Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

nuteistiesiems M. N. ir R. V. bei jų gynėjams advokatams Alvydui Kvaščevičiui, Mariui Venckui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. N. ir R. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-02 nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-11-06 automobilių „Opel Zafira“ ir „Fiat Punto“ vagystės) ir jam paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-11-06 automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystės) ir jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę nustatyta M. N. subendrinta bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė M. N. sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie šiuo nuosprendžiu jam paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-15 nuosprendžiu paskirta arešto bausmė ir galutinė subendrinta bausmė M. N. nustatyta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. N. nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2020-10-02).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu M. N. į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo nuo 2019-11-06 iki 2019-11-08 (trys dienos), nuo 2019-11-08 iki 2019-11-10 (dvi dienos) laikas, taip pat įskaityta visiškai atlikta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-15 nuosprendžiu paskirta bausmė.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-11-06 automobilių „Opel Zafira“ ir „Fiat Punto“ vagystės) ir jam paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-11-06 automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystės) ir jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę R. V. nustatyta subendrinta bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė R. V. sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia R. V. nustatyta nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2020-10-02).

R. V. į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2019-11-06 iki 2020-10-02.

Nukentėjusiosios A. L. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir solidariai iš nuteistųjų M. N. ir R. V. jai priteista 1 760 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.1. M. N., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupe kartu su R. V., pagrobė automobilius, t. y. 2019-11-06 2 val. 22 min. nuosavo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), M. N. panaudodamas spynelėje paliktus automobilio raktelius, R. V. sėdint šalia, automobilyje, pagrobė svetimą V. L. priklausantį turtą – 2 300 Eur vertės automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo automobiliu iš kiemo ir pavažiavus Šauklių gatve ne mažiau kaip 200 metrų ties (duomenys neskelbtini) namu įvažiavo į pakelės griovį. Po to jie tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. V. pasilikus prie anksčiau nurodyto automobilio ir stebint aplinką, jis (M. N.) grįžo atgal į nuosavo namo kiemą adresu (duomenys neskelbtini), kur, panaudojęs spynelėje paliktus automobilio raktelius, pagrobė svetimą A. L. priklausantį turtą – 700 Eur vertės automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo prie R. V., po to abu kartu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu M. N., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. V., pagrobė V. L. ir A. L. priklausantį svetimą turtą bendros 3 000 Eur vertės;

1.2. M. N., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupe kartu su R. V., pastarajam stovint ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) gatvę ir stebint aplinką, 2019-11-06 4 val.16 min., daugiaaukščio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), M. N. panaudodamas automobilio salone paliktus automobilio raktelius, pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį 4 000 Eur vertės automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo prie R. V., po to abu kartu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu M. N., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. V., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį svetimą 4 000 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniais skundais neginčijama nuteistųjų kaltė dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų skunduose dėstomus argumentus, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistuosius charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmės jiems skirtos teisėtai ir pagrįstai. Paskirtos bausmės nėra akivaizdžiai per griežtos ar neproporcingos apeliantų padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti M. N. ir R. V. prašymus dėl bausmių švelninimo nėra.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistiesiems M. N. ir R. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų padarytų nusikalstamų veikų bei jų pačių pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų poziciją dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jie savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutines bausmes taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55 ir 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

9. M. N. ir R. V. padarė du apysunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės. Šias nusikalstamas veikas abu nuteistieji padarė būdami anksčiau ne kartą teisti. Be kitų nusikalstamų veikų, tiek M. N., tiek R. V. anksčiau taip pat ne kartą teisti ir už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. turtinius nusikaltimus. Tiek M. N., tiek R. V. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, t. y. nusikaltimą padarė būdami recidyvistai (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai apylinkės teismas pripažino jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai M. N. ir R. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaip pažymėtina, abu nuteistieji nusikaltimus darė iš savanaudiškų paskatų. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad tiek M. N. yra baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 120–132), tiek R. V. taip pat yra labai daug kartų baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 23–28), abu nuteistieji administracine tvarka bausti, be kita ko, ir už nusižengimus nuosavybei.

