- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- eI2-2910-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00406-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Diana Butrimienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Sveikatos apsaugos ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Dianos Butrimienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. P. su skundu, kurį vėliau papildė, kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti 2022 m. sausio 21 d. Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) administracinį sprendimą Nr. 4–90 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti SAM pareiškėjo 2021 m. gruodžio 15 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas: 1) patikslinti ar SAM 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. (1.1.36-40) 4-2400 pateikta informacija vis dar aktuali, taip pat ar aktuali ir vakcinoms nuo COVID-19; 2) pateikti oficialią SAM turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje naudotas, naudojamas, planuojamas naudoti vakcinas ir vaistinius preparatus skirtus asmenims skiepyti nuo COVID–19, lentelėje – jų kokybės įvertinimą, saugumą, sukeliamas pasekmes ar kitokį poveikį skiepijamų asmenų organizmui; 3) atsakyti, ar vakcinoms nuo COVID-19 buvo ar yra taikomos kokios nors procedūrinės ar kitos teisinio reguliavimo ar jo traktavimo/aiškinimo, nei kitoms vakcinoms, išimtys, ir jei taip, konkrečiai tai nurodyti; 4) pateikiamos informacijos aktualumą užtikrinti informaciją patikslinant tiek su pavaldžių bei kuruojamų įstaigų (pvz. Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos), tiek, esant poreikiui, su Lietuvos sveikatos universiteto specialistais, o šiuo klausimo nagrinėjimui pateiktų dokumentų (išvadų, nuomonių ir t.t.) kopijas pridėti prie siunčiamo atsakymo; 5) pateikti atsakymus į kelis kitus atskiroje Prašymo pastraipoje suformuluotus konkrečius klausimus; 6) atsakymą į Prašymą pateikti pagal kompetenciją pasirašytą asmens įgalioto veikti SAM vardu.
3. Pareiškėjas teigia, kad atsakovės Raštas priimtas galimai viršijant įgaliojimus, parengtas atmestinai, pateikta tik bendro pobūdžio informacija su nuorodomis į jos paskelbimo šaltinius, tačiau nepateikta prašyta informacija, neatlikti prašomi veiksmai, Prašymo nenagrinėjimas/netenkinimas neargumentuotas, nenurodytos jokios teisės aktų nuostatų ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo vadovaujamasi rengiant Raštą, nenurodyta priimto administracinio sprendimo apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsakovė SAM atsiliepime su skundu nesutinka, teismo prašo bylą nutraukti, o šio reikalavimo netenkinus - skundą atmesti.
5. SAM, nesutikdama su reikalavimu dėl Rašto panaikinimo, ir vadovaudamasi Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatomis teigia, kad Prašymas priskirtas prašymų kategorijai į kuriuos atsakoma laisva forma. Mano, kad nepriklausomai nuo Rašto formos, SAM aiškiai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo klausimus.
6. Pasisakydama dėl Rašto išsamumo nurodo, kad Prašyme pirmuoju sakiniu pareiškėjas reiškia padėką už informaciją, suteiktą SAM 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. (1.1.36-40) 4-2400, todėl mano, kad 2017 m. pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo paklausimą dėl kitų vakcinų buvo ir yra aiškus bei suprantamas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl Rašte papildomai komentuojamas nebuvo. Paaiškina, kad pareiškėjui 2017 m. pateiktas atsakymas buvo parengtas išnagrinėjus konkretų jo paklausimą apie tuo metu žinomus virusus ir vakcinas, todėl į Prašyme išdėstytus bendro pobūdžio pareiškėjo klausimus, susijusius su 2019 m. išplitusiu virusu, sukėlusiu pandemiją, ir patvirtinta vakcina nuo COVID-19 ligos Rašte buvo atsakyta tiesiogiai ir aiškiai, remiantis SAM turimais aktualiais duomenimis su papildomomis nuorodomis į informacijos šaltinius. SAM nuomone, pasirinkta Rašto forma atsakyti į klausimus ne pareiškėjo nurodytu lyginamuoju būdu, o tiesiogiai, neturi įtakos nei Rašto turiniui, nei apimčiai ar pagrįstumui.
