Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Valentinui Jakščiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D., 2021 m. birželio 25 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0054 ((0,01...1,00)% ± 0,017%; (1,01...5,00)% ± 1,7% (2021- 05-17 patikros sertifikato Nr. 1486798, patikros metodo žymuo BMP 8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 1,65 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 1,63 promilių girtumas, t. y. ji vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji J. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu ji yra kaltinama.

Kaltinamoji J. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, ji prieš tai šventė Jonines. Kėlėsi anksti ryte ir važiavo darbo reikalais. Ji nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio. Kito darbuotojo, kuris galėtų sužiūrėti darbus, nebuvo. Ji turi vairuotojo pažymėjimą daugiau kaip 20 metų. Anksčiau ji nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai. Anksčiau ji buvo laiduotoja byloje, kuomet vairavo jos neblaivus sutuoktinis. Ji nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Ji prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jos laiduotoja skiriant jos vyro seserį E. E.. Jos daug bendrauja, gyvena šalia. Ji gali jai daryti teigiamą įtaką, nes ji yra už ją vyresnė, ji kreipiasi į ją patarimų.

Apklausta kaip liudytoja E. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos brolio žmona. Jos gyvena šalia viena kitos, dažnai susitinka, tačiau kartu alkoholio negeria. J. D. yra dirbanti, alkoholį geria retai. Ji sutinka būti jos laiduotoja. Ji gali daryti jai teigiamą įtaką. Ji nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai. Ji prašo skirti laidavimą be užstato. Ji gauna 800,00 Eur atlyginimą per mėnesį. Jei teismas paskirtų laidavimą su užstatu, ji jį sumokėtų į teismo depozitinę sąskaitą.

2021 m. birželio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Lauros Dabašinskienės tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2021 m. birželio 25 d. 04.00 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Vokswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivi J. D., kuriai 04.00 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas, 04.16 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas. Automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Paberžių g. 7, Tauragėje (1 t., b. l. 6, 7).

2021 m. birželio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Gyčio Bankausko tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, iš kurio matyti, kad jo turinys yra analogiškas 2021 m. birželio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos L. D. tarnybiniam pranešimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 8).

2021 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Netoli yra autobusų stotelė. Automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paimtas ir nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Paberžių g. 7, Tauragėje (1 t., b. l. 9 – 15).

2021 m. birželio 25 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17 – 34).

2021 m. birželio 25 d. sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių, iš kurio matyti, kad J. D. nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, jai nustatyti 1,65 promilių ir 1,68 promilių girtumai (t. 1, b. l. 36).

2021 m. birželio 25 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Paberžių g. 7, Tauragėje (1 t., b. l. 37).

2021 m. birželio 25 d. transporto priemonės aprašas, iš kurio matyti, kad aprašyti automobilio „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techniniai duomenys (1 t., b. l. 38).

2021 m. birželio 25 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad 2021 m. birželio 25 d. 04.00 val. J. D. nustatytas 1,65 promilių girtumas, 04.16 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas (1 t., b. l. 46).

2021 m. birželio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pateikta kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. birželio 25 d. 04.00 val. J. D. nustatytas 1,65 promilių girtumas, 04.16 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas (1 t., b. l. 47).

Valstybinės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad automobilio „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73).

2021 m. birželio 28 d. viešosios įmonės „Emprekis“ išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „Volkswagen Caravelle“, 1997 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 980,00 Eur (1 t., b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinamoji J. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, t. y. vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkotesteriu buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas. J. D. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta.

Kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios J. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo instituto taikymo.

Byloje pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame E. E. prašo jos brolio žmoną J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant ją laiduotoja. E. E. tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji sutinka būti savo brolio žmonos laiduotoja, garantuoja užtikrinti, jog J. D. laikysis įstatymų, bei tai, kad ji gali daryti teigiamą įtaką jos elgesiui. Kaltinamoji J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. E. gali jai daryti teigiamą įtaką, jos artimai bendrauja, klauso jos nuomonės, patarimų. Ji taip pat nurodė, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, anksčiau ji nebuvo teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pasižada ateityje nenusikalsti, laikytis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Valentinas Jakštys dėl J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sprendžiant kaltinamosios J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, svarbu įvertinti BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus nusikaltimas. Byloje nustatyta, kad J. D. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Šiuo konkrečiu atveju, kaltinamoji J. D. tiek įvykio vietoje, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kadangi šiuo atveju nebuvo padaryta žala, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nevertintas. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimam jeigu jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Šiuo atveju verta tikėti kaltinamosios J. D. teigimu, jog ji daugiau nenusikals, laikysis įstatymų, nes jis yra charakterizuojama teigiamai: anksčiau nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamosios J. D. vyro sesuo E. E. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes tarp jų yra artimas ryšys, paremtas giminyste, tai, kad jos gyvena netoli viena kitos, dažnai susitinka, bendrauja, E. E. gali daryti teigiamą įtaką jos elgesiui, nes ji praeityje nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbanti. Taigi, konstatuotina, kad E. E. yra tinkama laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo.

