Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-7954-860/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04590-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3

2023 m. birželio 6 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo K. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. kovo 29 d. raštą Nr. 1P-9355 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas).

Nurodo, kad nesutinka su Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos motyvais, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra priimtas nevertinant pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, ignoruojant tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytas aplinkybes. Teigia, kad atsakovė įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Akcentuoja, kad atsakovė, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą K. K. nenurodė nė vienos aplinkybės, diskriminuojančios pareigūną dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Paaiškina, kad tarnybinę nuobaudą K. K. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno pareigų neatlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad tarnybinę nuobaudą K. K. ketinama skirti ne diskriminuojant jį kaip profesinės sąjungos narį, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

2. Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nesutinka su Muitinės departamento pozicija, kad profesinė sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą to nemotyvavo ir nepagrindė. Teigia, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Atsakovės nuomone, profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2023 m. kovo 29 d. Raštu būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Atsakovės nuomone, 2023 m. kovo 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-124 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus K. K. veikos“ (toliau – ir Išvada), buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, jog pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Atsakovės nuomone, faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Teigia, kad išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl atsakovės nuomone, galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galimai dėl to, jog pareigūnas yra muitinės profesinės sąjungos narys ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. kovo 29 d. rašto Nr. 1P-9355 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriame atsakovė nesutiko su tarnybinės nuobaudos skyrimu vyriausiajam inspektoriui K. K., teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d. pavedimu buvo pavesta Imuniteto tarnybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyriausiojo inspektoriaus K. K. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius K. K. nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 8.00 val. – 2022 m. rugpjūčio 12 d. 8.00 val., dirbęs Lavoriškių kelio posto (toliau – ir Lavoriškių KP) išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare ir pagal šiai darbo vietai nustatytą funkciją kontroliuoti kelionės leidimus, atlikdamas eksporto muitinės procedūrų pagal deklaracijas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Deklaracijos) formalumus išvežimo įstaigoje, privalėjęs patikrinti, ar iš Lietuvos Respublikos išvykstantis trečiojoje šalyje registruotas vežėjas turi kelionės pobūdį atitinkantį kelionės leidimą, šios funkcijos neatliko. Vyriausiasis inspektorius K. K. nenustatė, kad transporto priemones „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavę asmenys – Tadžikistano Respublikos piliečiai S. P. ir S. M. – nepateikė kelionės leidimų, vėliau (po Imuniteto tarnybos pareigūnų atlikto pakartotinio tikrinimo) minėtiems asmenims surašęs administracinių nusižengimų protokolus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 450 straipsnio 17 dalį transporto priemonių negrąžino į Lietuvos Respubliką (pakrovimo vietą). Išvadoje, atsižvelgiant į kilusias pasekmes, į tai, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, kuriuo buvo pažeistos muitinės veiklą reglamentuojančios teisės normos, į tai, kad tarnybinį nusižengimą vyriausiasis inspektorius K. K. padarė dėl aplaidumo, taip pat į ankstesnę tarnybą (pareigūnas skatintas ne vieną kartą, per tarnybos laiką tarnybinių nuobaudų jam skirta nebuvo, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, o už pastaruosius metus jo tarnyba įvertinta labai gerai. Tačiau aplaidi veika (neveikimas) dirbant nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 8.00 val. – 2022 m. rugpjūčio 12 d. 8.00 val. Lavoriškių KP pasireiškė ne vieną kartą (du kartus), siūloma Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui K. K. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

6. Muitinės departamento generalinis direktorius D. Ž. priėmė sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

7. Muitinės departamentas 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-2062 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 61 straipsnio 5 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 28 punktu, prašė duoti sutikimą skirti vyriausiajam inspektoriui K. K. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

8. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2023 m. kovo 29 d. Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Rašte, be kita ko, nurodė, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, neproporcingas ir neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams – profesinės sąjungos nariams ir kt.

9. Pareiškėjas su tokiu Raštu nesutinka, todėl prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

10. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis). Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

11. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).

12. Atsakovė skundžiamame Rašte nurodo, kad Muitinės departamentas siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų, profesinės sąjungos narių, persekiojimą, nurodo, kad komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nevertino pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.

Tačiau pažymėtina, kad šie atsakovės rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais; tai tik niekuo nepagrįstos, deklaratyvaus pobūdžio prielaidos. Skundžiamame Rašte nenurodyta nei viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad Vilniaus TM posto vyriausiasis inspektorius K. K. yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu.

13. Skundžiamame profesinės sąjungos atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, atsakovė analizuoja atliktą tarnybinį patikrinimą, nurodo, kad ignoruojamos pareigūno pasiaiškinime nurodytos aplinkybės.

Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Iš byloje pateiktos Išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K. buvo sudarytos sąlygos pateikti pasiaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad K. K. savo aplaidžiais veiksmais, Lavoriškių KP išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare ir pagal šiai darbo vietai nustatytą funkciją kontroliuoti kelionės leidimus, atlikdamas eksporto muitinės procedūrų pagal Deklaracijų formalumus išvežimo įstaigoje, privalėjo patikrinti, ar iš Lietuvos Respublikos išvykstantis trečiojoje šalyje registruotas vežėjas turi kelionės pobūdį atitinkantį kelionės leidimą, tačiau šios funkcijos neatliko.

14. Atsakovė skundžiamame Rašte nesutinka su K. K. siūloma skirti tarnybine nuobauda, ji vertinama kaip per griežta, mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas Komisijoje yra pakankamas poveikis jam. Nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas perteklinis veiksmas, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant ir kitas priemones.

Tačiau atsakovė nepateikė argumentų, kaip pareigūnui numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje. Pabrėžtina, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar skirta tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje.

15. Be to, kaip nurodoma ir teismų praktikoje, trečiojo suinteresuoto asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą savaime neįrodo, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti už jo narystę profesinėje sąjungoje.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės 2023 m. kovo 29 d. Raštas, kuriuo atsakovė nesutiko, kad Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui K. K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) dėl rašto panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. kovo 29 d. raštą Nr. 1P-9355 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui K. K..

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.