7. Atsakovės nuomone, Rašte aiškiai atsakyta į Prašymo trečią klausimą pateikti oficialią SAM turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje naudotas, naudojamas, planuojamas naudoti vakcinas ir vaistinius preparatus skirtus asmenims skiepyti nuo COVID–19, jų kokybės įvertinimą, saugumą, sukeliamas pasekmes ar kitokį poveikį skiepijamų asmenų organizmui. Akcentuoja, kad pareiškėjo Prašyme nebuvo išreikštas pageidavimas pateikti informacijos apie šių vakcinų gamintojus, todėl mano, kad atmestinos skunde dėstomos pretenzijos, kad Raštas šiuo aspektu yra neišsamus, ar kad SAM nepateikė informacijos. Bet kokiu atveju visa informacija apie vakcinas ir jų gamintojus yra skelbiama viešai, o kilus klausimams galima kreiptis dėl papildomos informacijos pateikimo. Rašte atkreiptas Pareiškėjo dėmesys, kad visose Europos Sąjungos valstybėse renkami duomenys apie jų sukeliamą šalutinį poveikį. Šie duomenys padeda nustatyti naują informaciją apie vaistų saugumą. Paaiškinta, kad statistiką apie vakcinų šalutinį poveikį skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, pateikta nuoroda į viešai skelbiamą informaciją. Papildomai nurodyta, kad Europos vaistų agentūra (toliau – EVA) kiekvieną mėnesį skelbia atnaujintą informaciją apie kiekvieną COVID-19 vakciną. Atsakovė mano, kad pareiškėjui buvo pateikta informacija apie visas Lietuvoje naudojamas vakcinas COVID-19 ligai gydyti.
8. SAM taip pat teigia, kad pareiškėjui Rašte buvo atsakyta ir į ketvirtą klausimą ar vakcinoms nuo COVID-19 buvo ar yra taikomos procedūrinės ar kitos teisinio reguliavimo ar jo traktavimo/aiškinimo, nei kitoms vakcinoms, išimtys, ir jei taip, konkrečiai nurodyti. Atsakant į šeštą klausimą dėl vakcinų nuo COVID-19 naudos ar rizikos santykis, pareiškėjui buvo pateikta glaustai SAM žinoma informacija apie vakciną su nuorodomis į šaltinius.
9. SAM, vadovaudamasi Darbo reglamento, patvirtinto sveikatos apsaugo ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-232, 43 punktu, teigia, kad Raštą pasirašė asmuo, turintis suteiktus įgaliojimus pasirašyti tokio pobūdžio atsakymus fiziniams asmenims. Rašto blanko forma įtakos Rašto turiniui neturi ir jokių pasekmių nesukelia.
Atsiliepimas
10. Atsakovė taip pat nesutinka su skundo teiginiais, kad Raštas turi būti panaikintas dėl to, jog nenurodyta jo apskundimo tvarka. SAM teigia, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. SAM taip pat pažymi, kad praėjus kelioms dienoms nuo Rašto gavimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, todėl vien dėl to nėra pagrindo skundžiamo Rašto panaikinti. Atsakovės nuomone, Raštas nepažeidžia pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų nuostatų. Be to, SAM nuomone, Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl administracinė byla turi būti nutraukta.
11. SAM teigia, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Akcentuoja, kad visuotinai žinomas ir įrodinėjimo nereikalaujantis faktas yra tai, kad vakcinos, dėl kurių su paklausimu į kreipėsi pareiškėjas buvo sukurtos dėl pandemiją sukėlusios COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), t. y. vakcinos sukurtos iš esmės kiek daugiau nei prieš vienerius metus, todėl visa informacija, susijusi su pareiškėjo klausimais SAM yra žinoma tiek, kiek ją viešai skelbia vakcinų gamintojai, vakcinas registruojančios institucijos ir nepageidaujamas reakcijas fiksuojančios institucijos. Atsižvelgdama į tai, SAM pateikdama atsakymus į Prašyme išdėstytus klausimus/prašymus pateikė ir nuorodas į šaltinius, kuriais remiantis kiekvienas suinteresuotas asmuo, įskaitant pareiškėją, gali rinkti naujausią informaciją ir stebėti situaciją pagal savo individualius poreikius, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti Raštą ir Prašymą nagrinėti jį iš naujo.
12. Pareiškėjas 2022 m. kovo 9 d. teismui pateikė skundo papildymą, kuriame be naujos aplinkybės dėl pažeisto Prašymo nagrinėjimo termino, taip pat išdėstė ir nesutikimą su SAM atsiliepimu.
13. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Raštas yra administracinis aktas, kuriame pateikiama informacija. Raštas priimtas viešojo administravimo subjekto, juo taikoma teisė, Raštas skirtas pareiškėjui, todėl yra individualus administracinis aktas. Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, netinkama parengtas, iš jo turinio nesimato ko buvo klausiama viešojo administravimo subjekto, kaip vyko procedūra, kokia medžiaga buvo tiriama, kokiais teisės aktais remtasi priimant sprendimą, kokia yra galutinė išvada.
14. Pažymi, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui sukelia neišvengiamas teisines pasekmes, nes pats savaime užkerta kelią dar kartą kreiptis į SAM su prašymu kokybiškai ir išsamiai pateikti analogišką informaciją, net ir tuo atveju, jeigu piktnaudžiaudama teise ir turimais viešojo administravimo įgaliojimais atsakovė pateikia formalų ir nekokybišką bei neišsamų atsakymą. Pabrėžia, kad atsakymas į pareiškėjo Prašymą aktualus ne tik pareiškėjui, bet ir jį gydantiems Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojams alergologams ir klinikiniams imunologams tam, kad kartu su pareiškėjo sveikatos duomenimis SAM pateiktus atsakymus į Prašyme išdėstytus klausimus galėtų aptarti gydytojų konsiliume ir pateikti reikiamas rekomendacijas ir išvadas. Prašyta pateikti informacija yra svarbi. Rašte pateikiamos nuorodos į trečiuosius informacijos šaltinius yra netinkama atsakymo forma, nes už informacijos teisingumą, patikimumą ir tikslumą atsako ne SAM, o informacijos rengėjas.
15. Pakartotinai akcentuoja, kad Prašymas išnagrinėtas atmestinai, neišsamiai ir nekompetentingai, pateikti formalūs atsakymai. Pažymi, kad Prašyme pareiškėjas pareikalavo Raštą pateikti pagal kompetenciją pasirašytą asmens, įgalioto veikti atsakovės vardu. Teigia, kad toks pareiškėjo reikalavimas turėjo būti vertinamas atskirai, tačiau SAM to nepadarė. Pareiškėjo nuomone, neįgalioto SAM struktūrinio padalinio vadovo parašas ant SAM blanko laikytinas įgaliojimų viršijimu, todėl turėtų būti panaikintas kaip neturintis teisinės galios.
16. Akcentuoja, kad Raštas stokoja informacijos, kurią buvo prašoma suteikti, nes tai, kad vakcinos yra vaistiniai preparatai Rašte buvo nurodyta, tačiau nebuvo nurodyta, kodėl kiti vaistiniai preparatai buvo naudojami kaip vakcinos, taip pat nenurodytas pilnas sąrašas Lietuvos Respublikoje naudotų vakcinų ar vaistinių preparatų nuo COVID-19, nepateiktas jų kokybės įvertinimas, nedetalizuoti šiam įvertinimui taikyti metodai, nepateikti duomenys apie saugumą, sukeliamas pasekmes ar kitokį poveikį, nepateikta ir jokia informacija apie Prašymo pateikimo metu planuotas naudoti informacinės ribonukleino rūgšties, vektorių, baltymų subvieneto (iRNR) vakcinas.
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepimu su pareiškėjo skundo papildymu nesutinka.
18. Nurodo, kad SAM gavo ir nagrinėjo pareiškėjo Prašymą ne dėl administracinio sprendimo dėl teisės taikymo priėmimo, o prašymą dėl informacijos suteikimo, todėl Raštas teisinių pasekmių nesukelia, nes niekaip neapriboja pareiškėjo teisės rinkti detalesnę ar kitą, papildomą informaciją, susijusią su šios ligos gydymu ir vakcinomis, jei, pareiškėjo manymu, tai yra reikalinga.
