Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovo atstovui R. M., atsakovui A. Č. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Miškų įstatymo 7 punktas numato, kad „Miško ištekliai - nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė, karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės, vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinės žaliavos, miško paklotė ir lapai bei miško augalija."

Motyvuojamoji dalis

Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Ieškovo teigimu neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala miško paklotei, kuri paskaičiuota vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-12 d. nutarimu Nr.521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų, naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo" patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinka atlyginimo tvarka ir Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais, miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais, t. y. už miško paklotės žalojimą - 5 litai už 1 kv. metrą miško paklotės.

Ieškovas nurodo, kad jeigu neteisėta veika miškuose padaroma žala aplinkai paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1.1. Ieškovas žalą yra apskaičiavęs taip: 366 kv. m. x 5 Lt x 1,1= 2013,00 Lt.

Ieškovas nurodo, kad už padarytą veiką, numatytą ATPK 68 straipsnyje, Varėnos rajono apylinkės teismas 2013-12-03 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3-458-308/2013 atsakovui skyrė 50,00 Lt administracinę baudą. Atsakovas Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2014-01-30 nutartimi byloje Nr. ATP-81-317/2014 Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-12-03 nutarimą paliko nepakeistą. Atsakovas 50.00 Lt administracinę baudą sumokėjo.

2014-07-24, 2014-09-22 teismo posėdžių metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus.

Atsakovas pateikė atsiliepimą (b. l. 41-42), kuriuo nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad sklypo dalis-pievutė, ant kurios suvežtos žemės, įrengta tinklinio ir krepšinio aikštelė niekada nebuvo miškas ir neatitiko miškui keliamų reikalavimų. Šioje lauko dalyje niekada neaugo medžiai ir ši sklypo dalis visais laikais senelių, taip pat tėvų buvo naudojama kaip dirbama žemė. Vėliau buvo užsėta žole ir naudojama kaip pieva-ganykla. Nuo 1999 metų naudojama kaip poilsiavietė-stovyklavietė. Pastoviai yra šienaujama. Šis sklypas patenka į rekreacinę teritoriją, todėl vasaros sezono metu būna masiškai lankomas poilsiautojų. Po vasaros sezono ši sklypo dalis tampa daugiau panaši į pliažą, o ne į pievą, dažnai tenka užlyginti vaikų iškastas pusmetrines duobes ir užsėti žolę. Laukinės augmenijos - miško paklotės niekada čia ir nebuvo. Miško paklotės sąvoka - tai purus nestoras puvenų-samanų sluoksnis.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad grąžinant žemę, per klaida ši sklypo dalis buvo priskirta prie miško ir nekilnojamojo turto kadastre įregistruota kaip miškas. Šiuo metu, pagal atsakovo pareiškimą, Kauno miškų institutas, atlikęs išsamų tyrimą, šios sklypo dalies paskirtį keičia (atstato) į žemės ūkio paskirtį.

Atsakovas prašo atsižvelgti, kad administracinis pažeidimas, kurį nurodė ir Varėnos rajono apylinkės teismas yra padarytas netyčia. Žemės suvežtos, susandėliuotos servitutiniams keliams daryti, kurie nurodyti kadastrinio matavimo plane. Kaip tik tokiu planu remiantis ir gali būti atliekami žemės užvežimai.

2014-07-24, 2014-09-22 teismo posėdžių metu atsakovas nepripažino ieškinio reikalavimų.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal 2014-07-29 Nekilnojamojo turto registro išrašą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 7,4313 ha ploto (iš jo 7,1506 ha užima miško žemė, o 0,2807 ha keliai) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Varėnos r., (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, naudojimo būdas rekreacinių miškų sklypai. Šio žemės sklypo savininkai (bendraturčiai) yra A. Č. (atsakovas), S. L., K. K., M. Č., A. S., R. B., A. M., I. S., G. S., L. M. ir R. K..

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2014-06-09 rašte Nr. 350 (b. l. 44) nurodoma, kad atlikus miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra siūloma išbraukti iš Miškų valstybės kadastro 829 kvartalo 1 ir 22 taksacinio sklypo dalį, nes ten yra natūrali pieva, kurioje įrengta žaidimų aikštelė.