10. Abu nuteistieji nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdami ypač jauno amžiaus (M. N. būdamas 16 metų, R. V. – 14 metų), tai rodo, kad tiek M. N., tiek R. V. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jų gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nė vienas nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis, be kita ko, ir laisvės atėmimo bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistieji ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per griežtos, neatitinka jų pačių bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tiek M. N., tiek R. V. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistųjų įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Teisėjų kolegija deklaratyviu vertina M. N. apeliacinio skundo argumentą, kad būdamas laisvėje jis galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad iki skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės M. N. buvo laisvėje, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis atlygino bent dalį nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos.

12. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, įvertinus tai, kad nuteistieji ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtos bausmės, kaip minėta, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės, nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jiems švelnesnes bausmes bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

13. M. N. apeliaciniame skunde taip pat reiškia reikalavimą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju, atsižvelgus į šios nutarties 7–12 punktuose išdėstytą nuteistąjį M. N. charakterizuojančią informaciją, konstatuotina, kad nuteistasis neįrodė, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų bei pritaikytų bausmių ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. N. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl prašymas taikyti nuteistajam M. N. BK 75 straipsnio nuostatas negali būti tenkinamas. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi tiek M. N., tiek R. V. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas abu nuteistieji padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į M. N. ir R. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistiesiems M. N. ir R. V. paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas žymiai mažesnius nei BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis bausmių dydžius, kuriuos, atsižvelgęs į tai, kad nuteistieji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, trečdaliu sumažino. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems paskyrus švelnesnes bausmes, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-02 nuosprendis, kuriuo M. N. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių, o subendrinus šią bausmę su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-15 nuosprendžiu paskirta arešto bausme – galutinę subendrintą bausmę M. N. nustatė vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimą, o R. V. – vieneriems metams ir dviem mėnesiams laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

16. R. V. savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su nukentėjusiesiems priteistos atlyginti turtinės žalos dydžiu, prašo sumažinti nukentėjusiesiems priteistą atlyginti turtinės žalos dydį, mano, kad apylinkės teismo priteista suma yra per didelė.

17. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusieji grindė tuo, kad dėl 2019-11-26 2.36 val. iš kiemo pavogtų automobilių apgadinimo nukentėjusieji patyrė bendrą 1 760 Eur turtinę žalą, t. y. nors abu automobiliai ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti, tačiau dėl automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo padaryta 1 060 Eur žala, o automobilis „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas nepataisomai, dėl jo padaryta 700 Eur žala. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tariamai priteistas per didelis žalos atlyginimas, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų (įvertinus tai, kokiu būdu automobiliai buvo apgadinti, baudžiamojoje byloje esančias automobilių fotonuotraukas) akivaizdu, kad nukentėjusieji labai realiai įvertino automobilių apgadinimus bei patirtą turtinę žalą. Ji, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra neprotingai didelė ar nelogiška. Be to, abu nuteistieji baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuketėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio ir nurodytos turtinės žalos dydžio neginčijo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. V., teigdamas, kad priteistas per didelis turtinės žalos atlyginimas, pats jokių duomenų apie kitokią, negu nurodė nukentėjusieji, padarytą turtinę žalą neteikė. Pažymėtina tai, kad BPK 113 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Civiliniame procese vienas pagrindinių principų – rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi, apeliantui teigiant, kad padaryta turtinė žala yra kitokia, negu nurodė nukentėjusieji, apeliantas turi pateikti duomenis, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie kitokį padarytos turtinės žalos dydį. Apeliantui nepateikus jokių objektyvių duomenų apie žalos, patirtos dėl apgadintų automobilių, dydį, o nukentėjusiųjų nurodytas žalos dydis, kaip minėta, nėra neprotingai didelis ar nelogiškas, tuo labiau, kad jo neginčijo ir pats R. V., teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai A. L. 1 760 Eur turtinės žalos atlyginimą.

18. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. N. ir R. V. apeliacinius skundus atmesti.