19. Pažymi, kad gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas dirba savarankiškai. Teikdami sveikatos priežiūros paslaugas šie gydytojai specialistai valstybės institucijų, įskaitant SAM, raštais nesivadovauja, todėl pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamas Raštas sukelia faktines pasekmes, nes informacijos, atsakant į Prašymą iš SAM laukia ir pareiškėją gydantys gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai tam, kad kartu sveikatos duomenimis galėtų aptarti gydytojų konsiliume ir pateikti reikiamas rekomendacijas ir išvadas, yra nepagrįsti. Pažymėti, kad pareiškėjo pridedamas el. laiškas (skundo papildymo 1 priedas) tik patvirtina, kad gydytojų specialistų konsiliumas dėl pareiškėjo „situacijos“ buvo atidėtas dėl gydytojos laikino nedarbingumo.
20. SAM neginčija aplinkybės, kad Raštas pareiškėjui pateiktas 7 kalendorinėmis dienomis vėliau nei buvo numatyta, tačiau mano, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti informacinio pobūdžio Rašto ir įpareigoti atsakovę Prašymą išnagrinėti pakartotinai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
21. Byloje kilo ginčas dėl Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo Prašymą suteikti informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
22. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į SAM su Prašymu, kuriuo prašė atsakyti į jame išdėstytus klausimus: 1) patikslinti ar SAM pateikta informacija 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. (1.1.36-40) 4-2400 vis dar aktuali, taip pat ar aktuali ir vakcinoms nuo Covid-19; 2) pateikti oficialią SAM turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje naudotas, naudojamas, planuojamas naudoti „vakcinas“ ir vaistinius preparatus skirtus asmenims skiepyti nuo COVID–19 , lentelėje – jų kokybės įvertinimą, saugumą, sukeliamas pasekmes ar kitokį poveikį skiepijamų asmenų organizmui; 3) atsakyti, ar vakcinoms nuo COVID-19 buvo ar yra taikomos kokios nors procedūrinės ar kitos teisinio reguliavimo ar jo traktavimo/aiškinimo, nei kitoms vakcinoms, išimtys, ir jei taip, prašė konkrečiai nurodyti; 4) pateikiamos informacijos aktualumą užtikrinti informaciją patikslinant tiek su pavaldžių bei kuruojamų įstaigų (pvz. Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos), tiek, esant poreikiui, su Lietuvos sveikatos universiteto specialistais, o šiuo klausimo nagrinėjimui pateiktų dokumentų (išvadų, nuomonių ir t.t.) kopijas prašė pridėti prie siunčiamo atsakymo; 5) pateikti atsakymus į kelis kitus atskiroje Prašymo pastraipoje suformuluotus konkrečius klausimus, 6) atsakymą į Prašymą pateikti pagal kompetenciją pasirašytą asmens įgalioto veikti SAM vardu.
23. SAM 2022 m. sausio 21 d. pareiškėjui pateikė Raštą, kuriuo atsakė į pareiškėjo Prašyme suformuluotus klausimus.
24. Pareiškėjas su ginčijamu Raštu nesutinka, teigia, kad į Prašyme pateiktus klausimus atsakyta atmestinai, neišsamiai, neargumentuotai, nekompetentingai, nepateikta prašyta informacija (duomenys), Raštą pasirašė neįgaliotas asmuo, nenurodyta Rašto apskundimo tvarka. Pareiškėjo nuomone, Raštas turėtų būti panaikintas ir atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti Prašymą.
25. Atsakovė su pareiškėjo pozicija nesutinka, teigdama, jog Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti savarankišku administracinio ginčo dalyku. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad į pareiškėjo Prašymą atsakė tinkamai, pateikė (nurodė) visą turimą informaciją, Raštas pasirašytas kompetentingo subjekto, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
26. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (2021 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. XIV-240 redakcija) įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.
27. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – Įstatymas; ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 17 d. ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus VAĮ nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Įstatymas, taikomas viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms, viešosioms įstaigoms ir kitiems Įstatyme nurodytiems subjektams (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtintos išimtys, kai Įstatymas netaikomas: dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį (1 punktas).
28. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija pareiškėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja; 8) nediskriminavimo – pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti tokios, kad būtų nediskriminuojami pareiškėjai, naudojantys dokumentus tam pačiam (komerciniam arba nekomerciniam) tikslui.
29. Prašymai duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo Įstatymu priskirtus veiksmus VAĮ nustatyta tvarka.
30. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau - ir Taisyklės; ginčui aktualiu Taisyklių redakcija galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 7 d.).
31. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas į atsakovę kreipėsi prašydamas jam suteikti informaciją apie COVID-19 vakcinas (vaistinius preparatus) ir atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, daro išvadą, jog ginčas tarp šalių kilo ne dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, o dėl teisės gauti informaciją įgyvendinimo tinkamumo. Kaip jau minėta, pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas įgyvendindamas teisę gauti informaciją, atitinkamai turi teisę skųsti institucijos veiksmus, todėl atsakovės prašymas nutraukti bylą netenkinamas, o pareiškėjo argumentai dėl galimai Rašto sukeliamų pasekmių – nevertinami.
32. Teismas pažymi, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą vertins, ar Rašte pateikta informacija atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus principus, taip VAĮ ir Taisyklių nuostatas, tiek kiek jos taikomos prašymų suteikti informaciją nagrinėjimui.
33. Visi viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją (VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Taisyklių 45 punktą, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1.į prašymą institucija atsako į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.
34. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašymo turinį, daro išvadą, kad Prašymas priskirtinas prašymų kategorijai, į kurį viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju SAM) atsakymą turi teisę pateikti laisva forma, tačiau tai savaime nereiškia, kad institucija nėra saistoma prašymo turinio ir Įstatyme įtvirtintų informacijos (duomenų) teikimo principų.
35. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. gegužės 26 d. prašymu (toliau – ir 2017 m. Prašymas) kreipėsi į SAM siekdamas gauti informaciją apie vakcinų sudėtis (konkrečias vakcinose esančias chemines ir kitas medžiagas) ir jų poveikį asmens sveikatai. Pareiškėjui į 2017 m. Prašymą atsakyta 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. (1.1.36-40) 4-2400 (toliau – ir 2017 m. Raštas).
36. Pareiškėjas 2021 m. SAM pateiktame Prašyme (antras Prašymo klausimas) prašė patikslinti ar SAM 2017 m. Rašte pateikta informacija yra apie vakcinas (įskaitant COVID-19 vakcinas) yra aktuali. Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį daro išvadą, kad atsakovė pareiškėjui į šį klausimą neatsakė. Šią teismo išvadą iš esmės patvirtinta ir atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog Rašte šis klausimas papildomai komentuojamas nebuvo. Ta aplinkybė, kad 2017 m. Rašte pateikta informacija, atsakovės nuomone, yra išsami, aiški, pareiškėjui suprantama ir nenuginčyta, nėra pakankama, neatsakyti į pareiškėjo klausimą dėl pateiktos informacijos aktualumo, o esant poreikiui – pateiktą informaciją papildyti.
37. Iš ginčijamo Rašto turinio matyti, kad atsakovė atsakydama į pareiškėjo prašymą (trečias Prašymo klausimas) pateikti oficialią SAM turimą informaciją apie Lietuvoje naudotas, naudojamas ir planuojamas naudoti vakcinas ir vaistinius preparatus skirtus skiepyti asmenis nuo COVID-19, nurodant jų įvertinimą, saugumą, sukeliamas pasekmes ar kitokį poveikį skiepijamų asmenų organizmui, paaiškino, jog vakcinų kokybė, saugumas ir efektyvumas tikrinamas laboratorijose, vėliau atliekami klinikiniai tyrimai, ir tik sėkmingai parėjus visus etapus vakcinos patenka į rinką. Rašte nurodyti vakcinų pavadinimai, kuriomis asmenys skiepijami tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. SAM taip pat paaiškino, kad valstybėse nuolat stebimas nepageidaujamas vaistinių preparatų poveikis, nurodė kokios institucijos kaupia ir nuolat atnaujina duomenis apie vakcinų saugumą ir sukeliamus šalutinius poveikius, pateikė nuorodas į jų tinklalapiuose skelbiamą informaciją.
