Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei,

2018 m. balandžio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-07-27 sprendimą Nr. (16.5)1-4694;panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017-07-28 sprendimą Nr. (10.1)SI-37974;priteisti 932,41 Eur dydžio turtinę žalą bei 5 proc. palūkanas ir delspinigius;priteisti 3000,00 Eur dydžio neturtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas;priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas.

Nesutikimą su skundu grindžia Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 bei Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Pažymi, kad pagal antstolio padėjėjos 2014-04-08 patvarkymą Nr. S1-226789 išskaitos iš pareiškėjo senatvės pensijos buvo vykdomos teisingai ir išlaikymo permoka nesusidarė. Daro išvadą, kad Klaipėdos skyrius veikė taip, kad pagal teisės norminius aktus privalėjo veikti. Mano, kad ginčijami sprendimai laikytini teisėtais. Mano, kad nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo, todėl nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda. Apibendrina, jog pareiškėjo reikalavimai dėl 923,41 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti, o reikalavimai dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra išplaukiantys iš pagrindinio reikalavimo ir laikytini išvestiniais reikalavimais, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Paaiškina, kad pareiškėjui nuo 2015-01-01, 2015-07-01, 2016-01-01 ir 2017-01-01 didėjo mokamos senatvės pensijos dydis, o pagal patvarkymą iš pareiškėjui mokamos senatvės pensijos buvo vykdomas ne tik išlaikymo, bet ir išlaikymo įsiskolinimo išskaitymo vykdymas, todėl didėjant pareiškėjui mokamos senatvės pensijos dydžiui, proporcingai didėjo ir išieškomas išlaikymo įsiskolinimo dydis. Atkreipia dėmesį, kad 2017 m. balandžio mėnesį iš pareiškėjui mokėtos senatvės pensijos išlaikymui išskaityta 74,66 Eur suma, t. y. atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo išieškojimas turėjo būti vykdomas iki vaiko pilnametystės (2017-04-19), o likusi 64,59 Eur suma – išlaikymo įsiskolinimas, pagal Patvarkyme nurodytus procentinius išskaitymo dydžius.

Paaiškina, kad antstolio patvarkyme nurodyta, kad bendras išlaikymo įsiskolinimas iki 2014-04-01 yra 35811,00 Lt ir, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, reikalaujama išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – ir MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 400,00 Lt kiekvieną mėnesį. Daro išvadą, kad 2017 m. gegužės mėn. iš pareiškėjui mokamos senatvės pensijos buvo išskaityta tik išlaikymo įsiskolinimo suma 139,25 Eur, o išlaikymas 2017 m. gegužės mėnesį jau nebebuvo išieškomas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017-07-28 sprendimo Nr. (10.1)SI-37974 (toliau – ir Klaipėdos skyriaus 2017-07-28 sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-07-27 sprendimo Nr. (16.5)1-4694 (toliau – ir Valdybos 2017-07-27 sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2017-06-04 skundu (b. l. 34 – 35) kreipėsi į Klaipėdos skyrių, prašydamas nedelsiant grąžinti permokėtą 609,00 Eur dydžio sumą, įstatymų nustatyta tvarka sumokėti delspinigius, nutraukti tolimesnius išskaitymus iš pensijos bei atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos skyriaus darbuotojų veiksmų.

Klaipėdos skyrius ginčijamu 2017-07-28 sprendimu (b. l. 14 – 17, 67 – 70) pareiškėjo 2017-06-04 skundo netenkino, nes nustatė, jog išskaitos iš pareiškėjo pensijos atliktos ir išskaitytos sumos pervestos vykdant 2014-04-08 patvarkymo nurodymus, išskaitymų vykdymas nutrauktas gavus 2017-06-05 patvarkymą dėl tolimesnių veiksmų. Konstatuota, kad be pagrindo išieškotų sumų nėra. Nurodyta, kad atlikus administracinę procedūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 33 straipsnio nuostatomis, nustatyta, kad Klaipėdos skyrius minėtus patvarkymus vykdė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsniu, pažeidimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą.

Pareiškėjas 2017-07-12 skundu (b. l. 61 – 66) kreipėsi Valdybą. Minėtame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos skyriaus 2017-07-28 sprendimą, grąžinti permokėtą 932,41 Eur dydžio sumą kartu su delspinigiais bei atlikti tarnybinį patikrinimą.

Valdyba 2017-07-27 sprendime (b. l. 11 – 12) nustatė, jog pagal 2014-04-08 patvarkymą išskaitos iš pareiškėjo senatvės pensijos buvo vykdomos teisingai ir išlaikymo permoka nesusidarė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2017-07-12 skundo. Aptariamame sprendime taip pat paaiškinta, jog dėl išsamesnių paaiškinimų dėl antstolio patvarkymo, kurio pagrindu Klaipėdos skyrius iš pareiškėjo senatvės pensijos vykdė išskaitas, pareiškėjas gali kreiptis į antstolį, išdavusį patvarkymą, arba jeigu pareiškėjas mano, kad šis antstolio patvarkymas yra neteisėtas, skundą dėl antstolio veiksmų gali pateikti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka antstoliui, kuris išnagrinės skundą ir jeigu atsisakys jį patenkinti, skundą persiųs apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijami sprendimai administracinio teismo gali būti panaikinti, pripažinus juos neteisėtais iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtais dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis).

Dėl Klaipėdos skyriaus sprendimo priėmimo datos

Iš ginčijamo Klaipėdos skyriaus sprendimo matyti, jog jame nurodyta sprendimo priėmimo data – 2017-07-28, tačiau teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad Klaipėdos skyriaus sprendimas priimtas 2017-06-28. Taigi, šiuo atveju buvo padaryta techninio pobūdžio klaida (rašymo apsirikimo klaida).

Valdybos 2017-07-27 sprendime nustatyta, kad 2017-06-28 rašte nurodyta neteisinga 2017-07-28 data, tačiau pateikta teisinga informacija apie išskaitų iš pareiškėjo pensijos teisinį pagrindą, jų dydį. Taigi, iš esmės Valdybos 2017-07-27 sprendime rašymo apsirikimo klaida ištaisyta.

Pažymėtina ir tai, jog tokio pobūdžio klaida (rašymo apsirikimas nurodant akto priėmimo datą) savaime nesudaro pagrindo Klaipėdos skyriaus sprendimo naikinimui, nes tai yra labiau techninio pobūdžio klaida nei tyrimo procedūrų pažeidimas, todėl ir laikytina tik formalia, nesudarančia pagrindo pripažinti ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nelaikytina priežastimi, sąlygojančia pareiškėjo reikalavimo tenkinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks formalus pažeidimas iš esmės neturi lemiamos įtakos priimto administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes bei byloje nustatytus faktus, iš esmės nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos skyrius, spręsdamas pareiškėjo skundą, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir dėl to sprendimas tapo nepagrįstas.

Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo skundo, atsiliepimų, ginčijamų sprendimų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad nagrinėjamos bylos atveju turi būti vertinama, ar teisėtai ir pagrįstai Klaipėdos skyrius pagal antstolio patvarkymą atliko išskaitas iš pareiškėjo senatvės pensijos ir, ar susidarė išlaikymo permoka.

Senatvės pensija mokama vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2016-09-30 iki 2018-01-01) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai, neteko galios 2018-01-01). Pagal Nuostatų 99 punktą išskaitos iš pensijos daromos tik įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.

Vadovaujantis CPK 737 straipsnio 1 dalies 7 punktu išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.

Vadovaujantis minėtomis CPK nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vykdyti pateiktus antstolio patvarkymus įpareigoja įstatymas. Taigi, sutiktina su atsiliepimuose išdėstytais argumentais, jog nei Valdybai, nei jos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė nevykdyti antstolių išduotų patvarkymų savo nuožiūra, skolininkui reikalaujant ar kitokiais atvejais stabdyti jų vykdymą ar sumažinti juose nurodytą įsiskolinimo sumą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimu (b. l. 40 – 45) iš pareiškėjo nepilnamečiui vaikui buvo priteistas po 400,00 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės. Iš rašytinės bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Klaipėdos skyrius laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2017-05-31 išlaikymo išieškojimo ir išlaikymo įsiskolinimo išskaitas iš pareiškėjo senatvės pensijos vykdė pagal antstolio padėjėjos 2014-04-08 patvarkymą Nr. S1-226789 „Dėl išlaikymo išieškojimo” (b. l. 52 – 53, 73 - 74). 2014-04-08 patvarkyme nurodyta, kad iš pareiškėjo pajamų kas mėnesį turi būti išskaitoma po 400,00 Lt iki S. B. pilnametystės, o išlaikymo įsiskolinimas iki 2014-04-01 sudaro 35811,00 Lt, ir iki bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios MMA dydį, turi būti išskaitoma 50 procentų, o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios MMA dydį, turi būti išskaitoma 70 procentų. Informuota, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. pasikeitė išlaikymo vaikams ir kitų priteistų išmokų mokėjimo tvarka ir tam, kad periodinės išmokos būtų visiškai ar iš dalies apsaugotos nuo infliacijos poveikio, pradedamas jų indeksavimas, kurį atlieka išskaitas atliekantis asmuo. Iš 2017-06-05 patvarkymo „Dėl skolos išskaičiavimo atšaukimo” (b. l. 54, 72) matyti, kad skolos išieškojimas nutrauktas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. pilnametystė suėjo 2017-04-19.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išskaičiavimai iš senatvės pensijų vykdomi pagal antstolių patvarkymus ir nutraukiami pagal antstolių atšaukimą arba asmeniui mirus, išvykus ir pan. Antstolių patvarkymai yra privalomi ir vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo indeksuotas nuo 2017-02-01 (3 mėnesius). Taip pat paaiškino, kad iš pareiškėjo buvo išskaičiuojamas pagal antstolio patvarkymą nurodytas teismo priteistas periodinis išlaikymas ir įsiskolinimas už išlaikymą. Visi išskaičiavimai buvo daryti vadovaujantis antstolio patvarkymu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.208 įtvirtinta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pagal Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punktą periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Tvarkos aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 8 punktu periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis; kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagoje esančio Klaipėdos skyriaus 2017-06-08 rašto „Dėl išskaitymų iš asmens išmokų” (b. l. 55 – 57) nustatyta, jog iš pareiškėjo senatvės pensijos laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-12-31 buvo išskaitoma po 400,00 Lt per mėnesį periodinė išlaikymo suma bei 24,51 Lt per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo suma (iš viso po 424,51 Lt). Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 buvo išskaitoma po 115,85 Eur per mėnesį periodinė išlaikymo suma bei 7,63 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo suma (iš viso po 123,48 Eur). Laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31 buvo išskaitoma po 115,85 Eur per mėnesį periodinė išlaikymo suma bei 10,11 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo suma (iš viso po 125,96 Eur). Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 buvo išskaitoma po 115,85 Eur per mėnesį periodinė išlaikymo suma bei 14,20 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo suma (iš viso po 130,05 Eur). Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31 buvo išskaitoma po 117,88 Eur per mėnesį periodinė išlaikymo suma bei 21,37 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo suma (iš viso po 139,25 Eur). Laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30 buvo išskaityta 74,66 Eur dydžio periodinė išlaikymo suma bei 64,59 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (iš viso po 139,25 Eur). Laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31 buvo išskaityta 139,25 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.

Taigi, iš anksčiau aptartų bylos duomenų bei antstolio 2014-04-08 patvarkymo matyti, kad iš pareiškėjo senatvės pensijos buvo vykdomas periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išskaitymo vykdymas. Vadovaujantis antstolio 2014-04-08 patvarkymu, CPK 737 straipsnio 1 dalies 7 punktu, CK 3.208 straipsniu, Tvarkos aprašo 3, 4, 8 punktais, darytina išvada, kad Klaipėdos skyrius teisėtai ir pagrįstai iš pareiškėjo senatvės pensijos nuo 2014-05-01 iki 2017-05-31 išskaičiuodavo po 50 procentų kas mėnesį, o nuo 2017-02-01 atliko priteisto išlaikymo sumos indeksavimą. Nagrinėjamos bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pagal 2014-04-08 patvarkymą išskaitos iš pareiškėjo senatvės pensijos buvo vykdomos neteisingai ir dėl to susidarė išlaikymo permoka. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos skyrius teisėtai ir pagrįstai pagal antstolio patvarkymą atliko išskaitas iš pareiškėjo senatvės pensijos, todėl nėra teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjui jo prašomą priteisti 932,41 Eur dydžio sumą.

Pažymėtina, kad pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą pareiga vykdyti pateiktą antstolio patvarkymą nustatyta įstatyme. Vadovaujantis CPK 510 straipsniu skundus dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Taigi, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio 2014-04-08 patvarkymu, turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl antstolio veiksmų teisėtumo CPK nustatyta tvarka, kuris išnagrinėjęs skundą bei nepatenkinęs jo, skundą persiųstų apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Minėta informacija pareiškėjui buvo nurodyta Valdybos 2017-07-27 sprendime.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-03-23 sprendimo (neįsiteisėjęs) civilinėje byloje Nr. 2-632-512/2018 (b. l. 156 – 162) matyti, kad pareiškėjas šioje byloje priešieškiniu prašė priteisti iš S. B. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą - 855,00 Eur. Darytina išvada, kad pareiškėjas, turėjo galimybę minėtoje civilinėje byloje prašyti priteisti, jo teigimu, permokėtą išlaikymo sumą iš S. B.

Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad Valdyba ir Klaipėdos skyrius, įgyvendinantys įstatymuose ir kituose teisės aktuose jiems pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog šios institucijos privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.)

Vadovaudamasi anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nenustatyta, kad ginčijamais sprendimais būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar priimant ginčijamus sprendimus būtų viršyta kompetencija, taip pat kad jie prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucijos buvo įsteigtos ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Dėl žalos atlyginimo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, taikomos CK normos (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr.A442-330/2008, 2015-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-492-2015 ir kt.).

Vadovaujantis CPK 585 ir 737 straipsniais ir tuo, kas anksčiau išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Klaipėdos skyriaus veiksmai buvo neteisėti, nes skyrius buvo gavęs antstolio patvarkymus, kuriuos vykdyti jį įpareigojo įstatymas. Šiuo atveju priteisti neturinę žalą pareiškėjui nėra pagrindo, kadangi Valdybos ir (ar) Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų nenustatyta, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Taigi atmestinas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei delspinigius.

Dėl 5 proc. palūkanų priteisimo

Dėl reikalavimo pareiškėjui priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, neturtinę bei turtinę žalą, atstovavimo išlaidas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pažymėtina, kad byloje keliamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo nurodomos teisės normos numato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės srityje. Kadangi 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimui pagrindo nėra, prašymas dėl jų priteisimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.