Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Arvydo Daugėlos ir Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. (2016-01-24 epizodas) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, ir vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; pagal BK 140 str. 2 d. (2016-01-26 epizodas) laisvės apribojimu 9 mėnesiams, ir vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., nuteistajam galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-01-26 iki 2016-01-28 (dvi dienos), kurios sudaro 4 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: 2016-01-24 apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė koja savo seseriai L. P. į sėdmenis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2016-01-26 apie 22.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį ranka savo seseriai L. P. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad pagal 2016-03-03 įvykį, byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių matyti, kad sesuo apie sumušimą pranešė melagingai. Tai patvirtina ir ekspertizė. Ji pranešė, kad jis jai spyrė į pilvą, tuo tarpu ekspertizės metu nustatyta, jog trauma yra pažasties srityje. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad sausio 3 d. jis spyrė sesei į nugarą, o ne į pilvą, kaip nurodė sesuo. Ši byla nutraukta ne susitaikius, o nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika. Mano, jog byloje yra pakankamai įrodymų, rodančių, jog sesuo melavo ir buvo labai neblaivi. Nuosprendyje liudytojos O. K.-M. parodymuose nurodyta, kad dėl 2016-01-24 ir 2016-01-26 įvykių jis prašė užbaigti baudžiamąją bylą baudžiamuoju įsakymu, ir kad apklausa nėra detali, kadangi kaltinamasis dėl neblaivumo įvykių nepamena, tačiau apeliantas pažymi, jog tai netiesa, jis visas 2016-01-24 ir 2016-01-26 įvykių aplinkybes labai gerai prisimena, buvo blaivus, norėjo, kad byla būtų nutraukta, nes prieš jį pateikti kaltinimai yra melagingi, oficialių įrodymų, jog jis buvo girtas, nėra, tik žodiniai pasvarstymai. Nuosprendyje nurodyti nukentėjusiosios parodymai, jog atvykus policijos pareigūnams, jis vartojo prieš nukentėjusiąją necenzūrinius žodžius, ir tai yra nufilmuota, yra taip pat melagingi, nes 2016-01-26, kai atvyko pareigūnai, tuo metu jie nefilmavo ir yra pareigūnės parodymai, jog jis apskritai nieko nesakė, buvo ramus, nes buvo ką tik pabudęs ir nesuprato, kas įvyko. Pažymi, jog jo sesuo savo parodymuose taip pat nurodo, kad jis nuolatos girtauja, tačiau jis per 2 mėnesių laikotarpį gėrė tik 3 dienas, kaip ir yra užfiksuota. Kiekvieną dieną jis negali girtauti, nes gyvena tik iš pensijos (236 Eur), kurios užtenka tik susimokėti už paslaugas ir maistą. Todėl šie sesers parodymai taip pat yra melagingi. Teismo metu peržiūrėjus filmuotą medžiagą buvo aiškiai matyti ir ėjo suprasti iš kalbos, kad būtent sesuo buvo neblaivi, nes jis seserį gerai pažįsta. Pabrėžia, kad apylinkės inspektoriaus parodymai, jog jo bute yra nuolatos girtaujama, taip pat yra melagingi. Jis gyvena vienas, kartais išgeria. Tik kartais į savo namus pasikviečia pažįstamą merginą. Iš kaimynų jokių oficialių skundų nėra. Taip pat melagingi jo sesers ir jos draugo G. R. parodymai, jog 2016-01-24 jis buvo neblaivus ir vartojo necenzūrinius žodžius. Šių parodymų nepatvirtina jokie oficialūs duomenys. