Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant R. S., Dovilei Toleikienei, Laurai Aleknaitei, Vilmai Aleksandravičūtei, dalyvaujant vertėjams S. M., Audriui Krušnai, O. M., ieškovui A. P., ieškovo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, atsakovei N. J., atsakovės atstovui advokatui V. B., tretiesiems asmenims I. J., Virginijai Meškauskienei, išvadą duodančios institucijos atstovėms J. J. ir Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, sumokėto išlaikymo priteisimo, vykdomųjų raštų panaikinimo ir kitų, pareikštą atsakovei N. J., tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų I. J., Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antstolė Virginija Meškauskienė, institucija duodanti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2016-12-06 gautas patikslintas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, kad ieškovas nėra nepilnamečio vaiko A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikinti A. J. gimimo liudijime esantį įrašą apie ieškovo tėvystę, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus Nr. N-2-6579-38/2004, išduotus 2004-11-22 dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo; priteisti iš atsakovės ieškovui 20553,72 EUR sumokėto išlaikymo vaikui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad vaiko gimimo liudijime atsakovės sprendimu dukters pavardė buvo nurodyta “(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės atsakymas „taip reikia“ ir pati situacija jam sukėlė šiek tiek įtarimo, tačiau jis pasitikėjo atsakove ir tėvystės klausimo nekėlė. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2016-08-26 į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 7591,31 EUR sumą. Po šio ieškovo veiksmo antstolė 2016-08-22 patvarkymu panaikino visus taikytus apribojimus ieškovo turtui ir atšaukė išieškojimą iš skolininko darbovietės. Atsakovei yra grąžinti vykdomieji raštai.

Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2016-11-22 ieškovas nurodė, kad išvadą duodančios institucijos atstovė J. J. yra A. J. krikšto motina. Teismo posėdyje, vykusiame 2017-02-07, ieškovas nurodė, kad, atvykęs į vaikų teisų apsaugos skyrių, kai buvo sprendžiami jo ir dukters bendravimo klausimai, sužinojo, kad nėra biologinis nepilnametės tėvas. Paskutinį kartą su dukra buvo susitikęs prieš pusmetį iki bylos iškėlimo. Paaiškinimo, kad su dukra ir atsakove gyveno apie metus nuo bausmės atlikimo pabaigos. Pradėjo gydytis prieš 10 metų. Kad ne tėvas sužinojo prieš metus su puse. Paaiškino, kad prieš penkerius metus galėjo prižiūrėti vaiką. Paaiškino, kad atlikti tyrimą nuvyko 2016 metų gegužės mėnesį. Tyrimo rezultatus dėl tėvystės gavo po mėnesio. Su atsakove apie vaiko tėvystę kalbėjo po to, kai gavo DNR tyrimą. Nurodė, kad atsakovė paaiškino, jog nežino, kas yra vaiko tėvas, bet žino, kur tėvas gyvena. Paaiškino, kad jis, jo tėvai ir anksčiau (prieš 10 metų) įtarinėjo, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, be to, ir kalbų tokių yra girdėjęs. Atsakovė sakė ieškovui, kad tėvas yra jis, o prieš 10 metų nurodė, kad jis nėra tėvas. Teigė, kad vaiko tėvas yra A. P.. Paaiškino, kad dukters neauklėjo, tačiau susitikdavo apie 2 kartus per metus, vėliau telefonu su dukra bendraudavo 1-2 kartus per mėnesį, o susitikdavo kartą per mėnesį. Nurodė, kad, atlikęs tyrimą, kalbėjo su dukra ir nurodė, kad jis nėra biologinis tėvas. Išlaikymo dukrai neteikė geranoriškai dėl sveikatos. Patikslino, kad iki dukrai sukako 8 metai, jam dėl sveikatos buvo trukdoma bendrauti su dukra. Iki 2016 metų vasaros jis A. laikė dukra, mergaitė jį retais atvejais vadina tėvu. Patvirtino, jog yra sakęs A.i, kad ją įsivaikins. Patvirtino, kad buvo keliamos tėvo ir motinos valdžios apribojimo klausimai apytikriai 2008 metais. Teismo posėdyje, vykusiame po pertraukos 2016-04-06, ieškovas tęsė paaiškinimus ir nurodė, kad žino, kad vaiko tėvas yra A. P., kurį po posėdžio pats susirado ir jis patvirtino, kad gali būti tėvu. Paaiškino, kad su dukra ėmė bendrauti 2013 metais, nes jį surado pati dukra, kai jis gavo palikimą. Nurodė, kad 7 metus jo niekas neieškojo, mano, kad mergaitę domino pinigai. Paaiškino, kad dukra pas jį namuose būdavo, nakvodavo, praleido vieną vasaros mėnesį. Nurodė, kad sirgo 2003 – 2005 metais, šių metų įvykių neprisimena. Paaiškino, kad su atsakove susipažino 2001 metų kovo mėnesį. Kad jis ne tėvas vaikų teisės jam pasakė 2016 metais. Tvirtino, kad atsakovė tik po atlikto tyrimo patvirtino, kad jis nėra tėvas, o anksčiau to nėra sakiusi. Nurodė, kad po išsiskyrimo 2002 metais su atsakove susitiko tik 2004 metais, atsakovė jį įtikino, kad yra vaiko tėvas ir jis pripažino tėvystę. Paaiškino, kad įvykių neatsimena, nes jo būklė buvo bloga. Paaiškino, kad 2002-2013 metais su dukra santykių nepalaikė dėl savo sveikatos būklės ir trečiojo asmens draudimo, nes mergaitę augino ne atsakovė, o jos mama I. J.. Su dukra 2014 - 2015 metais ryšius palaikė, bet ne nuolat. Teismo posėdyje, vykusiame 2017-06-13, ieškovas nurodė, kad mergaitė 2016 metų vasaros pradžioje su lagaminais pas jį atvykusi nebuvo.

