunga turėjo pagrindą teigti, kad, nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Tačiau nei Departamentas, nei teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Todėl teismo išvada dėl Profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais. Papildomai pažymi, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. R., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinei sąjungai nepateikus argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad G. R. yra persekiojamas darbdavio dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, darbdavys neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui G. R. teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, – privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; ir kt.).
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1P-13980 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Departamentui atsakydamas į jo 2021 m. rugpjūčio 6 d. prašymą duoti sutikimą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui G. R. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, akcentavo, kad Profesinė sąjunga vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų, persekiojimo bei dvigubų standartų, jiems taikant tarnybinę atsakomybę palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai; Išvadoje, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisė aktų reikalavimus; Išvadoje ignoruojamos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą; Išvadoje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos, jo veiksmai nesukėlė jokios žalos, nepažeidė viešojo intereso, atsakomybė negali būti taikoma už pavienes klaidas; todėl siūlomą skirti nuobaudą – pastabą, atsakovas vertino kaip neadekvačią ir nepagrįstą įrodymais, neatitinkančią teisingumo ir sąžiningumo principų.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui – Profesinės sąjungos nariui, grindžiamas Išvada (žr., nutarties 6 p.), o Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą motyvai nesusiję su pareigūno veikla Profesinėje sąjungoje.
21. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno veiklos Profesinėje sąjungoje, o atsakovo Rašte nurodomi atsisakymo argumentai laikytini nesusijusiais su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, atstovavimu profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovo Rašte aptariami tarnybinės atsakomybės taikymo pareigūnui bendrieji pagrindai – kaltei nustatyti reikšmingų aplinkybių buvimas, pareigūno pateiktų paaiškinimų vertinimo objektyvumas, kilusios pasekmės, siūlomos nuobaudos adekvatumas ir kt., kas yra priskirtina valstybės institucijos vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, kompetencijai. Tokios aplinkybės vertinamos taikant tarnybinę atsakomybę tiek tiems pareigūnams, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, tiek tiems, kurie nėra. Kartu pažymėtina, kad jos nėra nagrinėjamo ginčo dalyku, nes sietinos su pačios tarnybinės nuobaudos taikymo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jas vertinti iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5-492/2022).
22. Vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo ir dvigubų standartų taikymo, kolegija pažymi, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo pagrįsti, nurodydama konkrečias tai patvirtinančias aplinkybes, o vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti Rašte nurodomą teiginį dėl persekiojimo bei dvigubų standartų taikymo taikant tarnybinę atsakomybę Profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Departamentas įrodė, jog Profesinės sąjungos Rašte išreikštas nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, užtikrinti viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat kad muitinės pareigūnas laikytųsi vidinių muitinės taisyklių.
24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.