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02105-16 (dėl pinigų ir telefono vagystės iš jo buto) įtariamoji S. T. paliudijo, kad 2016-01-05 jam grįžus iš areštinės, jo sesuo buvo girta ir kambaryje miegojo ant čiužinio. Iš seifo buvo dingę 20 Eur, kuriuos galimai sesuo ir galėjo paimti. Per antrą teismo posėdį jis pateikė savo telefonų numerių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) skambučių išklotines už 2016 m. sausio mėnesį. Nuosprendyje nurodyta, kad sesuo 2016-01-26, paėmusi jo telefoną, išėjo į koridorių ir iškvietė policiją. Tačiau iš išklotinių matyti, jog vienu iš jo telefono numerių 112 nebuvo skambinta, o telefonas su kitu numeriu ((duomenys neskelbtini)) iš jo buvo pavogtas. Mano, kad tai taip pat atskleidžia, jog jo sesuo melavo ir skambino iš kito telefono, galimai buvo susitarusi su savo draugu, kuris buvo atėjęs, kai jis miegojo. Nurodo, jog pagal numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę matyti, jog kai jis grįžo iš areštinės sausio 5 dieną, ir kai 2016-01-06 apie 8.00 val. pastebėjo, kad nebėra jo telefono „Samsung“, suprato, jog jo niekas negalėjo paimti, tik jo sesuo, nes nieko bute daugiau nebuvo. Šį numerį jis užblokavo 2016-01-06 vakare. Todėl mano galįs teigti, jog telefoną galėjo paimti sesuo, ir tuo remdamasis nori, kad būtų atnaujinta baudžiamoji byloja Nr. 01-1-02105-16 dėl pinigų ir telefono vagystės iš jo buto, ir tuo pačiu panaikintas nuosprendis dėl to, kad jis neva sužalojo seserį, nes nėra jokių sužalojimus patvirtinančių duomenų, yra tik žodiniai pasakymai. Pagal išdėstytas aplinkybes laiko akivaizdžiu, jog sesuo melavo ir norėjo nuslėpti padarytą nusikaltimą. Apie 2016-01-24 dienos įvykį sesuo su draugu pranešė tik po sausio 26 d., o ne tą pačią dieną, kas, apelianto manymu, taip pat leidžia suprasti, kad sesuo norėjo paslėpti savo nusikaltimą. Pažymi, jog liudytojo G. R. parodymai yra tik jo žodžiai, neva S. S. 2016-01-24 įspyrė seseriai į sėdmenis, jis tiksliai matyti smūgio negalėjo, nes S. S. seseriai tik parodė kojos judesiu, o G. R. tuo metu buvo jam už nugaros. Mano, kad teismas ignoravo jo pateiktus oficialius įrodymus – išklotines, kad ne iš jo telefono buvo iškviesta policija, ir kad galimai ją iškvietė tuo metu pas seserį atėjęs jos draugas, kai S. S. miegojo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo S. S. nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų pagal BK 140 str. 2 d., yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą S. S. kaltės klausimu. Todėl nuosprendis naikinamas kaip neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl 2016-01-24 įvykio, S. S. nurodo, kad jo metu buvo blaivus, seseriai į sėdmenis nespyrė, nukentėjusioji ir liudytojas G. R. pateikė melagingus parodymus, šių parodymų nepatvirtina jokie oficialūs duomenys, G. R. tiksliai matyti smūgio negalėjo, nes S. S. seseriai tik parodė kojos judesiu, o G. R. tuo metu buvo jam už nugaros. Tokia nuteistojo pozicija atitinka jo pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodytą versiją, jog jis neigia 2016-01-24 spyręs sesei į sėdmenis, nurodo, kad tą dieną jie namuose buvo trise, alkoholio nevartojo, jokių konfliktų nebuvo nei su sese, nei su G. R.. Jis užėjo į virtuvę, sesuo gamino valgį, G. R. buvo virtuvėje. Jis pasakė sesei, kad jeigu ji namo vėl grįš girta, tai jis ją išvarys iš namų ir su koja tik parodė, kaip tai padarys – kad įspirs. Tačiau tik kojos judesiu (stovint šalia jos, koją pakėlė iki jos sėdmenų lygio) parodė, tačiau jos neužkliuvo ir neturėjo tokio tikslo užkliūti (t. 1, b. l. 179-181).

Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas aukščiau nurodytą nuteistojo versiją ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. S. dėl 2016-01-24 įvykio, jo kaltę iš esmės grindė vien nukentėjusiosios L. P. bei jos draugo liudytojo G. R. parodymais bei tuo, jog S. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs. Duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu apie 2016-01-24 įvykio aplinkybes, L. P. nurodė, kad nuo 2015 m. rugsėjo gyveno pas brolį S. S., nes jai už skolas buvo atjungtas elektros energijos tiekimas. Brolis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ji taip pat turi priklausomybę alkoholiui. 2016-01-24 S. S. parsinešė 6 butelius alaus, visą dieną gėrė alų. Tą dieną į svečius buvo atėjęs G. R., ji su juo išgėrė po stiklinę alaus, ji gamino valgyti. Brolis kartu su jais sėdėjo virtuvėje prie lango. Brolis elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir ji pajuto smūgį į sėdmenis. Jis spyrė nei iš šio, nei iš to, jokių ginčų tarp jų nebuvo. Nuo smūgio ji pakilo į orą ir vos nenukrito ant karšų puodų. Spirdamas S. S. nieko nesakė, apie komunalinius mokesčius jie nekalbėjo. G. R. sugriebė kaltinamąjį, prispaudė jį prie grindų. Tada brolis nurimo, jiedu paspaudė rankas ir L. P. išėjo, nes G. R. pasakė, kad ji negali ten būti, taip jie išsiskyrė. Policijos tą dieną nekvietė, nes jis yra jos brolis, ir jai jo pagailo (t. 1, b. l. 181-182). Liudytojas G. R. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog sausio mėnesį jį L. P. pakvietė į svečius. Pabuvo apie 10 minučių, tada prasidėjo konfliktas tarp S. S. ir L. P., S. S. pradėjo stumdytis ir jai spyrė. Spyrė ne iš jėgos, L. P. nesušuko. Kai spyrė, jis buvo priešais jį virtuvėje, spyris nebuvo imitacija, tikrai buvo spyris. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, tada gėrė alų, bet jis pats nespėjo nė bokalo išgerti. Viskas vyko sausio 24 d. apie 11-12 val. dienos. Jie susistumdė, G. R. parvertė S. S. ir laikė, kad nurimtų. Tada jis su L. P. išėjo lauk, jo S. S. nesužalojo. Matė stumdymą ir spyrį su koja, su pėda, S. S. buvo basas su kojinėmis, spyrė kažkur į užpakalio kairį šoną. Daugiau nespyrė, nes įsikišo jis. Pykčio ant S. S. neturi, jie nebendrauja. Blaiviausias buvo jis ir L. P., S. S. buvo įkaušęs. Kodėl brolio ir sesers santykiai blogi, nežino (t. 1, b. l. 192-193).

Sistemiškai vertinant šių asmenų parodymus matyti, kad liudytojo G. R. parodymai, kuriuose jis nurodo S. S. veiksmų apimtį, t. y. jog prasidėjus nuteistojo ir sesers konfliktui, jis visų pirma ją pradėjo stumdyti, ir tik po to spyrė į sėdmenis, neatitinka nukentėjusiosios parodymų, kuri nurodė, kad S. S. jai spyrė nei iš šio, nei iš to, ginčų tarp jų nebuvo, ir nenurodė, jog jis būtų ją prieš tai stumdęs ar kitaip fiziškai su ja kontaktavęs. Prieštaringi liudytojo G. R. ir nukentėjusiosios L. P. parodymai ir dėl S. S. atlikto spyrio stiprumo. Nukentėjusioji nurodo, jog spyris į sėmenis buvo toks stiprus, jog nuo smūgio ji pakilo į orą ir vos nenukrito ant karšų puodų, tuo tarpu G. R. nurodo, kad S. S. buvo basas su kojinėmis, spyrė ne iš jėgos, L. P. net nesušuko. Ši parodymų analizė neleidžia sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių visiškai sutampa. Be to, liudytojo G. R. parodymai nėra nuoseklūs: 2016-02-02 akistatos su S. S. metu G. R. nurodė, kad S. S. labai stipriai spyrė koja L. P. į sėdmenis, 2016-02-02 apklausos metu smūgio stiprumo nenurodė, o duodamas parodymus teisme jau nurodė, jog smūgis buvo atliktas ne iš jėgos; be to, minėtų 2016-02-02 akistatos ir apklausos metu G. R. nurodė, kad S. S. jis parvertė ne iš karto po šio asmens atlikto spyrio, tačiau tuomet, kai S. S. po spyrio atsisėdo, į virtuvę grįžo L. P., ir jis bandė jai įspirti dar kartą, tuo tarpu pirmos instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad S. S. parvertė iškart po smūgio, apie jo bandymą spirti dar kartą – nenurodė. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad iškart po spyrio G. R. ant žemės parvertė S. S., duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir L. P. (t. 1, b. l. 181).

