Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės J. M. atstovui advokatui Rostislavui Polubianko (Rostislav Polubianko),

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Kristinai Džašiašvili,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės J. M. ieškinį (patikslintą) atsakovui V. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, neprieštarautų geriausiems vaikų interesams ir jų nepažeistų. Išvadoje taip pat pažymima, kad galutinę išvadą sprendžiamu klausimu pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

kiekvieną mėnesio neporinį sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val.;

kiekvieną mėnesio porinį šeštadienį nuo 9 iki 18 val.;

vaikų gimimo dieną;

Tėvo dieną (birželio 1-asis sekmadienis) ir atsakovo gimimo dieną – vaikai sutinka su atsakovu;

Motinos dieną (gegužės 1-asis sekmadienis) ir ieškovės gimimo dieną – vaikai sutinka su ieškove;

antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 16 val.;

antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 16 val.;

sausio 1 d. nuo 10 val. iki 15 val.;

atsakovas gali bendrauti su vaikais bet kurią savaitės dieną telefonu arba kitų ryšio priemonių pagalba, tačiau tai neturi trukdyti vaikų lavinimo ar užsiėmimo procesui.

6.2. Ieškovės ir atsakovo vaikams – V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) , ir T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) , kai jiems sukaks 10 metų, iki jų pilnametystės, atsakovui leidžiama pasiimti vaikus iš ieškovės ir bendrauti su vaikais savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, prieš tai pranešant apie pasirinktą vietą ieškovei, tokia tvarka:

6.2.1. vaikai su atsakovu kiekvieną mėnesio neporinį šeštadienį praleidžia pas atsakovą – nuo šeštadienio 9 val. paimami iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

6.2.2. vaikų mokslo metų atostogų metu, įspėjant ieškovę ir suderinant prieš mėnesį su ieškove laiką dėl būsimo bendravimo:

6.2.2.1. vasaros – 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo liepos 1 dienos;

6.2.2.2. rudens – 2 kalendorines dienas;

6.2.2.3. pavasario – 2 kalendorines dienas;

6.2.2.4. žiemos – 3 kalendorines dienas;

6.2.3 . kasmet antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 17 val.;

6.2.4 . kasmet antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 17 val.;

6.2.5 . kasmet sausio 1 d. nuo 10 val. iki 17 val.;

6.2.6 . visų metų Tėvo dieną (birželio l-asis sekmadienis) ir atsakovo gimimo dieną vaikai sutinka su atsakovu;

6.2.7 . visų metų Motinos dieną (gegužės l-asis sekmadienis) ir ieškovės gimimo dieną vaikai sutinka su ieškove;

6.2.8 . vaikų gimimo dieną su vaikais sutinka ir gali būti ieškovė ir atsakovas;

6.2.9 . atsakovas gali bendrauti su vaikais bet kurią savaitės dieną telefonu arba kitų ryšio priemonių pagalba, tačiau tai neturi trukdyti vaikų lavinimo ar užsiėmimo procesui.

6.3. Nustatyta bendravimo tvarkos apimtis gali būti didinama ieškovei ir atsakovui raštu (el. paštu, SMS) dėl to atskirai susitarus.

7. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas pripažįsta ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, taip pat palaiko savo pareiškimą dėl byloje pareikšto priešieškinio atsiėmimo.

Dėl atsakovo priešieškinio

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 139 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

9. Nors atsakovo pareiškimas dėl priešieškinio atsiėmimo šiuo atveju gautas po to, kai teismas išsiuntė priešieškinio kopiją ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį), teisme gautas ieškovės J. M. sutikimas dėl atitinkamo atsakovo prašymo (priešieškinio atsiėmimo).

Motyvuojamoji dalis

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašymas tenkintinas ir atsakovo priešieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų – skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

11. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsakovui šioje byloje visiškai pripažinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, teismas toliau šiame sprendime pateiks sutrumpintus motyvus dėl ieškovės patikslinto ieškinio (ne)pagrįstumo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

13. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

16. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

17. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Taigi, teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

19. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad, siekiant užtikrinti geriausius šalių vaikų interesus, egzistuoja pagrindas (tam tikros neigiamos aplinkybės), sudarančios pagrindą riboti atsakovo bendravimą su šalių nepilnamečiu vaikais – byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokio ribojimo būtinybę nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms bei siekiant sudaryti atsakovui galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant šalių nepilnamečius vaikus, be kita ko, atsižvelgiant į byloje turimus duomenis apie tai, kad atsakovo gyvi susitikimai su vaikais pastaraisiais metais (iki šios bylos iškėlimo ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių) nebuvo dažni, atsakovo gyvenamoji aplinka vaikams nebuvo pažįstama, nustatytina ieškovės patikslintu ieškiniu siūloma atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, su kuria sutinka taip pat ir atsakovas bei prieštaravimų kuriai neišreiškė ir išvadą byloje teikianti institucija. Teismo vertinimu, minėta bendravimo tvarka, įvertinus taip pat konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (susijusias su ankstesniu (retu) atsakovo bendravimo su vaikais periodiškumu, vaikų amžiumi), užtikrina maksimalų šalių nepilnamečių vaikų bendravimą su abiem tėvais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patikslintas ieškinys teismo tenkinamas, nustatant atitinkamą, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas kai ieškinys atsiimamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai grąžinama tik dalis žyminio mokesčio. Kadangi šiuo atveju nenustatytinas CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, atsakovui, atsiėmusiam priešieškinį, grąžinamas visas jo byloje sumokėtas žyminis mokestis – 113 Eur.

21. Šalims pareiškus, kad kiekviena jų pasilieka prie savo byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas (šalims pasilikus prie savo byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų) nespręstinas (žr. šio sprendimo 7, 9 punktus).

22. Šioje byloje buvo patirtos 15,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 259, 268, 270 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas

nusprendžia:

Atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei J. M. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtu.

Ieškovės J. M. patikslintą ieškinį tenkinti – nustatyti tokią atsakovo V. M. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Atsakovui, iš anksto pranešant ieškovei apie pasirinktą bendravimo ir susitikinėjimo su vaikais vietą, leidžiama bendrauti ir susitikinėti su ieškovės ir atsakovo vaikais – V. M., gimusia (duomenys neskelbtini) , ir T. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) , kol jiems sukaks 10 metų, tokia tvarka:

1.1 . kiekvieną mėnesio neporinį sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val.;

1.2 . kiekvieną mėnesio porinį šeštadienį nuo 9 iki 18 val.;

1.3 . vaikų gimimo dieną;

1.4 . Tėvo dieną (birželio 1-asis sekmadienis) ir atsakovo gimimo dieną – vaikai sutinka su atsakovu;

1.5 . Motinos dieną (gegužės 1-asis sekmadienis) ir ieškovės gimimo dieną – vaikai sutinka su ieškove;

1.6 . antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 16 val.;

1.7 . antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 16 val.;

1.8 . sausio 1 d. nuo 10 val. iki 15 val.;

1.9 . atsakovas gali bendrauti su vaikais bet kurią savaitės dieną telefonu arba kitų ryšio priemonių pagalba, tačiau tai neturi trukdyti vaikų lavinimo ar užsiėmimo procesui.

2. Ieškovės ir atsakovo vaikams – V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., ir T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), kai jiems sukaks 10 metų, iki jų pilnametystės, atsakovui leidžiama pasiimti vaikus iš ieškovės ir bendrauti su vaikais savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, prieš tai pranešant apie pasirinktą vietą ieškovei, tokia tvarka:

2.1. vaikai su atsakovu kiekvieną mėnesio neporinį šeštadienį praleidžia pas atsakovą – nuo šeštadienio 9 val. paimami iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

2.2. vaikų mokslo metų atostogų metu, įspėjant ieškovę ir suderinant prieš mėnesį su ieškove laiką dėl būsimo bendravimo:

2.2.1. vasaros – 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo liepos 1 dienos;

2.2.2. rudens – 2 kalendorines dienas;

2.2.3. pavasario – 2 kalendorines dienas;

2.2.4. žiemos – 3 kalendorines dienas;

2.3. kasmet antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 17 val.;

2.4. kasmet antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 17 val.;

2.5. kasmet sausio 1 d. nuo 10 val. iki 17 val.;

2.6. visų metų Tėvo dieną (birželio l-asis sekmadienis) ir atsakovo gimimo dieną vaikai sutinka su atsakovu;

2.7. visų metų Motinos dieną (gegužės l-asis sekmadienis) ir ieškovės gimimo dieną vaikai sutinka su ieškove;

2.8. vaikų gimimo dieną su vaikais sutinka ir gali būti ieškovė ir atsakovas;

2.9. atsakovas gali bendrauti su vaikais bet kurią savaitės dieną telefonu arba kitų ryšio priemonių pagalba, tačiau tai neturi trukdyti vaikų lavinimo ar užsiėmimo procesui.

3. Nustatyta bendravimo tvarkos apimtis gali būti didinama ieškovei ir atsakovui raštu (el. paštu, SMS) dėl to atskirai susitarus.

Grąžinti atsakovui V. M. 113 Eur (vieno šimto trylikos eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,23 Eur (penkiolika eurų dvidešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.