38. Teismo vertinimu, pareiškėjui tinkamai atsakyta į aptartą bendro pobūdžio klausimą ir pateikta pakankamai išsami ir objektyvi informacija dėl Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo COVID-19, jų saugumo ir galimų šaltinių poveikių. Nors pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad atsakovė nurodė ne visas vakcinas, tačiau nedetalizavo kokios vakcinos Rašte nenurodytos ir nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Teismas taip pat pažymi, kad aptartas pareiškėjo klausimas yra abstraktaus pobūdžio, todėl vien tai, jog pareiškėjui susipažinus su Raštu kyla papildomų klausimų ir neaiškumų, ir/ar pareiškėjas tikėjosi gauti daugiau informacijos (pvz., nenurodyti vakcinų gamintojai, nedetalizuotas vakcinų kokybės įvertinimas, nenurodyti kokybės vertinimui taikomi metodai, neaišku kaip atliekami vakcinų klinikiniai ir šių procedūrų metu gautų rezultatų vertinimas ir pan.), savaime nereiškia, jog asmens teisė į informaciją yra pažeista. Pažymėtina, kad asmuo, kreipdamasis į instituciją turėtų reikšti ne abstraktaus pobūdžio prašymą pateikti „visą“ informaciją tam tikroje srityje, o suformuluoti konkrečius klausimus ir nurodyti prašomos informacijos ribas (pvz., prašyti pateikti duomenis apie konkrečių vakcinų gamintojus ir pan.). Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta ir pareiškėjo Prašyme nurodytą informacijos gavimo tikslą – gauti patvirtinimą, kad Lietuvoje naudojamos vakcinos (vaistiniai) preparatai yra saugūs, kokybiški ir efektyvūs, o žalingų, neveiksmingų ir rizikingų vaistinių preparatų registracija yra stabdoma, daro išvada, jog pareiškėjui rūpimu klausimu pateikta pakankamai informacijos. Tai, kad atsakant į šį klausimą SAM informaciją pateikė ne lentelėje, kaip pageidavo pareiškėjas, įtakos informacijos pakankamo ir išsamumo vertinimui neturi. Be to, pagal Taisyklių 45.4. papunktį, institucija į tokio pobūdžio prašymus turi teisę atsakyti laisva forma.
39. Atsakovė atsakydama į pareiškėjo Prašymo ketvirtą klausimą – ar vakcinoms nuo COVID-19 buvo ar yra taikomos nors procedūrinės ar kitos teisinio reguliavimo ar „jo traktavimo/aiškinimo“, nei kitoms vakcinoms, išimtys, ir jeigu taip, konkrečiai nurodyti kaip, SAM paaiškino, kad visos Lietuvoje naudojamos vakcinos nuo COVID-19 praėjusios visus klinikinių tyrimų etapus (pirmą, antrą ir trečią fazę). Trečioji klinikinių tyrimų fazė buvo atliekama su keliasdešimt tūkstančių tiriamųjų, užregistruotos visos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios po vakcinacijos. Tik išanalizavus šiuos duomenis EVA patvirtino vakcinų naudojimą esant ekstremalioms sąlygoms. Atsakovė taip pat paaiškino, kad nei vienas tyrimų etapas nebuvo praleistas, jie, o taip pat ir registracijos procesas buvo pagreitinti. Pažymėjo, jog vakcinų gamintojai renka duomenis renka ir po registracijos, tai įprastas procesas taikomas ir tiriant vakcinas nuo kitų ligų. Duomenų rinkimas vyksta mažiausiai du metus.
40. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai atsakė į aptartą Prašymo klausimą ir pateikė pakankamą bei suprantamą informaciją dėl COVID-19 vakcinų tinkamumo naudoti ir registracijos ypatumų (išimčių). Pareiškėjo argumentai, kad atsakydama į aptartą klausimą atsakovė privalėjo nurodyti „kieno sąskaita buvo padarytas „pagreitinimas“, kokios išimtys iš įprastų procedūrų šiam „pagreitinimui“ padarytos, nėra aišku kas yra „pagreitinimas“, ar buvo mažintas dalyvių skaičius ir pan.) nepagrįsti, nes šie klausimai Prašyme suformuluoti nebuvo. Kaip jau buvo minėta, klausimai dėl informacijos pateikimo turi būti suformuluoti konkrečiai, iš jų turinio turi būti aiškios prašomos informacijos pobūdis ir ribos. Tuo atveju, jeigu susipažinus su informacija pareiškėjui kyla papildomų klausimų, jis turi teisę kreiptis į instituciją dėl papildomos informacijos pateikimo, suformuodamas konkrečius klausimus.
41. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovė netinkamai atsakė į Prašymo šeštą klausimą (Prašymo penktoje pastraipoje nurodytus klausimus, susijusius su viruso iRNR patekimo į kūno ląsteles ir jo poveikiu, tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais), ignoravo prašymą pateiktus klausimus nagrinėti kartu su kitomis institucijomis ir/ar persiųsti klausimus pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms, nesikreipė dėl tarnybinės pagalbos, į klausimą atsakė ne išsamiai, o glaustai (nenurodyta kiek iRNR išlieka ląstelėse, kokią žalą gali sukelti kitoms ląstelėms, nepateikti galimi potencialios žalos pavyzdžiai, nepateiktas teorinis ir praktinis vertinimas kiek viruso iRNR gali patekti į ląstelę, kokį poveikį tai sukelia, ar viruso baltymas atsiskiria nuo ląstelės membranos ir laisvai cirkuliuoja organizmo skystoje terpėje).
42. Iš pareiškėjo ginčijamo Rašto turinio matyti, kad atsakovė atsakydama į aptariamą klausimą paaiškino kaip susidaro imunitetas pasiskiepijus iRNR vakcinomis, pateikė RNR sampratą, paaiškino, jog iRNR tipo vakcinos sudėtyje yra iRNR molekulė, koduojanti spyglio baltymą. SAM taip pat nurodė, jog ląstelėse esanti iRNR itin greitai suiria, todėl negali daugintis nei susijungti su žmogaus DNR, o iRNR patenka tik į ląstelės citoplazmą, bet ne į branduolį, todėl nekeičia žmogaus genetinės informacijos, paaiškino pagaminto baltymo išskyrimą ir antikūnų susidarymą. SAM taip pat nurodė, kad aptariamu klausimu glaustai pateikė visą žinomą informaciją.
43. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta glausta informacija apie iRNR vakcinų patekimą į kitas ląsteles, įvertinus prašomos suteikti informacijos tikslą, yra pakankama, pateikiant esminę ir SAM žinomą informaciją. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakydama į minėtą klausimą atsakovė būtų nurodžiusi ne visą esminę informaciją, kuria disponuoja.
44. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo Prašymą nagrinėti kartu su kitomis institucijoms bei prašymą informacijos aktualumą užtikrinti pasitikslinant su SAM pavaldžiomis ar kuruojamomis institucijomis, o esant poreikiui su Lietuvos sveikatos universiteto specialistai bei pateikti Prašymo nagrinėjimui gautų dokumentų (išvadų, nuomonių ir pan.) kopijas (penktas prašymas), teismas pažymi, kad pagal Įstatymo nuostatas, institucija turi pareigą teikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas informacijos tikslumo ir išsamumo principus yra konstatavęs, kad Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad SAM nagrinėdama Prašymą suteikti informaciją privalėjo pateikti tik turimą informaciją. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovė neprivalėjo nei rinkti informacijos iš pareiškėjo minimų šaltinių (valstybės politiką įgyvendinančių institucijų, SAM pavaldžių įstaigų, mokslininkų ir pan.), nei teikti pareiškėjui pageidaujamų dokumentų (mokslininkų nuomonių, išvadų ir pan.) kopijų. SAM, nagrinėdama prašymą suteikti informaciją, taip pat nėra saistoma pareiškėjo reikalavimų atlikti teorinį ir praktinį vertinimą tam tikru klausimu ar pateikti hipotetinio pobūdžio pavyzdžius.
45. Iš ginčijamo Rašto turinio matyti, kad atsakydama į pareiškėjo klausimus dėl COVID-19 vakcinų, SAM rėmėsi kompetentingų institucijų (pvz. EVA ir kt.) paskelbta ir viešai prieinama informacija, pateikė nuorodas į informacijos šaltinius, paaiškino, kokios konkrečios institucijos ir kokią informaciją (duomenis) nuolat skelbia ir atnaujina, nurodė, kur pareiškėjas gali rasti papildomos informacijos. Atsižvelgiant į tai, teismui abejonių dėl pareiškėjui pateiktos informacijos objektyvumo ir duomenų prieinamumo nekyla.
46. Pareiškėjas kreipdamasis į SAM dėl informacijos suteikimo prašė atsakymą į Prašymą pateikti pagal kompetenciją pasirašytą asmens įgalioto veikti SAM vardu (septintas prašymas). Pareiškėjo teigimu, ginčijamą Raštą pasirašė negaliotas asmuo, Rašto rengimui panaudotas netinkamas blankas. Be to, pareiškėjo nuomone, prašymas pateikti atsakymą pasirašytą įgalioto asmens turėjo būti nagrinėtas kaip atskiras prašymas, pateikiant į jį atsakymą ir motyvus.