Akivaizdu, jog tuo atveju, jei S. S. būtų spyręs nukentėjusiajai taip, kaip ji nurodo (nuo smūgio pakilo į orą, vos neatsitrenkė į puodus), yra didelė tikimybė, jog nukentėjusioji būtų patyrusi sužalojimų, tačiau jokių sužeidimų ji nepatyrė, į medikus nesikreipė, apie patirtą smurtą niekam nepranešė, ir kartu su G. R. išėjo iš buto. Kita vertus, abejotina, ar basa koja S. S. galėjo suduoti tokį stiprų smūgį, kaip jį apibūdina nukentėjusioji. Tuo pačiu pastebėtina, jog tiek nukentėjusioji, tiek jos versiją palaikantis liudytojas nurodė, jog jie abu buvo vartoję alkoholinius gėrimus, todėl dėl savo apsvaigimo nukentėjusioji galėjo hiperbolizuoti, o liudytojas ne taip suprasti S. S. atliktus veiksmus, ir S. S. nurodomą pagąsdinimą seseriai palaikyti realiu smūgiu siekiant sukelti skausmą, juolab, jog S. S. teigimu, tuo metu R. R. buvo jam už nugaros ir aiškiai judesio koja matyti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji gyvena S. S. namuose, nes jos bute už skolas yra atjungta elektra, ji pati teigia, kad yra priklausoma nuo alkoholio, nuolatos konfliktuoja su S. S., jo vengia ir prisibijo, kas atskleidžia, jog nukentėjusioji gali būti suinteresuota, kad brolis būtų nuteistas, jo nebūtų namuose (atliktų bausmę) ir ji galėtų ramiai gyventi brolio bute. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad L. P., gyvendama kartu su juo, neprisideda prie mokesčių už butą mokėjimo, S. S. nurodo pagrindine 2016-01-24 konflikto priežastimi (dėl to jis neva imitavo smūgį į sėdmenis, lyg rodydamas, kad ją reikia išspirti iš namų lauk), be to, jie konfliktuoja ir dėl galimai bute dingusių S. S. pinigų ir mobilaus telefono. Taip pat pastebėtina, jog nukentėjusiosios versiją, jog jai buvo spirta koja į sėdmenis, tvirtinantis liudytojas G. R. yra nukentėjusiosios L. P. draugas, būtent jos pasikviestas jis atvyko į svečius, taigi jis taip pat yra suinteresuotas duoti parodymus, kurie atitiktų jo draugės pateikiamą įvykių versiją. Atsižvelgiant į tai, remiantis vien prieštaringais nukentėjusiosios, su S. S. konfliktuojančios sesers ir jos draugo parodymais, ir byloje nesant jokių kitų objektyvių šių asmenų parodymus galinčių patvirtinti duomenų, negalima neginčytinai konstatuoti, jog S. S. 2016-01-24 padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį taip pat akcentavo, jog kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir nekintami. Be to, nurodė, jog policijos tyrėjos liudytojos O. K.-M. parodymai atskleidžia, jog ji apklausos protokoluose užrašė tai, ką diktavo S. S.. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-27, 2016-03-03 ir 2016-04-28 apklausė kaltinamąjį S. S.. Ką sakė kaltinamasis, tą užfiksavo apklausos protokoluose. Jis prisipažino kaltu ir norėjo, kad tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Ką jis sakė, tą ji ir rašė (t. 2, b. l. 9-10). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį matyti, jog skirtingai nei nurodoma tyrėjos liudytojos O. K.-M. parodymuose, S. S. iš esmės nei vienos apklausos metu nenurodė, jog padarė nusikalstamą veiką. Apklausiamas įtariamuoju 2016-01-27 ikiteisminio tyrimo metu, S. S. pasakojo tik apie 2016-01-26 įvykį (t. 1, b. l. 107-108), 2016-03-03 apklausos metu įtariamasis S. S. paaiškino, kad dėl savo girtumo neprisimena visų įvykių aplinkybių, todėl jeigu sesuo sako, kad jis jai sudavė smūgius, sukėlė fizinį skausmą, tai tiki savo sese (t. 1, b. l. 113-114), 2016-04-28 apklausos metu duodamas parodymus apie 2016-01-24 įvykį nurodė, jog tą dieną nevartojo alkoholio, į svečius jo leidimu buvo atėjęs G. R.. Virtuvėje jo sesuo gamino valgį, kuomet jis jai pasakė, kad jei ji namo vėl grįš girta, tuomet jis ją išvarys iš namų, ir kojos judesiu parodė, kaip tai padarys – išspirs. Jis tik kojos judesiu parodė, tačiau sesers neužkliuvo, ir neturėjo jokio tikslo užkliūti (t. 1, b. l. 119). 2016-02-02 akistatos protokole užfiksuota, jog S. S. suvestas į akistatą su G. R. nurodė, jog tik iškeikė savo seserį, tačiau jai nespyrė (t. 1, b. l. 122-124). Suvestas į akistatą su L. P., S. S. nurodė, kad niekada savo sesers nemušė, 2016-01-24 tik iškeikė ją necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 125-127).