Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui L. K.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ieškinį atsakovei S. J. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į 2017 m. spalio 3 d. parengiamąjį posėdį atvyko ieškovės atstovas. Atsakovė, kuriai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, neatvyko į parengiamąjį posėdį, nepateikė prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Įrodymų, kodėl dėl žemės pirkimo atsakovė, kaip ji teigia atsiliepime, patyrė nuostolių, nepateikta.

Parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priimti sprendimą už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Iš ieškinio turinio, pridėtų atstovo reikalavimų matyti, kad ieškinys paduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovaujant Lietuvos valstybę teisiniuose santykiuose, susijusiuose su valstybinės žemės pardavimu.

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2013 m. gruodžio 18 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis 1) ir žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8 – 11), 2014 m. birželio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis 2) ir žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-25), raštą dėl Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo (b. l. 26 – 32), S. J. prašymą (b. l. 33), 2016 m. gruodžio 21 d. raštą dėl Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo (b. l. 34, 35), 2017 m. kovo 17 d. raštą dėl reikalavimo įvykdyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį su metinių įmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelėmis (b. l. 36 – 42), raštą dėl duomenų apie pirkėjo skolos ir įsiskolinimo dydį pateikimo su mokėtinų įmokų, palūkanų ir delspinigių lentelėmis (b. l. 43 – 49), mokėjimo nurodymus (b. l. 50 – 54).

Ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Utenos skyriaus vedėjas, veikiantis pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įgaliojimą Nr. 1 Į-( 1.9)-313, ir atsakovė 2013 m. gruodžio 18 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kurią patvirtino notaras, ir kurios pagrindu atsakovė asmeninės nuosavybės teise iš valstybės išsimokėtinai 5 metų laikotarpiui pirko 6,1892 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio vertė 11 668,41 Lt (3379,41 EUR). Atsakovė S. J. už perkamą išsimokėtinai žemės sklypą prieš sutarties sudarymą sumokėjo 10 procentų pradinį įnašą, o įsiskolinimo likutį už žemės sklypą įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytais (išdėstytais) terminais ir sąlygomis. Ieškovės atstovas ir atsakovė 2013-12-18 pasirašė aukščiau nurodyto valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. . (duomenys neskelbtini), pagal kurį nuosavybės teisė į įsigytą iš valstybės žemės sklypą pirkėjai (atsakovei) pereina nuo šio akto pasirašymo dienos. Atsakovė pagal Sutarties 3.2 papunktį įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už žemės sklypo įsiskolinimo likutį ir iki kitų metų sausio 15 d. nesumokėjus metinės įskolinimo sumos ir palūkanų, įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną.

Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas, veikiantis pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(l.9)-313, ir atsakovė S. J. 2014-06-19 sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kurią patvirtino notaras, ir kurios pagrindu atsakovė asmeninės nuosavybės teise iš valstybės išsimokėtinai 15 metų laikotarpiui pirko penkis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus:

- 6,8542 ha žemės sklypą, kurio vertė 14844,20 Lt (4299,17 EUR).

- 7,7225 ha žemės sklypą, kurio vertė 16741,22 Lt (4848,59 EUR).

Atsakovė S. J. už perkamus išsimokėtinai žemės sklypus prieš sutarties sudarymą sumokėjo 10 procentų dydžio pradinius įnašus, o įsiskolinimo likučius už žemės sklypus pagal įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytais (išdėstytais) terminais ir sąlygomis. Ieškovės atstovas ir atsakovė 2014-06-19 pasirašė aukščiau nurodytų valstybinės žemės sklypų perdavimo ir priėmimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos nuosavybės teisė į įsigytus iš valstybės žemės sklypus pirkėjai pereina nuo šių aktų pasirašymo dienos. Atsakovė pagal Sutarties 2 1.1.4, 1.2.4, 1.3.4, 1.4.4. ir 1.5.4 papunkčius įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už žemės sklypų įsiskolinimo likutį ir iki kitų metų sausio 15 d. nesumokėjus metinės įskolinimo sumos ir palūkanų, įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną.

Pagal ieškovės pateiktus rašytinius duomenis matyti, kad atsakovė sumokėjo ieškovei pradinius 10 procentų dydžio įnašus už įsigytus žemės sklypus ir toliau nesilaikė sutarčių sąlygų mokėti įsiskolinimo likučius už žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-06-27 raštu Nr. 4SD-2287-(4.85) „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties (-ių) vykdymo“, kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodyta, kad atsakovė turėjo sumokėti 3 271,90 EUR sumą iki 2016-01-15 dienos, tačiau iki nurodytos datos atsakovė to nepadarė. Nacionalinė žemės tarnyba pakartotinai 2016-09-14 raštu Nr(duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę prašydama įvykdyti Sutarčių sąlygas. Tačiau atsakovė ir toliau nevykdė sutarčių sąlygų ir nesumokėjo ieškovei įsiskolinimo likučių sutarčių nustatytais terminais ir sąlygomis ir liko skolinga 14 958,10 EUR nesumokėtų įmokų už žemės sklypų įsigijimą, 1135,33 EUR palūkanų ir 1038,88 EUR delspinigių. Atsakovė vėlesniais laikotarpiais atliko tik pavienius mokėjimus už įsigytus žemės sklypus. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.63 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Įsipareigojimų nevykdymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais (pvz., esant force majeure aplinkybėms (CK 6.212 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ieškovės prašomos, skolos, palūkanų ir delspinigių sumos.

Iš bylos medžiagos (b.l. 44-49), taip pat iš ieškovo paaiškinimų parengiamojo teismo posėdžio metu, matyti, kad mokėjimai, kuriuos atsiliepime mini atsakovė, yra įskaityti ir panaudoti delspinigių ir palūkanų apmokėjimui, kaip tai reglamentuota CK 6.54 straipsnyje.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 514 EUR (17 132,31 EUR x 3 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleidžiama pagal įstatymą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis). Valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas – 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, naudai 14 958,10 EUR (keturiolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) skolos, 1 135,33 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 33 ct) palūkanų, 1 038,88 EUR (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis eurus 88 ct) delspinigių.

Priteisti iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 514,00 EUR žyminio mokesčio.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.