- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-562-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18773-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Natalija Cikoto
- Atsakovas
- A. I.
- Ieškovas
- J. B.
- Advokatai
- Algis Tursas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Natalijos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. I. (teisių perėmėja E. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei A. I. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovės ir atsakovės vardu įregistruotas idealiąsias nuosavybės dalis dviaukščiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą projektą, įpareigoti atsakovę kompensuoti už atsakovei natūra tenkančią didesnę 3,1 kv.m. daikto dalį 8 959 Lt ieškovės naudai, kuriuos atsakovė turėtų sumokėti per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1994-04-14 sutartimi J. I. padovanojo savo dukrai ieškovei J. B. 315 kv.m. žemės sklypą ir jame esančią ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A 1/p, turinčio 119,45 kv.m. bendro naudingo ploto, ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 1I 1/b, ir ½ dalį kiemo įrenginių. Kita gyvenamojo namo dalis priklauso atsakovei A. I.. Sutartimi ieškovei suteikta teisė naudotis šiomis patalpomis: virtuve 2-1 (plotas – 4,35 kv.m.), kambariu 2-2 (plotas – 19,50), kambariu 2-3 (plotas – 16,20 kv.m.), koridoriumi 2-4 (plotas – 6,30 kv.m.), tualetu 2-5 (plotas – 1,08 kv.m.), kambariu 2-6 (plotas – 4,42 kv.m.). Koridoriumi 2,1-5, laiptais į rūsį ir rūsiu ieškovė su atsakove naudojasi bendrai 1981-05-05 sutarties dėl patalpų naudojimosi tvarkos pagrindu. Ieškovei priklauso gyvenamojo namo antras aukštas, į kurį patenkama bendro naudojimo koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 2,1-5. Šiuo koridoriumi į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2, taip pat patenka ir atsakovės anūkė bei jos nuomininkai. Atsakovė be ginčijamo įėjimo į namą per bendrą koridorių, plane pažymėtą indeksu 2,1-5, turi dar du įėjimus į savo patalpas (iš koridoriaus, plane pažymėto 1-8, ir iš neinventorizuoto priestato). Su atsakovės anūke, kuri gyvena tame pačiame name, bei jos nuomininkais kyla pastovūs konfliktai, nes jie triukšmauja, šiukšlina, gadina ieškovei bendrai su atsakove priklausantį turtą. Dėl nurodytų priežasčių, o taip pat ir dėl to, kad be bendrasavininkės sutikimo ieškovė negali nieko daryti savo turto dalyje, ieškovė nori atsidalinti pagal pateiktą atidalinimo projektą. Kadangi atsakovei tenkanti dalis yra didesnė, todėl atsakovė ieškovei turėtų kompensuoti turto vertę pinigais, t.y. 8 959 Lt. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovė į savo patalpas patektų per neinventorizuotą įėjimą, esantį prie 1-3 ir 1-12 patalpų bei per įėjimą, esantį prie 1-8 patalpos, o ieškovė – per pirmame aukšte esančią patalpą, plane pažymėtą indeksu 2,1-5. Dublike papildomai nurodė, kad ieškovės pateiktas teismui projektas priskirtinas paprastam statinio remontui, todėl nereikalingas statinio projektas, statybos leidimas ir kiti formalumai. Nesutiko su atsakove, jog įėjimas į vonios ir tualeto patalpas iš virtuvės pažeistų higienos normas. Pažymėjo, jog rūsio atidalinimo projektas nebuvo pateiktas todėl, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendraturčiams priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, jog tokiu atveju nelieka jokių bendro naudojimo patalpų. Rūsio atidalijimas būtų netikslingas, nes jame yra bendras šalto vandens ir kanalizacijos įvadas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tinkamai, pagal visus aktų keliamus reikalavimus buvo nustatyta 1981-05-05 ir atitiko name gyvenančių asmenų interesus. Pažymėjo, kad galiojanti naudojimosi namu tvarka visiškai atitinka atsakovės poreikius, todėl netikslinga daryti ieškovės prašomus pakeitimus ar atidalyti bendrai valdomą