Įgyvendinant teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, spręstina, jog šiuo atveju kaltinamosios J. D. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra būtinas. Šiuo atveju, įvertinant tiek kaltinamosios J. D. padarytą veiką, jos asmenines savybes, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jos atžvilgiu galima užtikrinti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, todėl J. D. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, jos laiduotoja skiriant jos vyro seserį E. E..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Teismų praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018)

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nepaisant to, kad kaltinamoji J. D. šiuo teismo nuosprendžiu yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau, sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, J. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nustatytą girtumo lygį, tai, kad J. D. anksčiau nebuvo bausta dėl vairavimo išgėrus, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 28 d., kada buvo sustabdyta teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Be to J. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). J. D. padaryta tyčinė nusikalstama veika priskirtina prie nusikaltimų, kurie gali sukelti sunkias pasekmes ne tik to asmens, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Asmuo, sėsdamas neblaivus už vairo, turėtų pagalvoti, kokią žalą ir finansinę našta užtraukiama, kai asmenys, būdami neblaivūs, vairuoja transporto priemones. J. D. skirtina 30 MGL arba 1 500 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji turėtų sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). J. D. vairavo transporto priemonę, kurį priklauso juridiniam asmeniui, kurio vadovė ir yra pati J. D.. Jos valia ir veiksmai, kaip fizinio asmens ir kaip juridinio asmens vadovo, turėjo tiesioginę įtaką nusikalstamos veikos padarymui, kaip įmonės vadovė ji naudojo ir valdė juridinio asmens turtą. Automobilis, kuris laikytinas ir nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, reikalingas įmonės veiklai vystyti. Atsižvelgiant į tai, iš J. D. konfiskuotina uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini, vertę atitinkanti suma,1 980,00 Eur pagal 2021 m. birželio 28 d. viešosios įmonės „Emprekis“ išraše nurodytą transporto priemonės „Volkswagen Caravelle“, 1997 metų gamybos, vidutinę kainą Lietuvoje. UAB (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje nurodyta likutinė transporto priemonės vertė, nebūtinai gali sutapti su oficialiai pripažinta transporto priemonės kaina. Pažymėtina, jog daikto (automobilio) pirkimo–pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo–parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ar ryšiais su pardavėju ir pan. Nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo–pardavimo sutartyje (-yse) nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Pirkimo–pardavimo sutartis (-ys), kurioje nurodyta automobilio įsigijimo kaina, yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymai, ir tik įvertinus jų visumą, nustatoma konfiskuotino turto rinkos vertė. Akcentuotina, jog automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi ne tik automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina, bet ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas bei kitos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, jog automobilis dėl savo techninės būklės ir pan. yra vertas tik 832,78 Eur, o tokia kaina atitiktų realiai rinkoje siūlomų pirkti tokio modelio, markės, gamybos metų ir kitų techninių charakteristikų automobilių pardavimo kainas. VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys iš tikrųjų yra tik orientacinio pobūdžio ir nebūtinai atspindi realią konfiskuotino automobilio vertę, tačiau negavus jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, individualus automobilio įvertinimo ar vertinimo ataskaitos), kurie sudarytų pagrindą suabejoti konfiskuotino automobilio verte.

Kiti procesiniai klausimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus J. D. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – naikintina.

Automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) , valdymo, naudojimosi ir disponavimo teise grąžintinas teisėtam savininkui (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepateiktas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, jo laiduotoja skiriant E. E., gimusią (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

J. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 28 d.

Skirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę 30 MGL arba 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų dydžio) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji turėtų sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Konfiskuoti transporto priemonės „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, išieškant iš J. D. valstybės naudai 1 980,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus J. D. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus transporto priemonę „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti J. D., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. E., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus