Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jo atstovei advokato padėjėjai D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-4105-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-4105-2024 (toliau – ir Nutarimas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. birželio 28 d. 20.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Institucija A. J. skyrė nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. ir jo atstovė skundą palaikė jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur.

ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš teismui pateiktos administracinės bylos matyti, kad A. J. už tai, kad jis 2024 m. birželio 28 d. 20.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, Institucija surašė Nutarimą, kuriuo A. J. paskyrė nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra. A. J. pripažįsta padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Teismui pateiktame skunde keliamas tik Institucijos 2024 m. liepos 16 d. Nutarimu paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 mėnesių, skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui bei sumažinti paskirtą baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Taigi, iš teismų praktikos matyti, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog A. J. įvykdytu administraciniu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta – nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, tuo pat metu kitų KET pažeidimų jis nepadarė, priešingai – po sustabdymo momento A. J. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu ji taip pat pripažino nusižengimą, kritiškai vertino savo tokį elgesį, gailėjosi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,45 promilės (0,43 promilės pritaikius nusižengimui nustatyti panaudoto matavimo prietaiso rodmenų paklaidą), kuris nežymiai viršijo leistiną normą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo jis būtų vėl pažeidęs KET taisykles. A. J. neteistas, gyvena su drauge, su kuria augina 1 metų sūnų, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš socialinių pašalpų ir neoficialių atsitiktinių darbų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, komunikabilus, nekonfliktiškas ir bendruomeniškas gyventojas, jo draugė taip pat nedirba, yra (duomenys neskelbtini). Nors nurodytos išskirtinai teigiamai A. J. charakterizuojančios aplinkybės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas normas, o nagrinėjamas nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad A. J. baustas už KET pažeidimus, kas, be abejonės, neigiamai jį charakterizuoja ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti skiriant bei individualizuojant administracinę nuobaudą. Ši aplinkybė rodo, jog anksčiau taikytos priemonės – baudos, nebuvo efektyvios, jis turi dvi galiojančias nuobaudas, todėl pagrindo A. J. šiuo atveju visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti paskirtą minimalią baudą nėra. Visgi teismas atsižvelgia į tai, jog anksčiau padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. KET pažeidimai (greičio viršijimas, vairavimas neįregistruotos transporto priemonės ir neapdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kt.) nebuvo itin šiurkštūs, nusižengimas, dėl kurio jis nubaustas skundžiamu Nutarimu, yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningo teisei priešingo elgesio pasekmė. Taigi, šiuo atveju ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-1318-290/2015, Nr. ATP-975-785/2016). A. J. nurodė, jog teisė vairuoti jam reikalinga ne tik dėl asmeninių, tačiau ir dėl šeimyninių priežasčių, galimybės lankytis gydymo įstaigose su mažamečiu vaiku, kadangi su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Teismo vertinimu, visos aukščiau paminėtos aplinkybės bei A. J. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu Nutarimu A. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties, sankcija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. pateiktas skundas tenkinamas iš dalies, sutrumpinant jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, kitoje dalyje Nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-4105-2024, kuriuo A. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, šiuo nutarimu A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesių atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių.

Likusią Nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.