Alytaus visuomenės sveikatos centro Varėnos skyriaus 2009-06-03 ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymoje Nr. 137 (b. l. 51-53) yra nurodyta, kad L. ežero pakrantėje, Varėnos r. sav., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tvarkinga teritorija, apželdinta, apšviesta, priėjimas prie ežero saugus, įrengtos laužavietės, pavėsinių stogeliai, 2 lauko tipo tualetai, teritorijoje yra vieta palapinėms, sudedami stalai, valtys. Šios pažymos išvadoje nurodoma, kad teritorija atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus vykdyti turistines stovyklavietes, trumpalaikio poilsio organizavimą ir nakvynę palapinėse, įskaitant aikšteles automobiliams veiklą.

Liudytoja M. Č. nurodė, kad ji yra atsakovo žmona. Ji paaiškino, kad šią vietovę žino nuo 1980 metų, toje vietoje visada buvo pievutė, ten ganėsi gyvuliai. Šią pievą nuolat reikėdavo šienauti. Liudytoja nurodė, kad kur yra supiltos smėlio krūvos, tai tą padarė jos vyras. Toje vietoje yra ir servitutinis kelias.

Liudytoja A. M. nurodė, kad atsakovas yra jos brolis. Ji paaiškino ,kad ginčo žemė niekada nebuvo užaugusi mišku. Ten buvo pievos, ganyklos. Toje vietoje niekada nebuvo miško paklotės. Registrų centre kaip miškų ūkio paskirties žemė yra įregistruota klaidingai.

Liudytojas J. J. nurodė, kad jis dirba Alytaus agentūros vedėju. Jis tyrė administracinę bylą ir surašė dėl pažeidimo protokolą. Liudytojas paaiškino ,kad surašant dokumentus, jis buvo nuvykęs į vietą ir ten surašė patikrinimo aktą. Liudytojas tvirtina, kad nurodytais darbais buvo pažeista miško paklotė. Liudytojas patvirtino ,kad smėliu buvo užpilti 2 plotai dalyje ,,D“ ir vienas plotas dalyje ,,C“. Pagal registracijos dokumentus tai yra miškų ūkio paskirties žemė, todėl nesvarbu, kokia yra paklotė.

Liudytoja R. K. nurodė, kad jie gavo dokumentus, jog žemės paskirtis yra nurodyta neteisingai. Jokia aikštelė ten nebuvo įrengta. Ten lygi vieta, yra įkalta pora pagalių ir kiauras tinklas. Liudytoja nurodė, kad iki 2003 metų ten buvo arai ir buvo sėjami grikiai.

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

Atsakovas prie L. ežero be projektinės dokumentacijos ant miško paklotės atvežė ir supylė bei išlygino smėlį, sunaikindamas miško paklotę 366 m² plote. Ieškovas nurodo, kad tuo atsakovas pažeidė miškų įstatymo 9 str., 17 str., t. y. jis nesaugojo aplinkos, netausojo gamtos išteklių. Būdamas miško savininku, jis privalėjo saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo...; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų“.

Atsakovas nurodė, kad smėlį jis suvežė prieš 2-3 metus ir jį laikė, nes reikėjo tvarkyti servitutinius kelius. Pievoje buvo įrengtas krepšinio stovas ir supilta tinklinio aikštelė. Atsakovas nurodė, kad toje vietoje kaip miškas registre išskirtas neteisėtai, nes ten turėjo būti įregistruota kaip dirbama žemė, nuo seno tėvai ten ganė gyvulius. Jis paaiškino, kad prieš rengdamas tinklinio aikštelę į aplinkos apsaugos darbuotojus nesikreipė ir nesiteiravo dėl galimybių ar reikalingi kokie dokumentai.

Atsakovas pateikė VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto raštą, kuriame nurodoma, kad atlikus miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), siūlo išbraukti iš Miškų valstybės kadastro 829 kvartalo 1 ir 22 taksacinio sklypo dalį, nes ten yra natūrali pieva, kurioje yra įrengta žaidimų aikštelė (b. l. 44). Tačiau teismas laiko, kad tokia išvada yra kol kas tik rekomendacinio pobūdžio , dėl jos nepriimti sprendimai ir ji neįregistruota registre. Teismas vadovaujasi duomenimis esančiais nekilnojamojo turto registre, nes įregistruoti duomenys yra laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti arba pakeisti kitų aktų pagrindu.