Trečiasis asmuo antstolė Virginija Meškauskienė 2017-06-12 posėdyje paaiškino, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu buvo išieškomas išlaikymas, yra atsiimtas tada, kai atsakovei buvo sumokėta 8000 EUR suma. Vaikų išlaikymo fondas yra išmokėjęs išmokų sumai didesnei nei 5000 EUR. Šiuo metu išieškojimas vaikų išlaikymo fondui yra sustabdytas. Iš fondo išmokos nepilnametei nėra mokamos. Ieškovo į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą pinigų sumą, skirtą vaikų išlaikymo fondui, galės grąžinti ieškovui, jeigu bus panaikintas Vaikų išlaikymo fondo sprendimas. Kad nėra nepilnametės biologiniu tėvu antstolei 2016 metais pasakė pats ieškovas.

Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-10-05 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametė gyvena su I. J., kuri nuo 2016-08-05 paskirta laikinąja globėja, kadangi atsakovė su dukra negyvena. Šiame dokumente nurodyta, kad nepilnametės teigimu ji su tėčiu sutaria gerai, beveik kiekvieną savaitgalį lankydavosi jo namuose, sužinojusi, kad tėtis nėra jos biologinis tėtis ir toliau su juo bendrauja, nurodė, kad tėtis norėtų ją įsivaikinti. Mergaitė norėtų gyventi su tėčiu, nes pas senelę jai nelabai patinka. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovo namuose nepilnametei yra skirtas atskiras kambarys. Ieškovas socialiniams darbuotojams nurodė, kad įtarinėjo, jog A. nėra jo dukra, kuo įsitikino, padaręs tyrimą. Paaiškinta, kad ieškovas visada domėjosi dukra, susitikdavo, su vaiku praleisdavo vasaras. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padaryta išvada, kad ieškinys neatitinka vaiko interesų, galimai taikytinas ieškinio senaties terminas. Teismo posėdyje, duodant išvadą, buvo atkreiptas dėmesys į aplinkybes, kad 15 metų vaikas turėjo abu tėvus, iki 15 metų amžiaus tėvas, pripažinęs tėvystę pas notarą, kur jam buvo išaiškintos tėvystės pripažinimo pasekmės, rūpinosi vaiku. Po 15 metų tėvas viską sugriovė, pareikšdamas ieškinį tik tada, kai iškilo turtiniai klausimai. Kadangi ieškovas yra nusiteikęs prieš nepilnametę, tėvystė turi būti nuginčyta. Kadangi ieškovas pripažindamas tėvystę, prisiėmė visas tėvo pareigas, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo.

