Telšių apylinkės teismo nutartis

2022-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-18-344/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-20Telšių apylinkės teismas
  2. T-292-339/2021Nutartis · 2021-11-15Telšių apylinkės teismas
  3. T-18-344/2022Nutartis · 2022-01-03Telšių apylinkės teismas
  4. T-43-1117/2022Nutartis · 2022-02-02Telšių apylinkės teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-03
Bylos Nr.
T-18-344/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19258-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-18-344/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19258-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.1; 2.5.19 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 3 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Inai Visockienei,

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei Vitalijai Lukošiūtei,

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Dariui Stulpinui,prižiūrimajam L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu ZOOM programos pagalba išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. L. M. priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius vykdo nuo 2021 m. birželio 14 d. Probacijos pabaiga – 2022 m. birželio 10 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi L. M. paskirtos papildomas pareigas – visą likusį probacijos laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir lankyti psichologo konsultacijas.

Šalies argumentai

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (toliau – Probacijos skyrius) kreipėsi į teismą teikimu, prašydamas nuteistajam L. M. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą bausmę, nes nuteistasis vengia vykdyti teismo skirtus įpareigojimus.

Probacijos skyriaus atstovė Vitalija Lukošiūtė prašė teikimą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Nurodė, kad prižiūrimasis net ir po papildomų pareigų skyrimo toliau netinkamai vykdo probacijos sąlygas ir teismo paskirtus įpareigojimus, daro administracinius nusižengimus.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokuroras Darius Stulpinas prašė teikimą tenkinti ir nurodė, kad šiuo atveju nuteistasis probacijos laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą.

Nuteistasis L. M. teismo posėdyje prašė nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo. Paaiškino, kad šiuo metu pagal individualią veiklą dirba (duomenys neskelbtini), pas savo dėdę. Neprisimena įvykio, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, taip pat kad vairuota transporto priemonė neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Telšių policijos komisariato patalpose kumščiu trenkė į sieną, nes labai susinervino, kad jį policijos pareigūnai išsivežė, visą dieną laikė komisariate, o po to pasakė, kad jokie procesiniai veiksmai nebus atliekami. Seniau lankydavosi pas psichiatrą, vartodavo vaistus, nes turi sveikatos problemų. Šiuo metu vaistų nebevartoja apie dvejus metus. Įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo įsigytos transporto priemonės, nes keleto valandų laikotarpiu ją pardavė. Taip pat nepažeidė įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų, nes Akmenėje, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nebuvo, nes tuo metu dirbo. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų ir prašo jam suteikti galimybę pasitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Tokiu būdu valstybė, užtikrindama teisingumo principo įgyvendinimą, nustatė galimybę teismams tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo, tame tarpe ir arešto, bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats, per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Teismo pasitikėjimas nuteistuoju negali būti begalinis – jei jis ir toliau nesilaikys teismo paskirtų įpareigojimų ar darys naujus teisės pažeidimus, tai gali būti pagrindas panaikinti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas).

Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.

Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai). Sprendžiant probacijos efektyvumo klausimą, vertinant probuojamojo elgesį, turi būti atsižvelgiama į visų probacijos sąlygų vykdymą, į konkretaus nuteistojo resocializacijos – gebėjimo gyventi nenusikalstant bei integruojantis į visuomenę – pažangą (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Išdėstytos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę.

Iš nuteistojo L. M. asmens byloje Nr. 15/21/75 esančių duomenų nustatyta, kad 2021 birželio 16 d. L. M. įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. L. M. 2021 m. birželio 16 d. buvo išsamiai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. Tą pačią dieną atlikus nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis L. M. buvo priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos grupei (iš galimų 99 balų surinko 71 balą), jam nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Pagrindinės probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, – „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Mąstymas ir elgesys“. 2021 m. gruodžio 28 d. pakartotinai pervertinus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rizika išlieka vidutinė, svertiniai balai pakilo iki 84. Didelės žalos rizika nepakito.

Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 10 d. nuteistasis L. M. padarė šešis administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Administraciniai nusižengimai padaryti Telšių, Plungės, Mažeikių, Akmenės rajonuose.

2021 m. spalio 23 d. L. M. buvo nuvykęs pas psichologę konsultacijai. Kita konsultacija buvo numatyta 2021 m. lapkričio 6 d., bet nuteistasis į konsultaciją nenuvyko, nes pramiegojo. Asmens byloje esančioje informacijoje nurodyta, jog prižiūrimasis vykdo individualią veiklą.

Dėl nurodytų pažeidimų Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi L. M. paskirtos papildomos pareigos – visą likusį probacijos laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir lankyti psichologo konsultacijas.

2021 m. lapkričio 23 d. L. M. padarė administracinį nusižengimą – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs, transporto priemonė nepadrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neįregistruota nustatyta tvarka, jam paskirta administracinė nuobauda (asmens b. Nr. 15/21/175 l. 69, 70).

2021 m. gruodžio 7 d. L. M. padarė administracinį nusižengimą – iškeikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip pat apgadino Telšių apskrities vyriausiajame komisariate esančią sieną. Dėl šių pažeidimų administracinė nuobauda dar nėra paskirta (asmens b. Nr. 15/21/175 l. 71, 72).

Taip pat nuteistajam L. M. 2021 m. gruodžio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 17 d. nevykdė pareigos per nustatytą laikotarpį deklaruoti transporto priemonės įsigijimo, jam paskirta administracinė nuobauda (asmens b. Nr. 15/21/175 l. 73, 74).

Iš teikimo turinio, pateiktos asmens bylos, probacijos skyriaus atstovės, prižiūrimojo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nuteistasis L. M. per priežiūros laikotarpį po papildomų pareigų skyrimo iki kreipimosi su šiuo teikimo į teismą dienos du kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą pažeidė buvimo vietos grafiką. Taip pat nuteistojo atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl dar vieno administracinio nusižengimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad už šį pažeidimą yra paskirta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, teismas pažymi, kad probacijos metu surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam pažeidimui ar nusižengimui.

Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad prižiūrimojo L. M. padaryti probacijos sąlygų pažeidimai nelaikytini piktybiškais. Negalima konstatuoti, kad nuteistasis iš esmės vengia vykdyti jam teismo paskirtus įpareigojimus ar turi aiškiai išreikštą neigiamą nusistatymą teismo jam nustatytų įpareigojimų atžvilgiu ir dėl to jam reikėtų panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą bei vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Akivaizdu, jog už padarytus administracinius nusižengimus jo elgesys buvo įvertintas, paskiriant administracines nuobaudas. Teismo posėdžio metu nuteistasis gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, pripažino, kad turi sveikatos problemų, išreiškė pasiryžimą gydytis, lankytis pas psichologą, psichiatrą ir spręsti su tuo susijusias problemas. Nuteistasis stengiasi vykdyti pareigą lankyti psichologo konsultacijas (asmens b. Nr. 15/21/175 l. 75 ), kas taip pat gali turėti teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai. Byloje nepaneigta, jog asmuo dirba – vykdo individualią veiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nesudarius galimybių asmeniui gydytis, šalinant sveikatos problemas, lankyti psichologo konsultacijas ir kartu siekti teigiamų gyvenimo ir asmenybės pokyčių, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, nebūtų išnaudotos visos galimybės tinkamai paveikti nuteistąjį ir taip sudaryti sąlygas jam resocializuotis.

Vertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti, bet ir siekti, kad asmuo pasitaisytų ir padarytų išvadas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesio korekcija neizoliavus jo nuo visuomenės vis dar yra galima, o bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir jo pasiuntimas atlikti bausmę aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų neproporcingas padarytiems teisės pažeidimams. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis truks dar šešis mėnesius, todėl prižiūrimajam sudarytina galimybė įrodyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl Probacijos skyriaus teikimas netenkintinas (BK 75 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė