Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės AB „NEO Finance“ atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nėra žinomos.

Teismo posėdyje atsakovė A. R. nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nėra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K795475189, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 10 000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 978,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 14,6 proc.) bei 684,92 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. rugsėjo 18 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ieškovei turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų, mokant mėnesines įmokas, kurių dydis nurodytas mokėjimo grafike. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2024 m. rugsėjo 18 d., visa mokama palūkanų suma 3 978,20 Eur, o tarpininkavimo mokestis 684,92 Eur. Pasak ieškovės, atsakovė nevykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė 2021 m. gruodžio 28 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Nutraukus Sutartį, atsakovė liko skolinga ieškovei 6 648,78 Eur suteikto vartojimo kredito dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą bei bylos dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau ji savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl Sutartis buvo nutraukta. Atsakovė A. R. pateiktame atsiliepime į ieškinį pripažino, jog iš pradžių ji sudarytą Sutartį vykdė tinkamai ir laiku mokėjo numatytas įmokas, tačiau 2021 m. susidūrė su finansiniais sunkumais – neteko turėto darbo, todėl nebepajėgė laiku mokėti įmokų ir pripažino, jog nėra grąžinusi jai suteikto kredito, tačiau atsiliepime į ieškinį nesutiko su likusio kredito ir kitų reikalavimų sumomis.

Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė vartojimo kredito sutarties Nr. K795475189 mokėjimo grafiką, iš kurio matyti, jog atsakovė A. R. nuo sutarties pasirašymo iki 2021 m. spalio 18 d. tinkamai vykdė Sutartį. Atsakovė nuo 2021 m. lapkričio mėn. netinkamai vykdydama sudarytą Sutartį nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, 2021 m. gruodžio 28 d. jai išsiųstu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovė A. R. sudarytą Sutartį. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 648,78 Eur negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė iš atsakovės priteisti 100,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, bei 8,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 28 d.).

Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis. Skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pažymėtina, jog kreditoriaus reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo.

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės jos naudai 100,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, bei 8,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 14,06 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 648,78 Eur, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.).

Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po Sutarties nutraukimo.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-88-403/2018; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. e3K-3-196-687/2018). Šiuo atveju ieškovė nenurodo konkrečios negautų pajamų sumos, tačiau tai iš dalies atitinka paties atsakovo interesus. Kita vertus, pagal Sutartį šalys susitarė dėl 3 978,20 Eur palūkanų mokėjimo (o šiuo sprendimu ieškovei jau yra priteisiama 100,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo), todėl tokiu būdu procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 3 878,05 Eur (3 978,20 Eur – 100,15 Eur). Sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma, nei faktiškai pagal Sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartis Nr. e2A-113-368/2021).

Taip pat ieškovė prašė jos naudai priteisti 1 446,83 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos.

Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Taigi, teismas daro išvadą, jog atsakovei Sutarty buvo aiški tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarka. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2021 m. gruodžio 28 d. (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022).

Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti 1 446,83 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos yra pagrįstas ir tenkintinas. (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Rasa Valiukienė pareiškė prašymą – patenkinus ieškovės ieškinį, skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant ne daugiau kaip po 200,00 Eur sumą.

Civilinio proceso kodekse nenumatyta, kokiam maksimaliam terminui gali būti išdėstytas sprendimo vykdymas, paliekant šio klausimo sprendimą teismo prerogatyvai. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbu užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą, taigi, ir ieškovės teisėtų lūkesčių, jog teismo sprendimas bus įvykdytas, apsaugą. 2022 m. rugsėjo 14 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose gauti papildomi dokumentai, patvirtinantys atsakovės A. R. materialinę padėtį: ji registruota Užimtumo tarnyboje, nuo 2022 m. liepos 1 d. vykdo individualią veiklą, 2019 m. rugpjūčio 13 d. su banku „Šiaulių bankas“, AB, yra sudariusi kredito sutartį 35 000,00 Eur sumai, augina nepilnametį vaiką, su vyru yra sudariusi ikivedybinę vedybų sutartį, jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais bei automobilis, kurio dalyvavimas eisme sustabdytas nuo 2018 m. sausio 18 d. 2022 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-03590, atsakovė priskirta I Turto ir pajamų gyliui, tai nuspręsta skirti antrinę teisinę pagalbą.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės finansinė padėtis iš tiesų yra sunki, kad ji gali pagerėti, teismui leidžia spręsti tai, jog atsakovė pradėjo vykdyti individualią Kraštovaizdžio tvarkymo ir kt. paslaugų teikimo veiklą. Siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, darytina išvada, jog sprendimo vykdymo išdėstymas, per mėnesį įpareigojant atsakovę mokėti ne mažiau kaip 300,00 Eur sumą, kuri yra kiek didesnė, nei Sutartyje numatyta kas mėnesį mokėtina paskolos suma, nepažeis ieškovės interesų, tačiau sudarys atsakovei galimybę toliau mokėti skolą. Teismas sprendžia, kad toks priteistų sumų išdėstymas ieškovės teisių neproporcingai nepažeis, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, tikėtina, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, teismo sprendimas nebus iš esmės paneigtas, o šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai nebus pažeisti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra finansiškai pajėgus verslo subjektas. (CPK 284 straipsnis).

Nors 2022 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-03590 atsakovė 100 proc. atleista nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje patyrė 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (185,00 Eur žyminis mokestis + 200,00 Eur advokato paslaugos už procesinių dokumentų rengimą). Ieškovės patenkinta reikalavimo dalis sudaro 100 proc. ieškinio sumos, nes teismas ieškinio netenkino tik dalyje dėl 14,06 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 648,78 Eur, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.), nustatydamas, jog procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 3 878,05 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 236, 264-267, 270, 301 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai:

– 6 648,78 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 78 ct) negražintą kredito dalį;

– 100,15 Eur (vieno šimto eurų 15 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. gruodžio 28 d.;

– 14,06 (keturiolikos ir šešių dešimtųjų) proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 648,78 Eur, laikotarpiu nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne daugiau negu 3 878,05 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 05 ct) ir ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d.;

– 1 446,83 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 83 ct) tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 28 d.);

– 8,40 Eur (aštuonių eurų 40 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d.;

– 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 8 204,16 Eur (aštuoni tūkst. du šimtai keturi eurai 16 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 185,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) advokato pagalbos išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išdėstyti atsakovei A. R. priteistų sumų mokėjimą dalimis, kas mėnesį įpareigojant mokėti ne mažiau 300,00 Eur ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iki visiško sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.