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-27, 2016-03-03 ir 2016-04-28 duoti S. S. parodymai, taip pat ir 2016-02-02 akistatų metu duoti parodymai, niekaip neatskleidžia jo parodymų nenuoseklumo dėl 2016-01-24 dienos įvykio. Visų pirma, 2016-01-27 parodymuose jis pasakoja išimtinai apie 2016-01-26 įvykio aplinkybes ir nurodo, kad sesers nemušė, jokio smurto nenaudojo, analogiškas aplinkybes nurodo ir 2016-04-28 apklausoje. Nors duodamas parodymus 2016-03-03 jis nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas tik dėl 2016-01-24 ir 2016-01-26 įvykių, o iš byloje esančio 2016-03-03 pranešimo apie įtarimą (t. 1, b. l. 111-112) matyti, jog S. S. prieš šią apklausą buvo pateiktas įtarimas dėl trijų nusikalstamų veikų (2016-01-03, 2016-01-24 ir 2016-01-26), iš šių parodymų nėra aišku, apie kurios dienos įvykius kalbama, ir dėl kurios veikos jis iš dalies prisipažįsta. Taip pat pažymėtina, jog analizuojant 2016-03-03 parodymų turinį matyti, jog S. S. iš esmės nepripažino ir negalėjo pripažinti savo veiksmų, nes jų neatsiminė, ir išreiškė pasitikėjimą savo seserimi nurodydamas, kad jei ji sako, kad jis sudavė, reiškia sudavė. Akivaizdu, kad tiek 2016-01-27, tiek 2016-04-28 apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teismo posėdžio metu S. S. nuosekliai nurodytos aplinkybės, kurios tarpusavyje sutampa dėl esminių šio įvykio aplinkybių (kad jis buvo blaivus, kad nespyrė, tik parodė judesį koja, kad priekaištavo dėl sesers girtavimo), neleidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, jog S. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir nekintami.

Išvardytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog įvykį matė ir jame dalyvavo tik įvykio metu neblaivūs buvę nuteistasis, nukentėjusioji ir jos draugas; nukentėjusiosios ir S. S. santykiai konfliktiški; nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai yra prieštaringi tiek dėl S. S. veiksmų apimties, tiek dėl spyrio stiprumo, o nukentėjusioji ir liudytojas akivaizdžiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; po įvykio nebuvo iškviesti medikai ar policijos pareigūnai, ir todėl nebuvo objektyviai užfiksuotos įvykio aplinkybės ir jo padariniai, kelia pagrįstą abejonę, ar S. S. spyrė L. P., o ne tik parodė judesį koja, kaip jis teigė apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu (ar galimai šio judesio demonstravimo metu netyčia koja užkliudė seserį). Visos nepašalintos abejonės, nebesant galimybių jas pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ištyrus byloje surinktus įrodymus, kaltinimas S. S. dėl 2016-01-24 veikos nėra įrodytas.

Pasisakydamas dėl 2016-01-26 dienos įvykio, apeliaciniame skunde S. S. nurodo, jog sesers tą dieną nemušė, sesuo davė melagingus parodymus, o be jų nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Sesuo jį apkalbėjo, nes jis prieš ją tyčia nesmurtavo, atvykus policijos pareigūnams jos nekeikė ir buvo ramus, pati sesuo buvo neblaivi, be to, ji nurodo kvietusi policiją iš jo telefono, nors išklotinės atskleidžia, kad iš jo turimų telefonų policijai neskambinta. Tokius argumentus ir 2016-01-26 įvykio aplinkybes S. S. nurodė ir duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, jog tą dieną iš ryto su seserimi gėrė, jis nuėjo apie pietus miegoti, vėliau atsikėlė, pamatė, kad sesuo kalba telefonu ir pamanęs, kad su pareigūnais, atėmė iš jos telefoną, galimai netyčia užkliuvęs ranka veido sritį, tada telefoną padėjo ant staliuko. Neturėjo tyčios sužeisti seserį. Atvykę pareigūnai pasakė, kad pavartojo prieš seserį smurtą, liepė apsirengti, išsivežė su savimi, jis nesipriešino, apsirengė ir išvažiavo. Policiją sesuo iškvietė tuo metu, kai jis miegojo. Sesuo tuo metu savo telefono net neturėjo. Dėl kokių priežasčių iškvietė – irgi nesuprato, nes jokio konflikto nebuvo. Mano, kad sesuo apkaltino jį nebūtais dalykais dėl to, kad pati galimai jį apvogė ir norėdama apsiginti, nuslėpti padarytą vagystę apkaltino, neva jis ją mušė (t. 1, b. l. 118-120).

Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas aukščiau nurodytą nuteistojo versiją ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. S. dėl 2016-01-26 įvykio, jo kaltę iš esmės grindė vien nukentėjusiosios L. P. parodymais bei tuo, kad paties S. S. parodymai yra nenuoseklūs, ir konstatavo, jog S. S. 2016-01-26 apie 22.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų kambaryje tyčia sudavė vieną smūgį ranka savo seseriai L. P. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, negali sutikti su tokiu apylinkės teismo pateiktu aplinkybių vertinimu.

Duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu apie 2016-01-26 įvykio aplinkybes, L. P. nurodė, jog tą dieną ji su broliu buvo namie, S. S. vartojo alkoholinius gėrimus nuo sausio 24 d. Ji taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau stengėsi su broliu nebendrauti. Ji sėdėjo, žiūrėjo televizorių. Brolis sėdėjo prie stalo, po to pradėjo su kažkuo šnekėtis, pašoko ir trenkė jai delnu į veidą. Ji pradėjo verkti, o brolis ir toliau iš jos tyčiojosi, gąsdino. Kadangi buvo jau vėlu, pati buvo išgėrusi, negalėjo išeiti iš namų. Apie įvykį pranešė policijai, tikėjosi, kad pamatęs policijos pareigūnus brolis nurims, norėjo, kad brolį išvežtų. Slapta paėmė brolio telefoną, nes išėjusi 2016-01-24 iš namų su G. R., savo telefoną pametė. Pagalvojo išsikviesti policiją, kad jį apramintų, nenorėjo, kad jį išvežtų. Ji paėmė jo telefoną, jis jo negriebė. Išėjo į koridorių ir paskambino policijai. S. S. tuo metu buvo kambaryje ir pokalbio negirdėjo. Atvažiavus policijos pareigūnams, buto duris atidarė ji. Atvykę policijos pareigūnai brolį išvežė į policijos įstaigą. Ji sužalota nebuvo, tik žandas buvo truputį paraudęs, skaudėjo dešinę veido pusę. Atvykus policijai, brolis vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu – tai nufilmavo pareigūnai. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Šiuo metu su broliu nebegyvena, nes girtas jis elgiasi agresyviai. Brolį myli, juo rūpinasi, net susipykusi atneša jam pavalgyti. Už komunalinius mokesčius liko skolinga S. S. 20 Eur (t. 1, b. l. 181-182). Iš esmės analogiškas aplinkybes ji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68-70).

Vertinant šiuos nukentėjusiosios parodymus, matyti, jog jie nors pakankamai nuoseklūs, neatitinka ir prieštarauja ne tik S. S., tačiau ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymams. L. P. duodama parodymus nurodė, kad 2016-01-26 atvykus policijos pareigūnams, brolis vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu ir buvo agresyvus. Tuo tarpu S. S. nurodė, jog atvykus policijos pareigūnams jis buvo ką tik pabudęs, buvo ramus, nesikeikė. Iš pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustos 2016-01-26 į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusios policijos pareigūnės liudytojos R. K. parodymų matyti, jog ji nurodė, kad kaltinamasis neigė smurtavęs, todėl ji negalinti nurodyti, ar nukentėjusioji kvietė policiją melagingai. S. S. buvo šaltas, neagresyvus, sėdėjo virtuvėje, o jie bendravo su pranešėja. S. S. elgėsi ramiai, todėl nei iš jo elgesio, nei iš žodžių nebuvo galima pasakyti, ar jis tikrai smurtavo. Todėl rėmėsi vien moters žodžiais, kad prieš ją buvo smurtaujama (t. 2, b. l. 11). Šie liudytojos policijos pareigūnės parodymai atskleidžia, kad L. P. nurodyta aplinkybė, jog atvykus policijos pareigūnams jos brolis buvo agresyvus ir ją keikė, neatitinka liudytojos R. K. parodymų, o S. S. smurtavimo faktas buvo nustatinėjamas išimtinai iš nukentėjusiosios parodymų, nes jokių jos sužalojimų nesimatė. Liudytoja L. P. taip pat nurodė, kad ji iškvietė policijos pareigūnus po jai suduoto smūgio, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (t. 1, b. l. 51) matyti, jog pagalbos telefonu paskambinusi nukentėjusioji nenurodė, kad prieš ją yra smurtaujama, neprašė medicinos pagalbos, tiesiog nurodė, kad brolis ją gąsdina ir triukšmauja. Akivaizdu, jog jei prieš skambutį būtų patyrusi brolio smurtą, nukentėjusioji būtų apie tai pranešusi jos pagalbos skambutį priėmusiai dispečerei, tačiau ji apie tai nieko nepasakė.