Teisme 2017-01-18 gautas ekspertizės aktas Nr. ES 256/2016(01), kurio išvadoje nurodyta, kad ieškovas nėra nepilnametės A. J. biologinis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esanti gimimo liudijimo AA Nr. 236527, išduoto Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2004-02-04, 2002-01-10 įrašo Nr. 171, kopija patvirtina, kad A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu yra ieškovas A. P., motina – atsakovė N. J.. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pravieniškių 1-osios sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos 2002-08-07 pažymėjimo apie paleidimą Nr. 298 kopija patvirtina, kad ieškovas bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2001-01-30 nuosprendį atliko nuo 2001-08-01 iki 2002-08-07. Tai patvirtina šalių nurodytas aplinkybes, kad šalys nuo A. gimimo momento iki 2002-08-07 kartu negyveno. Šalių, trečiojo asmens I. J. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovui atlikus bausmę, šalys taip pat nuolat kartu negyveno.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus teismui kartu su 2016-12-21 raštu Nr. A133-10094/16(3.3.5.4.-TD1) pateikti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2002-01-10 gimimo įrašas Nr. 171 ir Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo 2004-02-04 įrašas Nr. 429, patvirtina, kad duomenys apie tėvą – ieškovą A. J. gimimo įraše buvo padaryti 2004-02-04, ieškovui pripažinus tėvystę.

Ieškovas vadovaudamasis Alfa Clinic 2016-06-28 išrašu iš medicininių dokumentų, kur nurodyta, kad ištyrus ieškovo ir A. J. DNR mėginius, tikimybė, kad ieškovas yra biologinis A. J. tėvas lygi 0 procentų, bei 2017-01-18 ekspertizės akto Nr. ES 256/2016(01), išvada, kur nurodyta, kad ieškovas nėra nepilnametės A. J. biologinis tėvas, prašo nuginčyti pareiškimu pripažintą jo tėvystę šiam vaikui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.

Ieškovas, kuris su atsakove santuokoje nebuvo, tėvystę pripažino 2004-02-04, patekdamas notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, o tai reiškia, jog jis laikė save atsakovei gimusio vaiko tėvu, arba nusprendė juo būti.

Ieškovo bylos nagrinėjimo metu duodami prieštaringi paaiškinimai, jų teisinimas sveikatos būkle ar atminties praradimu, ieškovo parengiamajame teismo posėdyje padarytas pareiškimas, jog išvadą duodančios institucijos atstovė J. J. yra A. krikšto motina, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas siekė įtikinti teismą, jog dėl sveikatos sutrikimų nesuprato tėvystės pripažinimo esmės bei pasekmių, jog buvo apgautas.

Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2003-02-12) 31 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, tapatybę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu. Šios įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, notaro pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, todėl pripažįstant tėvystę pareiškimu ieškovui buvo išaiškinta sprendimo būti A. tėvu esmė ir pasekmės. Notaras tvirtindamas tokio pobūdžio pareiškimą privalėjo įsitikinti ieškovo gebėjimu suvokti veiksmų esmę ir pasekmes.