turtą, kas sukeltų didelių papildomų ir nereikalingų išlaidų. Teigia, kad ieškovės pridėtas atidalinimo projektas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nėra suderintas su atitinkamomis institucijomis. Taip pat atidalinimo iš bendrosios nuosavybės plano patvirtinimas pažeistų atsakovės teisėtus interesus, kadangi šiuo metu esančios izoliuotos patalpos (1-1, 1-2, 1-3) taptų praeinamomis ir tai sukeltų atsakovei didelių nepatogumų. Be to, rūsio patalpoms paliekamas bendros dalinės nuosavybės teisinis statusas, dėl ko turto atidalinimas iš esmės nėra galimas. Plane numatomas patekimas į tualetą (1-6) iš virtuvės (1-4) yra neracionalus ir neatitinka LR Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų higienos reikalavimų, taip pat būtų pažeistos statinio laikančiosios konstrukcijos. Teigia, kad ieškovės numatyti statybos darbai yra statinio rekonstravimas, todėl tokiu atveju reikalingi statinio projektas ir statybos leidimas. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė nepateikė argumentų, jog dabartinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neužtikrina ieškovės teisių bei teisėtų interesų. Nesutiko su ieškovės reikalaujama kompensacija. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog numatyti pertvarkyti darbai yra priskirtini paprastajam remontui arba kad numatomos angos nėra laikančiosiose konstrukcijose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2011-04-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir atidalino ieškovės ir atsakovės vardu įregistruotas idealiąsias nuosavybės dalis dviaukščiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą projektą:
1) nustatė, kad ieškovei, kuriai nuosavybės teise priklauso ½ idealioji pastato dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį – namo patalpas, kurių bendras plotas 154,63 kv.m., t.y. į visas antrojo namo aukšto patalpas, plane žymimas indeksais 2-1 (plotas – 4,35 kv.m.), 2-2 (plotas – 19,50 kv.m.), 2-3 (plotas – 16,20 kv.m.), 2-4 (plotas – 6,30 kv.m.), 2-5 (plotas – 1,08 kv.m.), 2-6 (plotas – 4,42 kv.m.), ir pirmame aukšte esančią patalpą, plane žymimą indeksu 2,1-5 (plotas – 4,78 kv.m.), kurių bendras plotas 56,63 kv.m., bei ½ dalis rūsio patalpų (plotas – 10,30 kv.m.), nustatant, kad į savo antro aukšto patalpas ieškovė pateks per pirmame aukšte esančią patalpą, plane žymimą indeksu 2,1-5;
2) nustatė, kad atsakovei, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ idealioji pastato dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį – pirmo aukšto namo patalpas, plane žymimas indeksais 1-1 (plotas – 14,40 kv.m.), 1-2 (plotas – 20,82 kv.m.), 1-3 (plotas – 15,18 kv.m.), 1-4 (plotas – 9,94 kv.m.), 1-6 (plotas – 0,77 kv.m.), 1-7 (plotas – 1,71 kv.m.), 1-8 (plotas – 6,16 kv.m.), 1-9 (plotas – 7,91 kv.m.), 1-10 (plotas – 1,73 kv.m.), 1-11 (plotas – 0,89 kv.m.), 1-12 (plotas -18,49 kv.m.), kurių bendras plotas 98 kv.m., bei ½ dalis rūsio patalpų (plotas – 10,30 kv.m.), nustatant, kad į savo patalpas atsakovė pateks per įėjimą, esantį prie 1-8 patalpos, bei per neinventorizuotą įėjimą, esantį prie 1-3 ir 1-12 patalpų;
3) šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemas, esančias rūsyje, paliko bendroje ieškovės ir atsakovės nuosavybėje;
4) priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 8 959,00 Lt kompensaciją, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 880,00 Lt bylinėjimosi išlaidas;