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta tyrėja liudytoja O. K.-M. taip pat nurodė, kad ji skambino apylinkės inspektoriui, kuris kuruoja teritoriją, kur gyvena kaltinamasis, iš kurio sužinojo, kad kaltinamojo bute yra nuolat girtaujama (t. 2, b. l. 9-10). Duodamas parodymus patrulis liudytojas R. B. nurodė, kad tarp brolio ir sesers įvyko konfliktas, tuo adresu vyko ne kartą. Atvykęs buvo ir 2016-01-03, į įvykio vietą taip pat buvo iškviesti ir greitosios medicinos pagalbos medikai, nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę. Atvykus policijos pareigūnams S. S. būna apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 199-200). Šių liudytojų parodymai rodo, jog S. S. namuose būna vartojamas alkoholis, vyksta konfliktai, t. y. atskleidžia bendro pobūdžio informaciją apie kaltinamojo gyvenimo būdą, tačiau jokiu būdu nepatvirtina, jog 2016-01-24 ir 2016-01-26 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis S. S. panaudojo fizinę jėga prieš savo seserį, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-27 apklausos metu apklausiamas įtariamuoju S. S. nurodė, jog 2016-01-26 vakare vyko žodinis konfliktas su sese, nes ji nemoka už komunalinius mokesčius. Jie vienas kitą iškeikė, tačiau jis nesmurtavo. Konfliktui pasibaigus, jis toliau žiūrėjo televizorių, sesuo išėjo į virtuvę, ką ji ten darė nežino, po kurio laiko atvyko pareigūnai (t. 1, b. l. 107-109), 2016-04-28 apklaustas įtariamuoju S. S. nurodė, jog 2016-01-26 su sese gėrė alų, jam nuėjus miegoti jis išgirdo, kad sesuo kalbasi jo telefonu, jis atsistojo, paėmė iš jos savo telefoną ir padėjo jį ant kompiuterio stalo, viskas vyko kambaryje, netrukus atvyko pareigūnai, kas juos iškvietė nežino. Mano, kad sesuo jį kaltina nebūtais dalykais, nes pati jį galimai yra apvogusi, jokio konflikto nebuvo (t. 1, b. l. 118-119). Kaip jau minėta aptariant 2016-01-24 įvykį, iš 2016-03-03 apklausos negalima nustatyti, apie kokios dienos įvykius duoda parodymus S. S., be to, jis nurodo kad įvykio aplinkybių nepamena (t. 1, b. l. 113-114). 2016-02-02 akistatos protokole užfiksuota, jog S. S. suvestas į akistatą su L. P., pasisakydamas dėl 2016-01-26 įvykio nurodė, kad jis galėjo netyčia užkliūti ranka sesers veidą, nes atsibudęs pamatė, kad ji kalbasi jo telefonu, kur buvo mažai kreditų. Jis tik norėjo pasiimti savo telefoną, ir būtent tada netyčia galėjo užkliūti ją ranka, tyčia nieko nemušė (t. 1, b. l. 125-127). Akivaizdu, jog duodamas parodymus apie 2016-01-26 įvykio aplinkybes, S. S. nebuvo visiškai nuoseklus kalbėdamas apie to vakaro įvykio detales: 2016-01-27 nurodo, kad su sese sukonfliktavo žodžiu dėl jos nemokamų komunalinių mokesčių, tuo tarpu 2016-02-02 akistatos, 2016-04-28 apklausos ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atėmė iš sesers savo telefoną, kurio ji kalbėjosi. Visgi, duodamas parodymus S. S. nuosekliai teigė, jog prieš seserį tyčia nesmurtavo arba neatsimena, jog būtų prieš ją smurtavęs (2016-03-03 apklausa). Akivaizdu, jog toks S. S. parodymų nevientisumas, atsižvelgiant į tai, jog jis tą vakarą buvo neblaivus (tai patvirtina ir patikra alkotesteriu (t. 1, b. l. 135)), nelaikytinas pakankamu jo panaudoto smurto prieš seserį ir jai sukelto fizinio skausmo nustatymui.

