- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-1884-485/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- V. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008-03-28 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-22 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 7 p., 9 p. laisvės atėmimu 10 metų.
Bausmės pradžia – 2007-11-24, bausmės pabaiga – 2017-11-24.
Komisijos 2014-09-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam, kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, dar esant neatliktai pakankamai didelei bausmės daliai, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Teismas nurodė, kad nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos jis bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą kaip atlikus būtinąją bausmės dalį.
Atsiliepimas
Nuteistasis skunde nurodo, kad ne tik Komisija (jos visi nariai balsavo už), priimdama nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, bet ir prokurorė savo atsiliepime sutinka su tuo, kad šiuo metu yra visos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą ir nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismo motyvas, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, yra neatsakingas ir menkinantis Komisijos darbą bei patį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Teismo nutartis visiškai nemotyvuota, nepagrįsta, paremta tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Padaryto nusikaltimo sunkumo ir ankstesnių teistumų vertinimas nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu neturi ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų pažeidimas. Teismas, skirdamas bausmę, į šias aplinkybes jau atsižvelgė, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda prasmę ir nuteistieji neskatinami taisytis. Nuteistasis remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012-08-31 nutarimu Nr. 1S-673-209/2012 bei Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 1S-454-327/2013.
Skunde pabrėžiama, kad sąlygos, kurioms esant lygtinis paleidimas netaikomas, reglamentuojamos BVK 158 str., tačiau minėtame straipsnyje padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos, nėra nurodytos. BVK 157 str. taip pat nėra nurodyta, kad teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą. Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad bausmės atlikimo metu padarytas vidaus tvarkos pažeidimas, už kurį buvo paskirta drausminė nuobauda, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo ir pasibaigus šiam terminui laikoma, kad asmuo nuobaudų neturi.
Nuteistojo įsitikinimu teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Tvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Visiškai nepagrįstai teismas sureikšmino padarytą vidaus tvarkos pažeidimą ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistąjį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, elgesiui prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po to. Teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos medžiagos analize bei skubotos, nutartis šabloniška. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nacionalinių teismų sprendimuose turi būti tinkamai nurodyti motyvai, nes tik tuomet galima konstatuoti, kad byloje įvykdytas teisingumas (2001 m. Nr. 49684/99 Hirvis Aari prieš Suomiją, 1994 m. byla, Nr. 16034/90 Van der Hurk prieš Nyderlandus).
Žemesnės instancijos teismas
Nuteitasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacijoje Nr. R (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas. Tačiau nuteistojo manymu, šiuo atveju tokio neišvengiamumo nėra, todėl teismo sprendimas, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, bus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais.
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. V. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu probacija būtų sėkminga.
Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Teisingai pirmos instancijos teismo įvertinta tai, kad V. V. bausmę atlieka už tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymą – kvalifikuotą nužudymą bendrininkų grupėje. Nusikaltimo pasekmės negrįžtamos. Nors V. V. atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė (Komisijos posėdžio dienai – 3 m. 2 mėn. 13 d.). Nors nuteistasis skunde teigia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo likusi neatliktos bausmės dalis negali būti vertinama, tokie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Sutinkama su tuo, kad įstatymas nenumato kategorijos „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Aukštesnysis teismas šiuo atveju sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios neatliktos bausmės dydžio vertinimu. Nors V. V. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas (11 balų pagal OASys“), skatintas, mokėsi, įgijo kelias specialybes, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas visuomenei, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, privalu atsižvelgti.
Atsižvelgtina į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad nuteistasis V. V. buvo betarpiškas nusikaltimo vykdytojas, jo padarytas nusikaltimas pasireiškė išskirtiniu agresyvumu ir cinizmu, šaudė su automatiniu ginklu restorane, kur aplinkui buvo daug žmonių, nusikalstama veika padaryta didelė žala, darytina išvada, kad taikant lygtinį paleidimą net ir su intensyvia priežiūra, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistojo skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.