- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-28
- Bylos Nr.
- e2-1887-941/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- K. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. K., UAB „Gelvora“
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovei R. G., atsakovui K. Š., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, trečiajam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui K. Š., tretiesiems asmenims J. K., UAB „Gelvora“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovo K. Š. priešieškinį ieškovei R. G., atsakovei pagal priešieškinį J. K., trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. Š., prašydama atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise atsakovui K. Š. priklausančias po 1/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui K. Š. iš ieškovės 4456,70 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priteisiamą atsakovui priklausančią turto dalį. Nurodo, kad ieškovei priklauso ½ dalis, trečiajam asmeniui J. K. 2/5 dalys ir atsakovui 1/10 dalis nurodyto turto. Turtas šalių paveldėtas 2008 m. pagal įstatymą mirus jų motinai J. Š. bei ieškovės, trečiojo asmens ir jų brolio A. Š. paveldėtas 2012 m. pagal testamentą mirus tėvui A. Š. Brolis A. Š. jam priklausiusią paveldėjimo teisę į 1/10 turto 2012-12-20 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi perleido ieškovei. Ieškovė visuomet prižiūrėjo ir rūpinosi tėvų sodyba, tačiau po tėvų mirties dėl konfliktiškų santykių su atsakovu neturi galimybės tinkamai prižiūrėti jai priklausančio turto dalies – atlikti jame remontą ar savo nuožiūra prižiūrėti aplinką. Atsakovas jam priklausančia turto dalimi nesinaudoja, tačiau sužinojęs apie sodyboje atliekamus nors menkus tvarkymo darbus, provokuoja kivirčus ir šmeižia ieškovę kaimynams. Santykiai tarp atsakovo ir likusių bendraturčių (ieškovės ir trečiojo asmens) yra labai įtempti. Drauge bendrai naudojantis turtu nepavyks išvengti konfliktų ir su tuo susijusių teisminių ginčų, todėl atidalinimas natūra yra neįmanomas. Dėl šių priežasčių ieškovė pageidauja jai priklausančią dalį atsidalyti iš bendrosios nuosavybės. Trečiasis asmuo J. K. sutiktų ieškovei perleisti jai priklausančias 2/5 dalis turto. Ieškovė 2017-03-06 raštu atsakovui siūlė perleisti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį už 4456,70 Eur dydžio piniginę kompensaciją, atitinkančią atsakovui priklausančios turto dalies vidutinę rinkos kainą. Atsakovas 2017-03-10 vykusio telefoninio pokalbio metu su ieškovės pasiūlymu nesutiko, nurodydamas, kad tėviškę parduoti sutiktų nebent už 10000 Eur. Ieškovė tokio dydžio piniginės kompensacijos išmokėti neturi finansinių galimybių, be to ji neatitinka realios atsakovui priklausančios turto dalies rinkos kainos. 2017-03-13 raštu atsakydamas į pateiktą pasiūlymą atsakovas nurodė, kad ieškovės atidalijimo būdas yra negalimas, kadangi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, be to, pasak atsakovo, tarp ieškovės, trečiojo asmens bei jo buvo sutarta, kad atsakovas pastate naudosis svetaine (14,04 kv.m., patalpa pastato plane Nr. 1-4) bei veranda (2,37 kv.m., Nr. 1-7). Atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės – atsakovas ginčo pastate negyvena ir susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos tarp šalių niekada nebuvo. Prie atsakymo į pasiūlymą pridėtas Klaipėdos apskrities VPK raštas tik patvirtina atsakovo ir likusių turto bendrasavininkių konfliktiškus tarpusavio santykius, dėl ko bendras naudojimasis turtu yra negalimas. Be to, iš atsakovo yra vykdomas priverstinis išieškojimas pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1030-586/2010 UAB „Gelvora“ naudai. Skolos likutis 2017-03-15 sudarė 4178,42 Eur ir 64,46 Eur vykdymo išlaidų. Dėl turimo įsiskolinimo atsakovui priklausantis turtas yra areštuotas ir, padalijus turtą natūra, į jį būtų nukreiptas išieškojimas. Akivaizdu, kad turto padalijimas natūra būtų visiškai neracionalus.
Atsiliepimas
A. K. Šimulis atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad bendrasavininkės J. K. ir R. G. 2013-04-15 pateikė jam pasiūlymą dėl turto pasidalinimo, su kuriuo jis sutiko ir iki šiol naudojasi jam skirta pagal pasiūlymą namo dalimi. Jam dėl blogėjančios sveikatos būklės 2012 m. suteiktas neįgalumas, yra 60 procentų nedarbingas. Jo pajamas sudaro 276,96 Eur netekto darbingumo pensija, iš kurios yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Yra išsituokęs. Dėl nedidelių pajamų neturėtų galimybės išsinuomoti ar įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. R. G. ir J. K. pačios kelia konfliktus. Vienas iš jų prasidėjo 2012 m. rudenį, kai jis pareiškė teises į paveldimą dalį. Dėl konflikto jis buvo priverstas parašyti pareiškimą į prokuratūrą. Netiesa, kad jis nesinaudoja turto dalimi. Jis sumoka jam priklausančius mokesčius. Bet neturėdamas teisinio sprendimo dėl savo dalies, negali gerinti gyvenimo sąlygų – pasidaryti remonto, įsirengti tualetą ir virtuvę, kad turėtų galimybę nuolat gyventi. Pagal pačių bendraturčių pasiūlymą buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi turtu - jam tenkančios naudotis turto dalimi. Prašo padalinti turtą natūra pagal sutartą naudojimosi tvarką.
Šalies argumentai
A. K. Šimulis 2017-10-13 pateiktu priešieškiniu ieškovei R. G. ir trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) J. K. prašo ieškovės R. G. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir pagalbiniais ūkio pastatais, esančiais Klaipėdos r., Dovilų mstl., Lankiškės g. 10, tvarką tokiu būdu: pripažinti atsakovui K. Š. teisę naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5597-2006-0019, 14,04 kv.m ploto svetaine, plane pažymėta indeksu 1-4, ir 4,22 kv.m ploto veranda, plane pažymėta indeksu 1-6; pripažinti R. G. ir J. K. teisę naudotis visomis kitomis gyvenamojo namo patalpomis bei visa apimtimi garažu, tvartu, viraline, šiltnamiu ir kiemo statiniais. Nurodo, kad 1/10 ginčo turto paveldėjo 2008 m. mirus mamai J. Š.. 2012 m. mirus tėvui A. Š. visą jam priklausančio turto dalį pagal testamentą paveldėjo seserys R. G. ir J. K. Be ginčo turto daugiau jokio nekilnojamojo turto neturi. Po tėvo mirties seserys R. G. ir J. K. nenorėjo jo įsileisti į tėvų gyvenamąjį namą, nedavė rakto. Todėl kreipėsi į policiją. 2012-11-30 dalyvaujant R. G., J. K., jų įgaliotai atstovei teisininkei J. Č. bei policijos pareigūnei buvo sutarta, kad jis naudosis 14,04 kv.m svetaine ir 4,22 kv.m veranda. Tas pats susitarimas atsispindi ir 2013-04-15 R. G. ir J. K. įgaliotos atstovės teisininkės J. Č. pasiūlyme. Jį toks pasiūlymas tenkino, todėl su juo sutiko ir vykdo iki šiol.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad šalys yra giminės. Turtas paveldėtas po jų tėvų mirties – dalis turto paveldėta 2008 m. mirus mamai, dalis pagal testamentą 2012 m. mirus tėvui. Po šalių motinos mirties 2008 m. tėvu rūpinosi ieškovė. Tuo pačiu ji prižiūrėjo sodybą, kurioje jis gyveno. Ji pati gyveno Mažeikiuose ir neturėjo galimybės dažnai lankyti tėvo ir juo rūpintis. Atsakovas, paveldėjęs 1/10 dalį turto po mamos mirties, joje negyveno, tačiau artimiesiems aiškino, kad niekas neturi teisės naudotis jam priklausančia dalimi kol ji iš jo neišpirkta. Už jam priklausančią dalį reikalavo sumokėti realios rinkos vertės neatitinkančią pinigų sumą. Šalių tėvas A. Š. po sutuoktinės mirties sodyboje likęs vienas, dėl nuolatinių konfliktų su atsakovu negalėjo ramiai gyventi, todėl prieš mirtį išreiškė valią, kad po jo mirties K. Š. jam priklausančios sodybos dalies nepaveldėtų. 2012 m. po tėvo mirties atsakovas sužinojęs, kad tėvas testamentu jam priklausančią sodybos dalį paliko jo seserims, tapo dar agresyvesnis ir be jokių užuolankų reikalavo pinigų, ėmė jas šmeižti, nuteikinėti prieš jas kaimynus, be jokio pagrindo skųsti. 2012 m. atsakovas kreipėsi į prokuratūrą prašydamas ieškovės ir jos atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neva jos jį šmeižia ir savavališkai naudojasi jam priklausančia turto dalimi. Atsakovo nurodyti duomenys neatitiko tikrovės, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2013 m. pabaigoje, pavargusi nuo pastovaus atsakovo terorizavimo, raštu kreipėsi į atsakovą siūlydama atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas su jos pasiūlymu nesutiko ir pareikalavo jam priklausančią dalį išpirkti už ženkliai didesnę, nei rinkos vertė, kainą. Ji gyvena Mažeikiuose ir neturi galimybės naudotis jai priklausančia turto dalimi. Sesuo Regina nuoširdžiai nori išsaugoti tėvų paveldą ir juo rūpinasi, ji sutiktų savo dalį jai perleisti. Tai be kita ko palengvintų ir turto valdymą. Yra tikra, kad ieškovei ir atsakovui valdant turtą drauge, jie pastoviai konfliktuotų, nesutartų net smulkmenose, dėl ko ateityje būtų neišvengiami teisminiai ginčai.