Tuo, ar iš tiesų brolis 2016-01-26 prieš ją smurtavo ir jai grasino, verčia abejoti ir L. P. parodymai, kuriuose ji atskleidžia skambinimo pagalbos telefonu motyvus nurodydama, jog nenorėjo, kad brolis būtų išvežtas į areštinę, o tiesiog siekė, kad policija jį apramintų. Be to, pati nukentėjusioji nurodė, kad tą dieną ji buvo išgėrusi, todėl neatmestina galimybė, jog ji, būdama neblaivi, nesugebėjo adekvačiai įvertinti brolio veiksmų nereikšmingo tarpusavio konflikto metu ir be reikalo iškvietė policijos pareigūnus, o jiems atvykus, norėdama išvengti galimo jos pačios patraukimo administracinėn atsakomybėn (nes, kaip matyti iš policijos pareigūnės parodymų, policijai atvykus S. S. elgėsi ramiai ir nebuvo panašus į smurtavusį asmenį) dėl galimai melagingo policijos kvietimo, skambučio metu nepasakiusi apie neva prieš ją panaudotą smurtą tikino, kad brolis jai sudavė delnu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodo, kad jai brolis trenkė į veidą, nuo ko veidas paraudo, vaizdo įraše iškart po įvykio atvykus pareigūnams stambiu planu filmuojamame jos veide nematyti jokių galimo smurto žymių. Tai, jog po įvykio vykusios apklausos metu nematė sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno, nurodė ir policijos tyrėja liudytoja O. K.-M. (t. 2, b. l. 10). Pažymėtina, jog nukentėjusioji nenurodė, jog jai reikalinga medicinos pagalba, todėl ji nebuvo apžiūrėta medikų, ir objektyviai jokie sužalojimai ar sumušimai jai taip ir nebuvo nustatyti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. P. duodama parodymus melagingai nurodė, jog po patirto smurto ji pasiėmė S. S. mobilų telefoną, ir išėjusi į koridorių paskambino policijai, nes S. S. neva pateiktos išklotinės atskleidžia, kad iš jo telefono skambinta nebuvo, tačiau iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (t. 1, b. l. 51) matyti, jog iš tiesų pagalbos telefonu buvo skambinta iš telefono numerio, kurį kaip savo nurodė pats S. S.. Kita vertus, aplinkybė, jog S. S. nematė ir nesuprato, kad pagalbos telefonu buvo skambinta iš jo telefono aparato, patvirtina L. P. parodymus, jog ji skambino išėjusi į koridorių, nematant S. S., iš ko seka, jog prieš ją skambinimo metu jau turėjo būti smurtauta, tačiau, kaip jau minėta, BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu nustatyta, jog ji apie jokį jos atžvilgiu panaudotą smurtą ar prievartą dispečerei nepranešė (t. 1, b. l. 51). Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, jog S. S. nurodė, kad 2016-01-26 pamatė seserį besikalbančią jo telefonu, pamanė, kad ji skambina policijai, todėl telefoną iš jos atėmė, taip galėdamas netyčia ją užgauti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BK 140 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto (pavojingos veikos) gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (kasacinė nutartis 2K-152-693/2016). Taigi, net ir tuo atveju, jei S. S. atimdamas telefoną iš sesers būtų netyčia ją užgavęs, tokia veika neatitiktų BK 140 str. 2 d. subjektyviosios pusės požymių. Kita vertus, tokį netyčinį S. S. veiksmą L. P., pati galimai būdama neblaivi, galėjo klaidingai palaikyti brolio agresyvumu, ir dėl to be pagrindo kreiptis pagalbos.

Kaip jau minėta, tarp nukentėjusiosios L. P. ir jos brolio S. S. yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, šios aplinkybės neneigia abu asmenys, jie nesutaria dėl komunalinių mokesčių mokėjimo už butą, pykstasi dėl neva dingusių S. S. pinigų, taip pat kaltina vienas kitą dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. Akivaizdu, jog egzistuojant tokiems priešiškiems tarpusavio santykiams, remtis išimtinai vien tik nukentėjusiosios parodymais dėl neva jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, sukėlusio jai fizinį skausmą, nuteistajam S. S. kategoriškai neigiant, jos jis tyčia sudavė nukentėjusiajai į veidą, pačiai nukentėjusiajai kviečiant policijos pareigūnus nenurodžius, jog prieš ją smurtaujama, atvykusiai policijos pareigūnei nemačius agresyvaus S. S. elgesio ir jokio nukentėjusiosios sužalojimo, tokio sužalojimo nesimatant ir byloje esančiame vaizdo įraše, L. P. pačiai nesiskundus sužalojimais ir medikams neapžiūrėjus bei objektyviai nenustačius jokių jos sužeidimų, negalima daryti neginčytinos išvados, jog 2016-01-26 S. S. tyčia sudavė vieną smūgį ranka savo seseriai L. P. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis S. S. 2016-01-24 ir 2016-01-26 padarė nusikalstamas veikas, abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių nuteistojo kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme, taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina S. S. kaltės padarius BK 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Remiantis išdėstytu, apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., 326 str. 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: S. S. dėl kaltinimų pagal BK 140 str. 2 d. (2016-01-24 ir 2016-01-26 veikos) išteisinti neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. S. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.