47. Byloje nustatyta, kad Raštą pasirašė SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius, Raštas parengtas naudojant SAM blanką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamentu, patvirtintu 2004 m. balandžio 15 d. įstatymu Nr. V-232, (nauja redakcija nuo 2017 m. spalio 10 d.; toliau – Reglamentas), Ministerijos administracijos padalinių vadovai, ministro patarėjai, ministerijos vyriausieji patarėjai pagal kompetenciją, be kita ko, pasirašo atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų raštus. Taigi, teismui abejonių, kad Raštą pasirašė SAM darbuotojas (struktūrinio padalinio vadovas) turintis įgaliojimą pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus, nekyla. Rašto banko formos neatitiktis yra formalaus pobūdžio pažeidimas, neturintis jokios įtakos jame pateiktos informacijos turiniui. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog šeštas prašymas turėjo būti vertinamas kaip savarankiškas prašymas. Teismas pažymi, kad kiekvienas viešojo administravimo subjekto siunčiamas dokumentus privalo būti pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Vien tai, kad pareiškėjas nurodė, jog prašo pateikti atsakymą pagal kompetenciją pasirašytą asmens įgalioto veikti SAM vardu, savaime nereiškia, jog atsakovė teikdama atsakymą į Prašymą privalo nurodyti argumentus dėl kokių priežasčių Raštą pasirašo vienas ar kitas SAM atstovas.
48. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad rengiant Raštą padaryta procedūrinių pažeidimų.
49. Byloje nustatyta, kad Prašymas suteikti informaciją išnagrinėtas vėliau nei įtvirtinta VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje bei nurodyta SAM 2021 m. gruodžio 17 d. Tai, kad į Prašymą suteikti informaciją atsakyta vėliau, neginčija ir atsakovė.
50. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio procedūrinio pažeidimo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-690-552/2018, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-492/2018). Dėl procedūrinių pažeidimų skundžiamas aktas gali būti panaikinamas tik tuo atveju, jeigu pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1083-575/2018).
51. LVAT savo jurisprudencijoje taip pat yra konstatavęs, jog įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, savaime nedaro negaliojančiu (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017).
52. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarta LVAT praktika aktuali nagrinėjamo ginčo atveju. Taigi, nors pažeidė Prašymo nagrinėjimo terminą, tačiau minėtas procedūrinis pažeidimas neturėjo įtakos pateiktos informacijos objektyvumui, todėl savaime nėra pagrindas naikinti Raštą.
53. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsniu, pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus VAĮ nustatyta tvarka. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė Rašte nenurodė jos veiksmų apskundimo tvarkos, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui laiku su skundu kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šis procedūrinis pažeidimas neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms neturėjo.
54. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
55. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad tiek kiek jame atsakyta į pareiškėjo Prašyme suformuluotus klausimus, išskyrus antrą klausimą, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į SAM kompetenciją, atitinka esminius Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintus informacijos (duomenų) teikimo principus. Rašte aiškiai ir nuosekliai išdėstyta informacija, kuria atsakovė disponavo. Pateiktos informacijos apimtis, įvertinus Prašyme nurodytą tikslą, yra pakankama, o nustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms ir pateiktos informacijos turiniui neturėjo. Kitų ginčijamo Rašto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo bei išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą atmestini.
56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 10 straipsnio 1 dalimi, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (savo iniciatyva). Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. ABTĮ 92 straipsnis nustato, kad dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
57. Byloje nustatyta, kad atsakovė ginčijamame Rašte neatsakė į antrą pareiškėjo Prašymo klausimą, t. y. per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė prašytos informacijos ar motyvuoto atsisakymo ją pateikti, todėl įpareigotina šiuos veiksmus atlikti.
58. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 22,50 Eur žyminio mokesčio. Šioje byloje pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, t. y. atsakovė įpareigota atsakyti į vieną Prašymo klausimą iš šešių, todėl pareiškėjui priteistina jo sumokėta žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintiems reikalavimas (1/6), t. y. 3,75 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1,2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjui A. P. atsakymą į 2021 m. gruodžio 15 d. prašymo „Dėl informacijos suteikimo“ antrą klausimą.
Priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 3,75 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.