Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-563-547/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas pažeidė vieną pagrindinių non bis in idem principą reiškiantį, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Administracinėje byloje atsakovas buvo pripažintas padaręs administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 68 str., kadangi savo netyčiniais veiksmais, žemės sklypo C ir D dalyse buvo išpylęs smėlį. Atsakovas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda ir teismo sprendimu priteista žala, neatliko skirtingų veikų, t. y. administracinė nuobauda ir priteista žala buvo dėl tų pačių veikų - išpilto smėlio ir be projektinės dokumentacijos įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės. Atsakovas buvo nubaustas administracine nuobauda už tapačius veiksmus.Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.246 str., 6.249 str., CPK 178 str., 185 str.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, į bylą pateikta nebuvo. Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Atsakovo kaltės nebuvimas buvo konstatuotas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje nustatyta, kad atsakovas neturėjo tiesioginės tyčios sunaikinti miško paklotę, žemes supylė ketindamas jas panaudoti įrengiant servitutinius privažiavimo keliukus. Smėlio išpylimas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriose plyti pieva (nustatyta valstybinių institucijų byloje pateiktais raštais, kuriuos teismas netinkamai vertino tik kaip rekomendacinius) bei servitutiniai keliai, savaime dar nereiškia žalos aplinkai padarymo.Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, lygiateisiškumo, rungtyniškumo principus. Į bylą atsakovo pateiktą VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2014 m. birželio 9 d. raštą Nr. 350, kuriame nurodyta, kad atlikus miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą, žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3820/0007:23) 829 kvartalo 1 ir 22 taksacinio sklypo dalis yra siūloma išbraukti iš miškų kadastro. Atsakovo veiksmai, išpilant smėlį žemės sklypo dalyse, negali būti kvalifikuotini kaip neteisėti ar gadinantys miško paklotę, nes tokios paklotės faktiškai ten nėra. Minėtas raštas turėjo būti pripažintas oficialiu įrodymu prima facie, nes buvo išduotas valstybės institucijos, neviršijant jos kompetencijos, atitiko visus keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas netinkamai nustatė žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veikų ir galimos, neįrodytos žalos.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir apeliantas yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos gamtai atlyginimą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai įrodyti ir nustatyti teismų procesiniais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje. Prejudicinę galią turi tik aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Visos aplinkybės, susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais buvo nustatytos Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-458-308/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje teisės pažeidimo byloje.Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių prieš tai minėtus oficialius rašytinius (prima facie) įrodymus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šioje civilinėje byloje neteisėti atsakovo veiksmai, jo kaltė yra įrodyta. Teismas tinkamai vadovavosi nekilnojamojo turto registre esančiais viešais duomenimis, kur nurodyta, kad ginčo sklypas priskiriamas miškų ūkio paskirčiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d.; BK 2 str. 6 d. bei ATPK 250 str. 8 p.). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, be kitų svarbių aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas) ir ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas).

Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad neatliko skirtingų veikų t. y. administracinė nuobauda ir priteista žala buvo dėl tų pačių veikų - išpilto smėlio ir be projektinės dokumentacijos įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir remdamasis bylos duomenimis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas administracinės teisės pažeidimo byloje buvo nubaustas pagal ATPK 68 str. (savavališkas miško paklotės naikinimas). Šioje byloje buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas, o skundžiamu sprendimu buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d. ir CK 6.263 str. Pagal poveikio priemones civilinė atsakomybė skiriasi nuo administracinės atsakomybės tuo, kad jos tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam patirtus nuostolius, atlyginti patirtą žalą. Administracinės atsakomybės tikslas - priversti teisės pažeidėją laikytis nustatytos tvarkos, užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog yra pažeistas non bis in idem principas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Šios įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas gamtos išteklių naudotojų ir ūkio subjektų pareigą imtis visų priemonių, kad žalos aplinkai būtų išvengta, o ją padarius, įpareigoja atkurti aplinkos būklę, esant galimybei iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę už žalą gamtai, priteisiant atlyginti nuostolius, padarytus sunaikinant miško paklotę.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. Č. 2013 m. gegužės 7 d., jam ir kitiems bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, be projektinės dokumentacijos ant miško paklotės atvežė ir supylė smėlį, sužalodamas 60,8 m² ploto miško paklotės. Be projektinės dokumentacijos to paties sklypo kitoje dalyje (D dalyje) atvežtu smėliu užpylė 115,2 m² ploto miško paklotės ir 190 m² ploto miško paklotės. Už tai atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 68 str. (savavališkas miško paklotės naikinimas) ir jam buvo paskirta 14,48 Eur (50 Lt) bauda. Atsakovo neteisėti veiksmai įrodyti ir nustatyti teismų procesiniais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-458-308/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje teisės pažeidimo byloje. Teismas išdėstytas aplinkybes vertino kaip nebereikalaujančias papildomo įrodinėjimo (CPK 182 str. 2 p.). Taigi, neturėdamas projektinės dokumentacijos ir atveždamas, bei supildamas smėlį, atsakovas vykdė neteisėtą veiklą. Neteisėtai išpilant smėlį buvo sunaikinta miško paklotė t.y. atsakovo neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su padaryta žala gamtai. Tokiais savo veiksmais, atsakovas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Miškų įstatymo 17 straipsnį, Miškų įstatymo 23 straipsnį.

Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, atsakovas turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, nepripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo teisės aktų taikymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatant nagrinėjamu atveju jo civilinės atsakomybės sąlygas, pažeidimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą t. y. be projektinės dokumentacijos ant miško paklotės atvežant ir supilant smėlį, taip sužalojant miško paklotę.

Dėl atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jo veiksmų neteisėtumą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų, pagrįstai rėmėsi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – patikrinimo aktais, administracinio teisės pažeidimo protokolais ir nutarimais, kaip paprastais rašytiniais įrodymais, kuriuose yra duomenų, reikšmingų civilinėje byloje dėl gamtai padarytos žalos įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Pažymėtina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 str.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Minėta, kad žala padaryta sunaikinant miško paklotę. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d.). Žalą gamtai pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo remdamasis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ t.y. už miško paklotės žalojimą - 5 litai už 1 kv. metrą miško paklotės. Jeigu neteisėta veika miškuose padaroma žala aplinkai paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1.1. Ieškovas žalą yra apskaičiavęs taip: 366 kv. m. x 5 Lt x 1,1= 2 013 Lt (583,01 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė gamtai padarytą žalą, kurios dydis apskaičiuotas pagal Aplinkos ministro patvirtintus įkainius bei tvarką.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.