Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-28 · Civilinė byla Nr. 2S-288-252/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-10Utenos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-28Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
2S-288-252/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01541-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
S. J.
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-288-252/2018

teisėja V. S. Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01541-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. J. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2500-842/2017 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei S. J. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašė teismo priteisti iš atsakovės S. J. 14 958,10 Eur skolą už įsigytą valstybinę žemę, 1135,33 Eur palūkanų ir 1038,88 Eur delspinigių.Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Teigė, kad ieškinį pareiškė ne tas ieškovas, nes žemę pirko iš Valstybės, o ne iš NŽT. Sutartyje nurodyta, kad žemė perkama litais, kitokios sąlygos sutartyje nenustatytos, todėl ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos euro įvedimo įstatymą. Nurodė, kad ji iš dalies vykdo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis ir moka už žemę pagal savo galimybes. Nesutiko, kad sprendimas būtų priimtas už akių. Utenos apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 14 958,10 Eur skolą, 1135,33 Eur palūkanų ir 1038,88 Eur delspinigius bei 514 Eur valstybei žyminio mokesčio. Atsakovė S. J. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji rengėsi atvykti į 2017 m. spalio 3 d. parengiamąjį teismo posėdį, tačiau nuo jos valios nepriklausančių svarbių aplinkybių negalėjo atvykti. Teigė, kad dėl smarkios liūties ir galimai pašalinių asmenų šuns, ji nerado ganykloje visos savo 7 galvijų bandos. Galvijus surado tik pusiaudienį. Pabrėžė, kad Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. AĮ-984 buvo paskelbta ekstremali padėtis. Nurodė, kad ieškinį savo naudai pareiškė tam įgaliojimų neturintis asmuo, todėl ieškinį priimti turėjo būti atsisakyta. Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių ginčo nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovės S. J. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Teismas konstatavo, kad atsakovei šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas asmeniškai, prašymų posėdį atidėti ar pranešimo, kad ji negali atvykti S. J. nepateikė. Todėl teismas atsižvelgęs į parengiamąjį posėdį atvykusio ieškovės atstovo prašymą priimti sprendimą už akių, jį tenkino. Apylinkės teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad į teismo posėdį ji neatvyko dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta, jog dėl žemės pirkimo – pardavimo sutarčių ginčo nėra, tik mano, kad byloje yra netinkamas ieškovas. Atsakydamas į šį argumentą, apylinkės teismas pasisakė, kad NŽT kreipdamasi į teismą dėl skolos už parduotą valstybės žemę veikė kaip turtą patikėjimo teise valdantis subjektas, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl atsižvelgusi į galiojantį teisinį reglamentavimą laikė, kad ji yra tinkama ieškove. NŽT turi teisę reikalauti, kad atsakovė atsiskaitytų už įgytą žemę. Apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimas, priimtas atsakovei už akių, yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė S. J. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad parengiamojo teismo posėdžio metu nebuvo aišku dėl kokių priežasčių atsakovė nėra atvykusi į posėdį, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Teigia, kad ieškovės atstovas turi ribotus įgaliojimus, todėl jo prašymas dėl sprendimo už akių negalėjo būti priimtas. Apylinkės teismas nevertino jos neatvykimo į teismo posėdį svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų. Dėl ekstremalios situacijos atsakovė turėtų būti atleista nuo įrodinėjimo CPK 182 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. NŽT pateikdama ieškinį nesivadovavo Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartims, kurios yra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka ir šalių pripažintos. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą už akių pažeidė CK 1.189 straipsnio ir CPK 182 straipsnių reikalavimus, nesivadovavo sutartimis, neatsižvelgė, kad ieškovės atstovas turi ribotus įgaliojimus. Sprendimas už akių nemotyvuotas, nenurodyta sąskaita į kurią atsakovė turi mokėti pinigus. NŽT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos tesimo nutartį nepakeistą, o atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantė turėjo galimybes pranešti apie negalėjimą atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Ieškovė, skirtingai nei nurodo apeliantė teismui pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimą. Ieškovė parduodama valstybinę žemę atsakovei veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra nei teisinio, nei kitokio pagrindo abejoti , kad NŽT nėra valstybinės žemės sklypų prikimo – pardavimo sutarčių šalis. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškinio pagrindą ir dalyką bei ieškinyje suformuluotų reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą dėl ko būtų pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Vertinant ar nagrinėjamu atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių reikšminga CPK 230 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė S. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarė paskirti parengiamąjį posėdį 2017 m. spalio 3 d. 9 val. ir apie tai informavo šalis. Atsakovei minėta nutartis išsiųsta ir ji savo parašu patvirtino, kad teismo šaukimą atvykti į teismo posėdį gavo 2017 m. rugpjūčio 19 d., tačiau į 2017 m. spalio 3 d. parengiamąjį posėdį neatvyko, teismo neinformavo apie jos neatvykimą ir galimas tai pateisinančias priežastis, todėl teismas, esant įgalioto ieškovės atstovo prašymui priėmė sprendimą už akių.Apeliacinės instancijos teismui atsakovės nurodomos prastos oro sąlygos posėdžio išvakarėse, 7 galvijų bandos pabėgimas ar Utenos rajono savivaldybės teritorijoje 2017 m. rugsėjo 27 d. savivaldybės lygio ekstremalios situacijos, kuri susijusi su meteorologiniu ar hidrologiniu reiškiniu, sukėlusiu žemės ūkio augalų žūtį (Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 10.4 papunktis), paskelbimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovei atvykti į parengiamąjį posėdį objektyviai sutrukdė svarbios priežastys. Teismo vertinimu, atsakovė be pateisinamų priežasčių procese elgėsi nerūpestingai ir pasyviai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad dėl atsakovės priimtas sprendimas už akių neprieštarauja CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintiems reikalavimams, t. y. teismas galėjo priimti sprendimą už akių.CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių neatvykimo į parengiamąjį posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Apeliantės teiginiai, kad ieškovės atstovas dalyvaudamas teismo posėdyje negalėjo prašyti teismo priimti sprendimą už akių dėl ribotų įgaliojimų, atmestini kaip nepagrįsti. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovę atstovavo NŽT Utenos skyriaus vyriausiasis specialistas L. K., NŽT direktoriaus 2016 m. lapkričio 15 d. įgaliojimo dėl atstovavimo Nr. 1Į-343-(1.9), pagrindu. Teismui pateikto įgaliojimo turinys patvirtina, kad NŽT atstovas nei teikdamas ieškinį, kuriame be kita ko išreikšta ieškovės pozicija dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės, nei tokią poziciją patvirtindamas parengiamojo posėdžio metu, savo įgaliojimų neviršijo. Apeliantė teigia, kad sprendimas už akių yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CK 1.189 straipsnio reikalavimus. Su tokiais argumentais atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Ieškovės sąskaita į kurią atsakovė privalo pervesti teismo priteistą sumą yra nurodyta ieškinyje ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse, todėl tokių duomenų nenurodymas sprendime už akių nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimas yra nemotyvuotas. CK 1.189 straipsnio šiame kodekse nėra, o kuo pasireiškė CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatančio, kad nereikia įrodinėti aplinkybių teismo pripažintų visiems žinomomis, pažeidimas apeliantė nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Spręsti, kad sprendimas už akių nemotyvuotas nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus CPK 285 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka bei vertino ir atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateiktus duomenis patvirtinančius, kad ji pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis atliko tik pavienius mokėjimus, dėl ko ginčo iš esmės ir nėra. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Byloje ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos pareikštus reikalavimus, o atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio nepagrįstumą ar materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą priimant ginčijamą sprendimą nepateikė. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė