Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V., jo atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl jo atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto Dainiaus Urbono 2025 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-3114-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25269297336), pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius arba Institucija) vyriausiojo specialisto Dainiaus Urbono 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-3114-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25269297336) (toliau – Nutarimas), L. V. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 170 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 2 d. 10 val.21 min. Rokiškio rajono sav., krašto kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, 82,500 kilometre, vairuodamas automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje lenkė kitą automobilį, kai šalutinis kelias iš dešinės ir kairės. Nutarime nurodoma, kad šiais savo veiksmais L. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET) 140.1 punkto reikalavimus.

2. L. V. , nesutikdamas su priimtu Nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti Nutarimą ir jam paskirti administracinę nuobaudą - baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skiriant administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą kiek galima trumpesniam terminui.

3.2 Mano, kad L. V. skunde išdėstyta nuostata, apie tai, kad pažeidėjo veiksmai vairuojant transporto priemonę niekam nesukėlė turtinės ar kitokios žalos, o tai švelnina asmens teisinę padėtį, šiuo atveju nėra teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nes jei tokia žala būtų padaryta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galėtų grėsti dar griežtesnė teisinė atsakomybė. Tuo tarpu, pareiškėjo įvykdyta neteisėta veika, aptariamu atveju, buvo kvalifikuota pagal ANK 420 str. 1 d., kurio sudėtis yra formali, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nepriklausomai nuo to, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta turtinė (ar kitokia) žala, ar tokios žalos nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaip matyti iš pateikto skundo, L. V. su jam inkriminuojamu nusižengimu ir jo veiksmų kvalifikavimu nepilnai sutinka, teigia, kad jo veiksmai atitinka būtinojo reikalingumo sąlygas. Taip pat pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. <...>.

8. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad L. V. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta minimali nuobauda – minimalaus dydžio bauda (170 Eur) bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui (3 mėnesiams).

9. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

10. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo L. V. atžvilgiu, pažymėtina, kad minėtoje įstatymo nuostatoje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

15. Kaip matyti iš minėto KET punkto, kuris inkriminuotas pareiškėjui, turinio, minėtame punkte, be kita ko, nustatytas draudimas lenkti, sankryžose, pažymėtose kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“.

16. Iš Nutarimo matyti, kad kelyje prieš minėtą sankryžą apie 300 m atstumu, minėto automobilio judėjimo kryptimi yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Šis kelio ženklas vairuotojus informuoja, kad į pagrindinį kelią yra įvažiavimas iš šalutinio kelio, tam, kad vairuotojai iš anksto turėtų galimybę įvertinti situaciją ir išvengti draudžiamų veiksmų.

17. Lenkimo manevras yra atskirų veiksmų visuma: kelio ženklinimo įvertinimas, įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimo manevrą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis veiksmas, o tęstinis ir prasideda tik įsitikinus, jog kelių ženklinimas nenurodo draudimo lenkti, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymų leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai.

18. Vienas iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų – lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti pats savaime jau yra pavojingas ir jokių papildomų aplinkybių, t. y., nei pavojingos situacijos sukėlimo, nei žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai padarymo, nereikalauja.

21. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo („Vaizdo įrašas (3)“), aiškiai matyti, kad pareiškėjo minimas priešais jį važiavęs sidabrinės spalvos automobilis važiuoja savo eismo juosta viso vaizdo įrašo metu, tame tarpe ir toje vietoje, kur yra pagrindinio kelio susikirtimas su šalutiniu keliu (vaizdo įrašo 00:00:09 – 00:00:12 s.).

22. Matyti, kad šio automobilio greitis nėra didelis, tačiau vaizdo įraše nesimato, kad minėtas sidabrinės spalvos automobilis ketintų daryti posūkio manevrą, važiuotų ypač lėtai, pasuktų dešiniau, ar ketintų daryti posūkį į dešinę. Automobilis nerodo jokio posūkio signalo ir važiuoja tiesiai tolyn savo eismo juosta.

23. Vaizdo įrašas patvirtina, kad įvykio metu važiavimo sąlygos ir matomumas buvo geras, šviesus paros metas, kelio danga sausa. Kelio ženklai aiškiai matosi.

24. Vaizdo įraše matyti, kad L. V. vairuodamas automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja priešpriešinės krypties eismo juosta ir lenkia sidabrinės spalvos automobilį sankryžoje, kur yra šalutinis kelias iš dešinės ir kairės (vaizdo įrašo 00:00:10 – 00:00:12 s).

25. Iš minėto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad lenkimo manevrą L. V. atliko sankryžoje, kur yra šalutinis kelias iš dešinės ir kairės. Ir priešingai nei nurodo pareiškėjas, vaizdo įrašas patvirtina, kad jis buvo išvažiavęs iš savo eismo juostos.

26. Pareiškėjas teigia, kad vaizdo įraše nesimato, kad priešais važiavęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti ir atliko manevrą į dešinę, todėl, kad viskas įvyko anksčiau, ir vaizdo įrašas to momento neapima. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad prieš pareiškėją važiavęs automobilis, anksčiau nei prasideda vaizdo įrašas, darė staigų stabdymo manevrą ir ketino sukti į dešinę, o po to vėl pradėjo važiuoti tolygiai ir tiesiai, taip, kaip matosi jau vaizdo įraše.

27. Darytina išvada, kad pareiškėjas lenkimo manevrą atliko ne dėl susiklosčiusios pavojingos avarinės situacijos ir priekyje važiavusio automobilio staigaus stabdymo.

28. Sutiktina su Institucijos Nutarime ir atsiliepime į skundą nurodomais argumentais, kad net jei, kaip teigia pareiškėjas, įvykio metu buvo susidariusi avarinė situacija, tai už šią situaciją yra atsakingas būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nes tokiu atveju jis vairuodamas transporto priemonę nepaisė ir KET 126 ir 127 p. reikalavimų.

29. KET 127 p. nurodyta, kad <...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

30. Byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų buvusios kažkokios kliūtys, kurios būtų trukdžiusios pastebėti priekyje važiavusį automobilį.

31. Pareiškėjas turėjo ir privalėjo pasirinkti tinkamą atstumą iki priekyje važiavusios transporto priemonės, net jei ji ir būtų stabdoma, nes tai įpareigoja KET 126 p. (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>).

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad L. V., kaip dėmesingas vairuotojas, turėjo būti pakankamai atidus ir laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, tam, kad išvengtų atsitrenkimo tokiu atveju, jei ši transporto priemonė pradėtų stabdyti.

34. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kuomet administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybės, t. y.:

1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams;

2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus;

3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui;

4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji.

35. Visgi, iš byloje esančių duomenų (vaizdo įrašo) matyti, kad L. V. atliktas KET pažeidimas buvo padarytas tuo metu, kai nei pačiam pareiškėjui, nei kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams dėl pareiškėjo veiksmų negrėsė joks pavojus.

36. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad prieš pareiškėją važiavęs automobilio vairuotojas ėmė staigiai stabdyti ir L. V., siekdamas nesusidurti su juo ir išvengti žalos, aplenkė jį iš kairės.

37. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad vaizdo įraše nei priekyje važiavusio automobilio staigaus stabdymo, nei manevro į dešinę nesimato dėl to, kad jie buvo atliekami anksčiau, tai yra dar toje kelio dalyje, kurios byloje pateiktas vaizdo įrašas neapima, vertintina kaip pareiškėjo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys.

38. Negalima daryti išvados, kad L. V. buvo neišvengiama būtinybė lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę neleistinoje vietoje – sankryžoje.

39. Remiantis aptartomis aplinkybės, teismas daro išvadą, kad L. V. veiksmai nusižengimo metu neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų.

40. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu L. V. jau nurodė, kad turėjo galimybę intensyviau lėtindamas savo automobilio greitį ir neatlikti lenkimo manevro, tai yra, kad lenkimo manevras nebuvo neišvengiama būtinybė, o sprendimą lenkti kitą transporto priemonę neleistinoje vietoje priėmė iš esmės dėl to, kad ji sulėtino savo važiavimo greitį, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad nebuvo būtinojo reikalingumo sąlygų Kelių eismo taisyklių požiūriu draudžiamų veiksmų atlikimui.

41. Teismas taip pat atsižvelgia, kad iš fiksuoto nusižengimo aplinkybių taip pat pasinaudojus viešai prieinamu vietovės žemėlapiu aiškiai matyti, kad sankirta su šalutiniais keliais, kurioje L. V. atliko draudžiamą lenkimo manevrą, yra kelio vingyje, kuriame dėl kelio vingio ir šalikelėje augančių medžių matomumas yra aiškiai ribotas, todėl vertintina, kad nagrinėjamoje situacijoje L. V. atliktas lenkimo manevras kelių eismo saugumo atžvilgiu buvo ypač rizikingas ir pavojingas. Remiantis tuo laikytini nepagrįstais L. V. paaiškinimai, kad jis galėjo aiškiai įvertinti, kad priešpriešine eismo juosta atvažiuojančių transporto priemonių, kad lenkimo manevras bus saugus ir, kad jis šioje situacijoje nesukels grėsmės eismo saugumui.

42. Pareiškėjas skundu prašo skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos iš vis neskirti, motyvuodamas tuo, kad teisė vairuoti jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini) ir atlikdamas tiesiogines darbines funkcijas turi vairuoti transporto priemonę, vykti į įvairiose Lietuvos vietovėse esančius objektus. Be to, jis turi pasirūpinti savo šeima, ir senyvo amžiaus, prastos sveikatos uošve V. B., kuri gyvena kitame rajone, nuvežti ją į gydymo įstaigas, taip pat nuvežti jai maisto produktų, vaistų.

43. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-383/2018).

44. Pažymėtina, jog pareiškėjas iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant jo tiesiogines darbines funkcijas, t. y. dirbant (duomenys neskelbtini) Be to žinojo, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti šeima ir sveikatos problemų turinčia jo uošve, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų pareiškėją nuo nusižengimo darymo.

45. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės, tai įprastinė situacija, kad žmogui nuvykti ir parvykti į darbą ar atliekant darbines funkcijas, dažnai reikalinga transporto priemonė. Tai, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo susiduria su sunkumais vien dėl to, kad negali pats vairuoti transporto priemonės, taip pat yra natūrali, neigiama nuobaudos taikymo pasekmė.

46. Tai, kad pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio (duomenys neskelbtini) ir, kad jo teigimu, yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, būtina vertinti visus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę.

47. Kaip matyti iš paties pareiškėjo paaiškinimų, požiūrio į padarytą administracinį nusižengimą, pareiškėjas bando pateisinti savo veiksmus, teigdamas, jog jo atliktas lenkimas nesukėlė jokio eismo įvykio, jis nepadarė žalos kitiems asmenims, administracinį nusižengimą padarė ne dėl tyčios, o dėl būtinojo reikalingumo. Tačiau, kaip numato KET, lenkti besąlygiškai draudžiama sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 108, šalutinis kelias iš dešinės ir kairės, t. y. šis draudimas nepriklauso nuo to ar bus sukelti padariniai. Kaip minėta, taisyklėse įtvirtintas imperatyvus draudimas, kuris niekaip kitaip negali būti aiškinamas.

48. Tai, kad pareiškėjo veiksmais nusižengimo metu nebuvo pažeistos kitos KET taisyklės ir nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, yra laimingas atsitiktinumas, o ne pareiškėjo nuopelnas. Jeigu tokia žala būtų buvusi padaryta ar būtų buvę pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, šis asmuo būtų traukiamas atsakomybėn ir už juos, taikant dar griežtesnes nuobaudas bei administracinio ar baudžiamojo poveikio priemones.

49. Be to, pažyminėtina, kad, L. V. keitė savo parodymus. Iš pradžių, administracinio nusižengimo protokole esančiame pasiaiškinime nurodė, kad sutinka ir gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vėliau, nagrinėjant Institucijoje bylą, pateikė 2025 m. gegužės 5 d. advokato parengtą rašytinį paaiškinimą, kuriame jau nurodė, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 d. numatytų požymių ir prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareigūnui netenkinus jo prašymo ir priėmus skundžiamą Nutarimą, kuriuo jam paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas, L. V. pateikė Skundą, kuriame vėl pakeitė savo įvykių versiją ir teigė, kad jo veiksmuose buvo būtinasis reikalingumas, todėl prašė skirti švelnesnę sankciją, tačiau nutraukti teisenos jau nebeprašė. Teismo posėdžio metu vėl nurodė, kad pažeidimą pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, prašo švelninti jam skiriamą nuobaudą.

50. Iš aptartų pareiškėjo paaiškinimų akivaizdu, kad jie prieštaringi. L. V. teiginių nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių jo teikiamos versijos tikrumu. Todėl skunde išdėstyta įvykio aplinkybių versija, kuri prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, jos nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys, vertintina kaip jo pasirinkta gynybos strategija siekiant išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti.

51. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tokio pobūdžio administracinis nusižengimas jam inkriminuojamas pirmą kartą.

52. Pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad L. V. ketverių metų laikotarpyje buvo keletą kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Visi minėti jo padaryti nusižengimai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimai: tris kartus baustas pagal ANK 432 straipsnio 1 - 2 dalis už tai, kad vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, jų neprisisegęs; ir po vieną kartą baustas už tai, kad viršijo greitį (ANK 416 str. 4 d.); vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone, ją laikydamas dešinėje rankoje (ANK 417 str. 3 d,).

53. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis. Nors paskirtas baudas pareiškėjas sumokėjo, tačiau ir toliau daro administracinius nusižengimus.

54. Praeityje padaryti administraciniai nusižengimai pareiškėją charakterizuoja neigiamai, kaip KET reikalavimus pažeidžiantį asmenį, ir leidžia spręsti, kad praeityje L. V. skirtos nuobaudos pakankamos įtakos neturėjo bei nelėmė pastarojo apsisprendimo būti pareigingesniu vairuotoju. Todėl, vertinant tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad švelninti pareiškėjui skirtą administracinio poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai, kad pareiškėjas nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Kaip jau minėta, L. V. jau ne kartą baustas už KET pažeidimus, o aptariamo šiurkštaus KET pažeidimo padarymas neabejotinai parodo, kad jo daromi pažeidimai sunkėja, todėl manyti, kad neskyrus specialiosios teisės atėmimo bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nėra pagrindo (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-334/2023).

55. Suprantama, kad negalėjimas pačiam vairuoti, taip pat papildomi dėl nusižengimo padarymo atsirandantys įpareigojimai, suvaržymai, pareiškėjui sukelia nepatogumus ir sunkumus, tačiau visi jie yra laikytini natūralia paties asmens padaryto nusižengimo pasekme. Be to, pats teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra neterminuotas – pasibaigus nustatytam laikui asmuo turės galimybę šią teisę susigrąžinti įstatyme nustatyta tvarka.

56. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimas neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

57. Aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad L. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta (minimali), adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją dar labiau švelninti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra pateikta ir nebuvo nustatyta. Nusižengimą pareiškėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 3 mėnesiams, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

58. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

59. Iš Nutarime esančių duomenų matyti, kad pareigūnas, prieš priimdamas Nutarimą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančių duomenų visumą. Pareigūnas įvertino pareiškėjo asmenybę, jo pateiktus dokumentus ir nurodomus argumentus, taip pat aplinkybes, kad pareiškėjas praeityje buvo baustas už KET pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja asmenį.

60. Pareigūnas išsamiai išnagrinėjęs surinktus duomenis, pagrįstai nusprendė, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę L. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

61. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę, visuma.

62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas netenkintinas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto Dainiaus Urbono 2025 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 50-ANR_N-3114-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25269297336), paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

L. V. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto Dainiaus Urbono 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-3114-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25269297336), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.