Ieškovo pateiktoje VšĮ Šeškinės poliklinikos 2017-02-15 medicininių dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje, nurodyta, kad nuo 1996-12-19 ieškovo asmens sveikatos istorijoje reikšmingesni duomenys yra šie: 1998-11-29 nosikaulių lūžimas, 2002-11-05 astigmatismus hypermetropicus comp, 2004-01-27 cefalginis sindromas, 2010-10-04 įtarta epilepsija. Toliau šiame dokumente nurodyti ieškovo susirgimai nustatyti 2010 ir vėlesniais metais. Kaip matyti iš minėto išrašo/siuntimo duomenų, ieškovas nuo 2004-01-27 iki 2010-10-29 į medikus nesikreipė, gydomas nebuvo. Ieškovas nepateikė papildomų medicininių dokumentų, kurie paaiškintų sąvokos „cefalginis sindromas“ reikšmę, leistų nustatyti ar tai yra liga, ar tai kito susirgimo simptomas, kuo pasireiškia „cefalginis sindromas“ ir kokią įtaką „cefalginis sindromas“ turi asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir jų pasekmes. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas 2004 metais turėjo sveikatos sutrikimų, kurie galėtų turėti poveikį jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir pasekmes, todėl ieškovas neįrodė, kad jis pripažino nepilnametės A. tėvystę, nesuprasdamas tokio sprendimo esmės ir pasekmių, ar apgautas atsakovės (CPK 178 straipsnis).

Ieškovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringi: vieno posėdžio metu jis nurodė, kad savo tėvyste abejojo būdamas įkalinimo įstaigoje, taip pat nurodė, kad tėvyste jis, jo motina ėmė abejoti prieš dešimt metų, nes sklido kalbos, o tuo, kad jis nėra tėvas įsitikino 2016 metų vasarą, kad apie tai, jog nėra biologinis vaiko tėvas sužinojo iš VTAS darbuotojų, kai buvo sprendžiami dukters globos, bendravimo klausimai. Duodamas paaiškinimus ieškovas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybę, jog nėra biologinis vaiko tėvas sužinojo tik 2016 metais, kai buvo atliktas tyrimas.

Nurodyti ieškovo paaiškinimai ne tik, kad prieštarauja patys sau, tačiau neatitinka ieškovo paaiškinimų, kurie yra užfiksuoti iš karto po bylos iškėlimo teismui pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2016-08-16 buities tyrimo akte Nr. A715-3206/16(2.13.2.26-AD15), kur iš ieškovo žodžių nurodyta, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įtarinėjo, jog A. nėra jo dukra, tuo įsitikino, atlikęs DNR tyrimą. Teismo posėdyje duodamus prieštaringus paaiškinimus, ieškovas teisino savo sveikatos būkle, atminties sutikimais, tačiau, teismo nuomone toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas piktnaudžiavimas sveikatos būkle ir teismo klaidinimas.

Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad jam artimai draugaujant su atsakove, ji tuo pat metu bendravo su kitu asmeniu, kuris taip pat galėtų būti nepilnametės A. tėvu. Socialinei darbuotojai nurodė, kad atlikdamas bausmę abejojo savo tėvystę. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis jau prieš pripažindamas tėvystę abejojo tuo, ar yra atsakovei gimusio vaiko biologinis tėvas. Ieškovas, nurodęs, kad ir 2002 metais turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė artimai bendrauja su kitais vyrais, dar iki tėvystės pripažinimo turėjo ir galėjo įsitikinti, ar tikrai jis yra vaiko biologinis tėvas, tačiau tėvystę pripažino tuo neįsitikinęs, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas siekė būti nepilnametės tėvu ir jam iš esmės nebuvo svarbu tai, ar jis yra biologinis vaiko tėvas, ar ne. Ieškovas yra nurodęs, jog ir prieš dešimt metų sklido kalbos ir jis bei jo motina abejojo ieškovo tėvyste, todėl prieš dešimt metų, iškilus abejonėms, ieškovas galėjo ir turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybę, jog nėra biologiniu nepilnametės tėvu jis sužinojo iš Vaiko teisų apsaugos skyriaus darbuotojų tada, kai buvo sprendžiami nepilnametės globos, bendravimo su nepilnamete dukra klausimai. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-04-19 pateiktų: J. I. 2014-05-13 prašymo, 2012-06-21 pareiškimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-04-11 akto Nr. A715-2176/14(2.13.2.18-AD15), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-04-18 rašto Nr. A432-2720/14 (2.13.2.8-AD15) skirto ieškovui, 2012-03-20 I. J. prašymo, nepilnametės globos klausimai buvo sprendžiami 2012 ir 2014 metais, o klausimai dėl ieškovo ir dukters bendravimo – 2014 metais. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas galėjo 2012 arba 2014 metais. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo sprendimas 2016 metais atlikti DNR tyrimą ir šio tyrimo rezultatai negali būti laikomi aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą teigti, kad tik 2016 metais paaiškėjo kad duomenys neatitinka tikrovės. Kita vertus, savarankiškas DNR tyrimo atlikimas, prašymas skirti ekspertizę, jau žinant jos rezultatą, vertintini ir kaip ieškovo veiksmai, siekiant turėti įrodymus, kuriais remiantis jis galėtų įrodinėti esant nepraleistą CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą nuginčyti tėvystę. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą ginčyti tėvystę buvo nuo tėvystės pripažinimo momento, priežasčių, kurios trukdė ieškovui kreiptis dėl tėvystės nuginčijo ieškovas nenurodė, todėl yra pagrindas šioje byloje taikyti ieškinio senatį (CK 3.152 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančio ekspertizės akto išvada patvirtina, kad ieškovas nėra biologinis nepilnametės tėvas. Tiek pagrindas tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažintinas ir tėvystės nuginčijimo bylose, kai reikalavimą nuginčyti pareiškimu patvirtintą tėvystę reiškia biologinis vaiko tėvas. Tačiau jei tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. T. V., bylos Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011), tai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).

Tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys, nes tėvystės pripažinimu nepilnamečiam vaikui yra sukeliamos rimtos pasekmės, kadangi tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, vaikas prisiriša prie tėvo, atsiranda ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms.

Byloje esančiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2016-08-16 buities tyrimo akte Nr. A715-3206/16(2.13.2.26-AD15), nuodyta, kad ieškovo gyvenamajame būste, nepilnametei A.i yra skirtas kambarys. Iš ieškovo žodžių nurodyta, kad A. ieškovo namuose iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio būdavo kas antrą savaitgalį. Ieškovas socialiniams darbuotojams nurodė, kad jo dabartinės sugyventinės D. B. ir dukters santykiai geri, draugiški, taip pat paaiškino, kad dukra klauso namo savininkės – ieškovo motinos L. P.. Šiame buities tyrimo akte užfiksuoti papildomi ieškovo paaiškinimai, kad mergaitė sužinojusi apie tyrimo rezultatus labai nuliūdo. Ieškovas nurodė ir tai, kad su dukra dažnai susitikdavo (kas antrą savaitgalį), mergaitė pas jį leisdavo vasaras.

Teismui pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2016-08-22 akte Nr. A715-3279/16(2.13.2.18-AD15) nuodyta, kad su nepilnamete A. bendrauta atskirai ir ji nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai, beveik kiekvieną savaitgalį lankydavosi jo namuose, o prieš 1,5 mėnesio sužinojo, kad jis nėra jos biologinis tėvas, tačiau ir toliau su juo bendrauja. A. nurodė, jog tėtis norėjo, kad ji gyventų su juo, tačiau kai sužinojo, kad ji nėra biologinė jo dukra, pasilikti jos negalėjo. A. nurodė, jog tėtis norėtų ją įsivaikinti, o ji taip pat norėtų su juo gyventi.

Aukščiau nurodytose aktuose užfiksuotas ieškovo nurodytas aplinkybes, mergaitės nurodytas aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens I. J. paaiškinimai, kuri, kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-04-19 pateiktų dokumentų (T2 b.l. 69-99), mergaitės motinai nevykdant savo pareigų dukra ir nusišalinus nuo dukters auklėjimo ir rūpinimosi, nuo 2011 metų pabaigos globoja nepilnametę vaikaitę, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-05 įsakymu Nr. 30-1790 paskirta nepilnametės A. rūpintoja.

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimai, nepilnametės nuomonė patvirtina, kad nuo 2012 metų vidurio iki 2016 metų vasaros tarp nepilnametės A. ir ieškovo susiformavo stiprus emocinis ryšys. Ieškovas nuo 2004 metų buvo faktinis mergaitės tėvas, kuris nuo 2012 metų vykdė tėvo pareigas dukrai, išskyrus pareigą teikti išlaikymą, savo elgesiu suteikė mergaitei, kuria nesirūpina jos motina, viltį gyventi kartu su tėvu. Svarbu ir tai, kad net ir įsitikinęs, jog nėra nepilnametės biologinis tėvas, ieškovas tebepalaikė mergaites viltį gyventi kartu su juo. Ieškovo elgesys bei nurodymas, jog sieks nepilnametę įsivaikinti leido suprasti mergaitei, kad ja tėvas rūpinsis ir mylės toliau. Aplinkybė, jog ieškovas yra nurodęs, jog įsivaikins mergaitę, sudaro pagrindą išvadai, jog ir ieškovo emocinis ryšys su A. taip pat yra stiprus, o tai, kad byloje pareikšti kiti turtiniai reikalavimai, ieškovo argumentai susiję su išlaikymo teikimu, pateikti vykdomųjų bylų bei kiti dokumentai (T1 b.l. 14 – 44, 169 -176) leidžia daryti išvadą, kad ieškovas tėvystę ginčija ne dėl to, kad įsitikino nesąs biologiniu tėvu, ne dėl to, kad tarp nepilnametės ir jo nėra susiformavę emociniai ryšiai, ne dėl to, kad pablogėjo jo ir dukters santykiai, o tik dėl materialinių dalykų, t.y., nenoro teikti skyriumi gyvenančiai nepilnametei dukrai išlaikymo bei grąžinti valstybei už ieškovą išmokėtas dukrai išmokas.

Šeimos bylose ginčai sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas taikomas ir bylose, kuriose sprendžiami tėvystės nuginčijimo klausimai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, nepilnametės motina, nepilnametės rūpintoja nedėjo pastangų tam, kad būtų nustatyta tikroji mergaitės kilmė. To, galimai asmeniniais, materialiniais sumetamais, siekė tik ieškovas, nurodydamas, asmenį, jo manymu, galintį būti nepilnametės tėvu bei 2017-05-11 pateikdamas teismui dar vieną patikslintą ieškinį, nors tokia teisė jam įstatymo nėra suteikta.

Teismų praktikoje nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. T. v. A. A.-T., bylos Nr. 3K-3-304/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis išimtinai nepilnametės A. J. interesais, siekiant nesukelti paauglei dar didesnių emocinių išgyvenimų, padarius išvadą, kad ieškovo siekis nuginčyti tėvystę yra nulemtas iš esmės materialinių paskatų – siekio nemokėti nepilnametei išlaikymo bei siekio negrąžinti valstybei už jį nepilnametei išmokėtų išmokų, ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę atmetamas.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų panaikinti A. J. gimimo liudijime esantį įrašą apie ieškovo tėvystę, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus Nr. N-2-6579-38/2004, išduotus 2004-11-22 dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo; priteisti iš atsakovės ieškovui 20553,72 EUR sumokėto išlaikymo vaikui, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir dėl jų pasisakyti.

Teismas atskirai nepasisako ir dėl kitų šalių, trečiųjų asmenų argumentų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs nagrinėjant šią bylą.

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 41 EUR žyminio mokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-19 ir 2016-12-12 nutartimis ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovas už pareikštą ieškinį, jį patikslinęs, turėjo sumokėti 697,61 EUR dydžio žyminį mokestį, todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 656,61 EUR žyminio mokesčio suma. Bylos nagrinėjimo metu patirta 21,18 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei taip pat priteisiamos iš ieškovo. Už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 283,71 EUR dydžio išlaidas (T1 b.l. 137, T2 b.l. 122). Kadangi ieškinys atmestas, ši suma valstybei priteisiama iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 677,79 EUR (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 79 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 283,71 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 71 centą) bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.