Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl VĮ Registrų centras 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2162-2024, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centro specialistės 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-2162-2024 (ROIK 24258783356) (toliau – ir Nutarimas) K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) duomenimis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu ir Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. K. S. paskirta nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu K. S. skundą palaikė ir nurodė, jog sutinka, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Sutinka, kad padaryta didelė klaida. Nurodė, kad labai padidėjo darbų garbingoms valstybės institucijoms, dalyvauja konkursuose, viešuosiuose konkursuose, šie dalykai be galo svarbūs. Jų nubaudimas uždarys labai daug durų, pakenks savo įdirbiui. Savanoriškai Vilniaus miesto savivaldybei organizuoja (duomenys neskelbtini). Tokią klaidą padarė pirmą kartą. Kaltę pripažįsta, nežada pakartoti tokios klaidos. Dėl analogiško pažeidimo negali pakomentuoti, jei taip parašyta, reiškia taip ir buvo. Yra kaip yra, negali neigti, kad buvo tokia nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

K. S. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, neginčija, sutinka su paskirta bauda, tačiau prašo panaikinti Nutarimą, kadangi įmonė ruošiasi dalyvauti dideliame projekte, o jeigu gaus baudą, tai užsidarys visos durys ir bus neleidžiama dalyvauti.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenes interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ja švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybes charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per pastaruosius penkerius metus duomenų matyti, kad K. S. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio ar mažiau pavojingu, tai vertintina kaip sistemingas pareiškėjo elgesys, iš ko seka išvada, jog jis linkęs nepaisyti įstatyme nustatytų reikalavimų, teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nėra padaręs. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tai reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-744/2024). Nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-651/2019). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog ne pirmą kartą pavėluotas ataskaitų pateikimas rodo K. S., kaip įmonės vadovo, neatsakingą bendrovės vidinės veiklos organizavimą ir atsainų požiūrį į įstatyme numatytų pareigų teikti dokumentus valstybės institucijoms bei registro tvarkytojui vykdymą. Pareiškėjas būdamas įmonės vadovu ne vienerius metus bei žinodamas, jog praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už laiku nepateiktas ataskaitas dėl buhalterinės įmonės tinkamai neatliktų darbų, turėjo pareigą tinkamai organizuoti įmonės vidinę veiklą, jog ataskaitų rinkiniai būtų įstatyme nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registrų tvarkytojui.

Remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, administracinė nuobauda pakenks įmonės reputacijai ir tiesiogiai turės įtakos tolimesniems įmonės projektams, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų neskirti baudos. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad K. S. dar iki nusižengimo padarymo žinojo, kad jo elgesys užtrauks administracinę atsakomybę ir tokiu būdu pakenks įmonės reputacijai bei vykdomiems projektams, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Pažymėtina, jog nei asmeniniai K. S., nei profesiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiai, jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo viešojo intereso užtikrinti. K. S. skunde bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ši administracinė nuobauda pakenks įmonės reputacijai ir tiesiogiai turės įtakos tolimesniam įmonės sklandžiam veikimui, nelaikytos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti administracinės nuobaudos.

Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu K. S. veiksmai kvalifikuoti teisingai, paskirta teisingo dydžio administracinė nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo K. S. skundo netenkinti.

VĮ Registrų centro specialistės 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2162-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.