5) įpareigojo atsakovę kompensaciją ieškovei sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, priėjo išvados, kad ieškovė negali tinkamai įgyvendinti savo teisės naudotis jai priklausančia nuosavybe dėl nuolatinių konfliktų su atsakovės anūke bei jos nuomininkais. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas rūsį paliko bendrojo naudojimo patalpa, kadangi ši patalpa yra būtina abiem ginčo šalims racionaliai naudojant turtą pagal paskirtį, nes rūsyje yra atsakovei priklausanti šildymo įranga ir vandens apskaitos skaitikliai, bendras šalto vandens ir kanalizacijos įvadas į namą. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo teisę siūlyti kitus atidalijimo planus, tačiau ji tokia teise nepasinaudojo. Teismas priėjo išvados, kad ieškovės pateiktas atidalijimo projektas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus ir nepažeidžia CK 4.80 str. 2 d. nustatyto reglamentavimo, nes atidalinus gyvenamąsias patalpas, atsiranda galimybė nedarant žalos patalpomis naudotis kiekvienai iš šalių. Sprendė, kad bendrosios nuosavybės atidalijimas lygiomis dalimis yra neįmanomas, nes dėl to nebus pasiektas atidalijimo tikslas. Kadangi atsakovės dalis po atidalijimo padidėja, todėl atsakovė turi kompensuoti ieškovei už tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį, t.y. tik už 3,1 kv.m., neskaičiuojant priestato. Teismas nustatė 2 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kompensacijai sumokėti, kadangi manė, jog ieškovės prašomas 7 dienų terminas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Atmetė ieškovės prašymą nustatyti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, nes susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovės A. I. atstovas advokatas Algis Tursas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant bei esant duomenų, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu tapo neveiksnia. Teismas privalėjo sustabdyti bylą pagal CPK 163 str. Atsakovė ilgą laiką gulėjo ligoninėje, todėl buvo sunku išsiaiškinti jos galutinę poziciją dėl turto atidalijimo. Teismo šaukimas dalyvauti posėdyje pasirašytinai buvo įteiktas atsakovės anūkei;
2) teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai, nes atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad konfliktas kyla tarp ieškovės ir atsakovės A. I.. Ieškovė neįrodė, kad kyla konfliktai tarp jos ir atsakovės anūkės bei jos nuomininkų, todėl nėra motyvo koridoriaus patalpa palikti naudotis tik ieškovei. Be to, ieškovė namu nesinaudoja, nes gyvena kitur;
3) teismas nepagrįstai sprendė, kad pateiktas atidalinimo projektas optimaliai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Faktiškai patalpos yra atidalintos 1981-05-05 naudojimosi namų valda tvarkos nustatymo sutartimi. Ieškovė neįrodinėjo, kad jai kliudoma patekti į jos valdomą antrąjį namo aukštą. Be to, ji pateikė atsakovės naudojamo pirmo aukšto patalpų pertvarkymo projektą, todėl negalima jo vadinti visų patalpų atidalinimo projektu;
4) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal projektą atsiranda galimybė nedarant žalos patalpomis naudotis kiekvienai iš šalių. Kadangi projekte numatyta užmūryti pirmame aukšte esančias duris į atsakovei priklausančias patalpas, atsakovė dėl to patirs nuostolių. Atsakovei tokie pertvarkymai nereikalingi, todėl juos savo sąskaita turėtų atlikti ieškovė. Taip pat atsakovė neteks įėjimo į jos naudojamas patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2;
5) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad planuojami atlikti pertvarkymai yra priskiriami prie paprastojo remonto ir atitinka Statybos įstatymo reikalavimus. Iš teismo protokolo matyti, kad minėtas asmuo negalėjo pasakyti aiškios išvados dėl projekto;
6) teismas be pagrindo vadovavosi ieškovės pateiktu senu namo antro aukšto planu, kuriame nėra nurodyta, kad ieškovė be atsakovės sutikimo palėpėje įsirengė dar vieną kambarį, vonios kambarį, pakėlė visą stogo konstrukciją. Taigi ieškovė nuslėpė faktiškai naudojamų patalpų plotą, todėl kompensacija priteista nepagrįstai;
7) teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas, kadangi ieškovės ir atsakovės nesiejo prievoliniai santykiai;
8) teismas nepasisakė, kas ir kokiomis lėšomis, per kurį laiką turi atlikti patalpų pertvarkymo darbus.
Atsiliepimas
Ieškovė J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, gavęs atsakovės atstovo pateiktą pažymą, pagrįstai nutarė nestabdyti civilinės bylos, kadangi iš pažymos turinio negalima daryti aiškios išvados, kad atsakovė negali suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti. Pabrėžė, kad asmuo netenka veiksnumo nuo teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu, įsiteisėjimo. Kol tokio sprendimo nėra, negalima teigti, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atsakovė turi atstovą advokatą, todėl atsakovės teisė įrodinėti ieškinio nepagrįstumą nėra suvaržyta. Tarp šalių kylančius nesutarimus įrodo ir ta aplinkybė, kad ieškovė pateikė reikalavimą teismui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko. Apelianto teiginys, kad pertvarkymo darbams atlikti gyvenamajam namui atidalinti būtinas statinio projektas ir statybos leidimas, yra nepagrįstas ir neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Byloje esanti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada patvirtina, kad ieškinyje pateiktas pertvarkymas yra priskiriamas prie statinio paprastojo remonto, kuriam nereikia statybos projekto ir leidimo. Pažymėjo, kad į antrąjį namo aukštą galima patekti tik vienu būdu, t.y. pro patalpą, plane pažymėtą indeksu 2,1-5, o atsakovė nuosavybės teise valdo visą likusią pirmo aukšto dalį, todėl atsakovei įsirengus du įėjimus savo nuožiūra turės galimybę patekti į patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2. Pagal pateiktą planą ieškovei užmūrijus keturias duris atsakovė nepateks į šiuo metu bendrai naudojamą patalpą, plane pažymėtą indeksu 2,1-5. Šiuo metu ieškovė neturi galimybės nekliudomai naudotis jai priklausančiu turtu, kadangi pažeidžiami nepilnamečio vaiko – ieškovės anūko interesai, kuris gyvena minėtame name. Nepilnamečiam vaikui patekti į savo gyvenamąją patalpą yra nesaugu ir pavojinga, kadangi bendrojo naudojimo patalpoje ieškovės anūkas yra nuolat užgauliojamas neblaivių, nepažįstamų asmenų (atsakovės anūkės nuomininkų ir svečių), be to, minėtoje patalpoje vartojamas alkoholis, rūkoma, triukšmaujama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
2011-10-25 mirus atsakovei A. I., jos teisių perėmėja tapo anūkė E. J. (t. 2, 8-10).
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso dviaukštis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1A 1/p, kurio bendras naudingas plotas yra 119,45 kv.m. (t. 1, b.l. 7-8). Ieškovė nuosavybės teisę į jai priklausančią namo dalį įgijo 1994-04-14 sutartimi (t. 1, b.l. 9-10), pagal kurią J. I. padovanojo savo dukrai ieškovei J. B. 315 kv.m. žemės sklypą ir jame esančią ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 1I 1/b, ir ½ dalį kiemo įrenginių. Ieškovei priklauso gyvenamojo namo antrasis aukštas, į kurį ji patenka bendro naudojimo koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 2,1-5. 1981-05-05 sutarties dėl patalpų naudojimosi tvarkos (t. 1, b.l. 11-12) pagrindu ieškovė kartu su atsakove turi teisę bendrai naudotis minėtu koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 2,1-5, laiptais į rūsį ir rūsiu. Atsakovė koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 2,1-5, patenka į savo patalpas pirmame aukšte, plane pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi bendru koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 2,1-5, todėl ieškovė prašė atidalinti šalims nuosavybės teise priklausančias dalis.
Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė neįrodė, kad tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės anūkės (kuri šiuo metu yra atsakovės teisių perėmėja) bei jos nuomininkų kyla konfliktai, ką patvirtina į bylą pateikti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 PK Prevencijos skyriaus 2009-06-05 Nr. 10-12-2-3-244 nutarimas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 PK Prevencijos skyriaus 2009-09-28 Nr. 10-12-3-14527 pranešimas. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė, teigdama jog ieškovė neįrodė kylant konfliktų, pati niekados neteigė, kad konfliktų išties nekyla. Konflikto tarp šalių buvimą įrodo ir ta aplinkybė, kad šalys turi skirtingas nuomones dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, t. y. atsakovė nesutinka su ieškovės siūlomu atidalijimo planu. CK 4.80 str. 2 d. nurodyta, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat yra konstatavus, kad tais atvejais, kai įmanoma atidalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks atidalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pažymėta, kad bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtinausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008).
Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atidalijo šalims priklausantį turtą, toks atidalijimas nepadarė neproporcingai didelės žalos kiekvieno iš bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi atsakovė į savo gyvenamąsias patalpas gali patekti ne tik per bendro naudojimo koridorių, plane pažymėtą indeksu 2,1-5, bet ir per įėjimą, esantį prie 1-8 patalpos, bei per neinventorizuotą įėjimą, esantį prie 1-3 ir 1-12 patalpų. Toks turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nuolatos kritikavo ieškovės pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektą, tačiau savo varianto, kaip atidalinti bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis, nepasiūlė. Nagrinėjamu atveju, kai ieškovei priklauso patalpos, esančios gyvenamojo namo antrame aukšte, o atsakovei – patalpos, esančios gyvenamojo namo pirmame aukšte, atidalijimas paliekant skirtingus įėjimus į savo patalpas, geriausiai užtikrina bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Taigi teismų praktikoje ir yra siekiama, esant nesutarimams, bendraturčius visiškai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių. Teisėjų kolegijos nuomone būtent taip atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, bus palengvintos ir supaprastintos šalių teisės ir kartu tai ateityje leis išvengti ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Priešingu atveju – palikus koridorių, plane pažymėtą indeksu 2,1-5, bendrojo naudojimo patalpa, konfliktas tarp šalių taip ir liktų neišspręstas. Be to, apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad atidalinimo darbams atlikti būtinas statinio projektas ir statybos leidimas. Byloje esanti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada (t. 1, b.l. 99) patvirtina, kad ieškinyje pateiktas pertvarkymas yra priskiriamas prie statinio paprasto remonto. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus ir nepažeidžia CK 4.80 str. 2 d. nustatyto reglamentavimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas neprieštarauja ir proporcingumo principui bei Statybos įstatymo nuostatoms.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atidalinus patalpas, negali likti jokių bendros nuosavybės dalių. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad rūsio patalpa yra būtina abiems ginčo šalims racionaliai naudojant turtą pagal paskirtį, nes rūsyje yra atsakovei priklausanti šildymo įranga ir vandens apskaitos skaitikliai, bendras šalto vandens ir kanalizacijos įvadas į namą. Taigi nors ir yra siektina atidalinti visą bendraturčių turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tam tikrais atvejais tai nėra įmanoma arba net prieštarauja turto paskirčiai.
Nepagrįstas yra ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė, kas ir kokiomis lėšomis, per kurį laiką turi atlikti patalpų pertvarkymo darbus. Nors rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, tačiau savo motyvuose pirmos instancijos teismas yra aiškiai nurodęs, kas ir kieno lėšomis turi atlikti pertvarkymo darbus: „...kiekvienas bendraturtis turėtų atlikti jam reikalingus pakeitimus savo jėgomis. Nustatytina, kad ieškovė turi pastatyti pertvaras, skirtas atskirti patalpą 2,1-5. Patalpos plane pažymėtos indeksais 1-1 ir 1-2 bei 1-4 ir 1-6, skiriamos atsakovei, todėl praėjimo tarp jų įrengimo klausimą turi spręsti atsakovė...“. Tai, kad teismo sprendime nėra nurodyta termino minėtiems darbams atlikti, šiuo atveju yra logiškai paaiškinama: pertvarkymo darbai paskirstyti taip, kad kiekviena šalis yra suinteresuota atlikti jai priklausančius pertvarkymo darbus per kuo trumpesnį laikotarpį.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentą, kad sprendimas priimtas atsakovei nedalyvaujant bei esant duomenų, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu tapo neveiksnia. Pagal CPK 51 str. 2 d. atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Asmens veiksnumo (neveiksnumo) faktas nustatomas nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXVIII dalis II skirsnis). Teismui nustačius, kad fizinis asmuo neveiksnus, jis netenka veiksnumo nuo teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas neveiksniu, įsiteisėjimo dienos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė yra neveiksni pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, aplinkybė, kad atsakovei siųstas teismo šaukimas dalyvauti posėdyje pasirašytinai buvo įteiktas atsakovės anūkei niekaip neprieštarauja CPK nuostatoms, nes adresato neradus jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių asmenų 123 str. 3 d., 124 str. 3 d.).
Apeliantas, tvirtindamas, kad ieškovė be atsakovės sutikimo palėpėje įsirengė dar vieną kambarį, vonios kambarį, pakėlė visą stogo konstrukciją, nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priklausančios namo dalies rinkos vertę apskaičiavo proporcingai plotui pagal viso namo rinkos vertę. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio padavimo dieną šalių iš tiesų nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, nes atsakovei pareiga sumokėti 8 959,00 Lt kompensaciją buvo nustatyta būtent teismo sprendimu. Be to, sprendime nurodyta, kad minėta suma turi būti išmokėta per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl šiam momentui atsakovė nėra praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Ieškovė ir atsakovės teises perėmusi E. J. pateikė įrodymus, apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – po 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Kadangi didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų atmetama, todėl ieškovei priteistina 800 Lt, o atsakovei 200 Lt advokato pagalbai apmokėti. Įskaičius minėtas sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės A. I. atstovo advokato Algio Turso apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. I. teisių perėmėjos E. J. ieškovės J. B. naudai 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.