- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-750-485-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00626-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- H. M.
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Kaltinamasis
- H. M.
- Civilinis atsakovas
- N. J.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-750-485-2014
Teisėja Tatjana Butkienė Proceso Nr. 1-68-1-00626-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.
2014 m. gruodžio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nuteistajam H. M., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
H. M. pripažintas kaltu ir nuteitas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d., laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 3 ir punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, juos atliekant per 4 mėnesius, dirbant po 10 valandų per mėnesį, bei paskiriant nuteistajam elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo H. M. subsidiariai su jo motina civiline atsakove N. J., o nuteistajam sulaukus pilnametystės - tik iš paties nuteistojo H. M. 5 000,00 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. M. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. , 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš kambaryje buvusios piniginės pagrobė jo motinos N. J. vardu išduotą AB DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ją laikė prie savęs iki 2013 m. rugpjūčio 17 d. vakaro, tikslus laikas nenustatytas, kuomet ją grąžino padėdamas atgal į jo motinos N. J. piniginę. Be to, jis 2013 m. rugpjūčio 17 d., 16:42:17 val. ir 16:42:46 val. neteisėtai atliko dvi finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone – motinos N. J. vardu išduota AB DNB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), nuėmė 4000 litų ir 1000 litų, priklausančių nukentėjusiajai V. K. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2013 m. rugpjūčio 17 d., 15.23 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai V. K. į mobiliojo ryšio telefoną, melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai informavus, kad nukentėjusiosios sąskaitoje neteisėtai atliekamos finansinės operacijos, V. K. padiktavus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, jis, tai yra H. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniu pažadėjo surasti asmenį, į kurio sąskaitą banke bus pervestos apgaule įgyjamos piniginės lėšos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nenustatytoje vietoje, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas nukentėjusiosios V. K. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t.y. banko paslaugos internetu prisijungimo kodus ir slaptažodžius, 2013-08-17 kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie AB DNB banko ir suformavo vieną mokėjimo pavedimą pervesti 5000 litų iš nukentėjusiosios V. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į N. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, o jis, tai yra H. M., neteisėtai pasinaudodamas motinos N. J. banko kortele, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 5000 litų ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 5000 litų vertės V. K. priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis H. M. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę, atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino, gailisi. Skunde nurodo, kad teismas turėtų peržiūrėti jo bylą, nes nebuvo nustatytas asmuo, kuris skambino jam į mobilaus ryšio telefoną, taip pat asmuo, kuriam jis perdavė pinigus, nes sau iš 5000 litų jis pasiliko tik 200 litų. Nežinojo, kad pinigai buvo išvilioti sukčiavimo būdu. Teismas nepagrįstai priteisė 5000 litų iš jo, nes jis gavo tik 200 litų, už šių pinigų gavimą ir turėtų būti nuteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, prokurorė ir prašė nuteistojo H. M. apeliacinį skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo H. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam H. M. pritaikyta tinkamai, civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo ir civilinio ieškinio dydžio klausimai, aukštesnysis teismas patikriną tą nuosprendžio dalį, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, o dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su H. M. nuteisimu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. plačiau nepasisako ir jų nevertina.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nelaikytina aiškiai per griežta.
Nuteistojo H. M. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 182 str.1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Už padarytus nusikaltimus numatančių straipsnių sankcijose, be kitų alternatyvių bausmės rūšių numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis H. M. praeityje nėra teistas, jauno amžiaus, nepilnametis, nedirba, mokosi, padarė vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, administracine tvarka baustas tris kartus, baudų nesumokėjęs, mokykloje charakterizuojamas neigiamai, 2014 m. kovo 24 d. mokykloje peiliu sužalojo kitą moksleivį, dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas, išbrauktas iš mokinių sąrašų, bylos duomenimis Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos H. M. atžvilgiu. Viso šios aplinkybės rodo didesnį H. M. pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Teismas pagrįstai pripažino H. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kuris užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad H. M. yra jauno amžiaus, nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sukeltas pasekmes ir pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pripažino padaręs nusikaltimus, gailėjosi, teisiamas pirmą kartą, be to nebuvo nustatyti kiti asmenys, kurie jam skambino į mobilų telefoną ir kuriems jis perdavė pinigus, nesudaro pagrindo paskirtą bausmę švelninti. Tokiais argumentais nuteistasis tik siekia sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtos bausmės.
Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertinto tinkamai ir skyrė H. M. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismas pagrįstai pritaikė BK 92 str. ir 82 str. 1 d. 3 ir 5 punktų nuostatas ir atidėjo bausmės vykdymą 1 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, juos atliekant per 4 mėnesius, dirbant po 10 valandų per mėnesį bei paskiriant nuteistajam elgesio apribojimą 6 mėnesiams įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, H. M. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina, kad H. M. už BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė 5000 litų turtinei žalai atlyginti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 1 d., 2 d.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 litų turtinės žalos atlyginimo. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nukentėjusiosios V. K. patirtos 5000 litų turtinės žalos yra atsakingas nuteistasis H. M., šis turtinės žalos dydis yra pagrįstas byloje esančiai rašytiniais įrodymais, nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymais, banko sąskaitų išrašais, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai solidariai iš H. M. ir jo įstatyminės atstovės priteisė 5000 litų turtinei žalai atlyginti iki H. M. sulauks pilnametystės, o jam sulaukus pilnametystės – tik iš pateis nuteistojo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis su civiliniu ieškiniu nesutinka prašydamas jo dydį sumažinti, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo tokį apelianto prašymą tenkinti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju H. M. nurodė, kad per du kartus nuėmė iš bankomato 5000 litų, šiuos parodymus patvirtino ir paklausiamas pirmos instancijos teisme, tokią sumą nurodė ir nukentėjusioji, kad tokia suma buvo nuimta iš nukentėjusiosios sąskaitos patvirtina ir byloje esanti Dm B Banko pateikta V. K. sąskaitos operacijų ataskaita (t. 1, b.l. 11-12), be to nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nei nuteistasis, nei civilinė atsakovė neginčijo civilinio ieškinio dydžio ir su juo sutiko. Teismas pagrįstai pripažino civilinio ieškinio sumą įrodyta ir ją priteisė iš kalto asmens – H. M.. Nuteistojo skunde išdėstyti motyvai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro teisėto pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, susijusius su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajai 5000 litų turtinei žalai atlyginti yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančių įrodymų bei faktinių aplinkybių visuma. Šiuo atveju tenkinti nuteistojo skundą ir civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo netenkinti apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bausmių skyrimo taisyklių, individualizuota tinkamai, civilinis ieškinys priteistas pagrįstai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos H. M., išlaidas iki 2014-10-29 sudaro 70 Lt dydžio advokato užmokestis.
BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo H. M. apeliacinį skundą atmesti.