Iš pateiktų dokumentų, fotonuotraukų akivaizdu, jog smėlis kai kur yra laikomas supiltas krūvose, kitur- jis išsklaidytas ir padarytos aikštelės. Visas smėlis yra supiltas ant miško paklotės, miško proskynose. Šie veiksmai negali būti pripažįstami kaip teisėti.

1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimo Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 132 p. nurodoma, kad žemės savininkai Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. Be to rekreacinės žemės naudotojas privalo rekreacinę teritoriją įrengti pagal detalųjį planą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra miškų ūkio naudojimo paskirties (naudojimo būdas: rekreacinių miškų sklypai) (b. l. 8-12). Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurios įregistruotos nekilnojamojo turto registre yra šios: miško naudojimo apribojimai, rekreacinės teritorijos, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.

Aplinkos ministro 2004-01-20 įsakymu Nr. D1-35 patvirtinti rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai, kuriuose nurodoma, kad rekreacinių teritorijų sistemą sudaro be visų kitų objektų ir miškai, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka priskirti rekreacinių miškų grupei (14.2.4.p.). Atliekant veiklą rekreacinėse teritorijose privalu laikytis Saugomų teritorijų, Žemės, Miškų, Turizmo, Teritorijų planavimo įstatymų ir kitų teisės aktų.

Nors atsakovas tvirtina, kad ginčo teritorija nepriskirtina miškų ūkio paskirties žemei ir ten nėra miško paklotės, tačiau teismas vadovaujasi nekilnojamojo turto registre esančiais viešais duomenimis, kur nurodoma, kad ginčo sklypas, kuriame buvo atlikti tam tikri darbai – išpiltos smėliu aikštelės, yra priskiriamas miškų ūkio paskirčiai. Byloje esančiomis (prastos kokybės nuotraukomis) įrodoma, kad miško proskynose yra suvežta smėlio, jis išlygintas, įrengtos aikštelės (b. l. 19-21).

Nagrinėjant administracinę bylą, 2013-12-03 buvo priimtas nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, kad A. Č. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 68 str. (savavališkas miško paklotės naikinimas) ir jam buvo paskirta bauda (b. l. 24-27). Nagrinėjant administracinę bylą A. Č. nurodė, kad suvežė smėlį ir jį laikė krūvose, vėliau ketino išvežti, bet taip ir liko neišvežtas. Nurodė, kad 2012 metais vasarą pataisė tinklinio aikštelę, užpylė smėliu atsiradusias duobes.

Teismas laiko, kad išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, pasitvirtino, jog atsakovas neteisėtais veiksmais (miškų ūkio paskirties žemės sklype, neturėdamas reikalingų dokumentų, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus) išpylė smėliu miško paklotę, t. y. atlikęs veiksmus, kuriuos draudžia įstatymai, todėl jis privalo atlyginti valstybei padarytą žalą (CK 6.246 str. 1 d., CK 6.263 str.).

Žala gamtai buvo paskaičiuota vadovaujantis 2002-04-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 521 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos 3.1 punktu ir šios tvarkos priedo 4 punktu ir nurodė, kad žala gamtai yra 2013 Lt, kurią turi atlyginti ją padaręs asmuo. Atsakovas žalos dydžio neginčijo.

Atsakovas neįrodė, kad ne dėl jo padarytų veiksmų atsirado žala gamtai.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, tai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), es. Kauno g. 69, LT-62107, Alytuje, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) NORD/LB Alytaus skyriuje, 2013 Lt (du tūkstančius trylika litų) (583 EUR) už aplinkai padarytą žalą.

Priteisti iš A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), es. Kauno g. 69, LT-62107, Alytuje, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) NORD/LB Alytaus skyriuje, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-05-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 60 Lt (šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 12,7 Lt (dvylika litų septyniasdešimt ct) pašto išlaidų, iš viso 72,70 Lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.