Ieškovė R. G. ir trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) J. K. identiškais atsiliepimais į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovo pozicijos atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje yra visiškai skirtingos, nes šiais procesiniais dokumentais prašoma taikyti skirtingus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus. Pirmenybė teiktina atidalinimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui. Atsakovo priešieškiniu siūlomas turto atidalijimo būdas yra ne tik neracionalus, bet ir pažeistų jų kitų bendrasavininkių interesus. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/10 gyvenamojo namo. Gyvenamojo namo gyvenamasis plotas – 60,41 kv.m, atsakovui name priklausytų 6,04 kv.m gyvenamojo ploto. Dėl šios priežasties nėra galimybės nei nustatyti atsakovo siūlomą naudojimosi turto dalimi tvarką, nei tokio dydžio turto dalies natūra atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovo reikalavimas ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas. Patenkinus atsakovo reikalavimą likusiems turto bendrasavininkams kiltų apribojimų naudotis jiems priklausančiomis turto dalimis. Susitarimo tarp šalių dėl naudojimosi namu tvarkos niekada nebuvo. Atsakovas ne tik niekada namu nesinaudojo, jo neprižiūrėjo, bet ir po tėvų mirties visapusiškai trukdo tai daryti kitiems pastato bendrasavininkams nuolat provokuodamas konfliktus. Iš atsakovo veiksmų matyti, kad jis ir ateityje nėra suinteresuotas naudotis bendra turto dalimi, nes ne kartą iš ieškovės reikalavo neadekvačios piniginės kompensacijos už jam priklausančią turto dalį. Ginčą išsprendus ieškovės siūlomu būdu ir atsakovui už jam priklausančią turto dalį priteisus piniginę kompensaciją bus apginti ir atsakovo kreditoriaus UAB „Gelvora“ interesai, t.y. atsakovui atsiras galimybė padengti turimą įsiskolinimą, ko nebūtų neatidalijus turto iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tenkinus priešieškinį ir nustačius naudojimosi turtu tvarką, tokios galimybės nebūtų, dėl ko ateityje nepavyktų išvengti teisminių ginčų dėl atsakovui priklausančios turto dalies nustatymo, siekiant įgyvendinti atsakovo pareigą atsiskaityti su kreditoriumi. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būtų netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo ir derinimo principo. Racionalesnis ir šalių teises geriau atitinkantis bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškovė R. G. ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad mirus mamai turtas buvo padalintas į 5 dalis, tėvui ir 4 vaikams. 1/10 nekilnojamojo turto ji nusipirko iš brolio A. Š. Atsakovas tėvu nesirūpino ir jo nelankė, todėl tėvas nusprendė visą turtą palikti jai ir seseriai. 2012-08-07 mirus tėvui, 2012 m. lapkričio mėnesį ji priėmė palikimą. Likusiu turtu rūpinosi tik ji su seserimi J. K., abiejų pastangomis gyvenamajame name įvedė elektrą, vandentiekį, prisijungė prie kanalizacijos. Brolis prie turto išlaikymo neprisideda ir jame negyvena, susimoka tik už šiukšles. Buvo atvažiavęs vieną kartą 2017 m. birželio mėnesį, atsivežė televizorių ir skutimosi priemones, ginčo name praleido 1 parą ir daugiau nesilankė. Ji į sodybą atvažiuoja kiekvieną šeštadienį. Vasarą pjauna žolę, sodina šiltnamyje daržoves, renka obuolius, kai kūreno pečių, rūpinosi malkomis. Nemato galimybės gyventi kartu su broliu, nes tarp jų nuolat kyla konfliktai. Jokio siūlymo dėl naudojimosi tvarka nėra pasirašiusi ir su ja nesutinka. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės jos siūlomu būdu, sesuo perleis jai savo dalį. Iki šiol tai neatlikta, nes bendrasavininku tebėra ir atsakovas.
A. K. Š. ir jo atstovas su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Atsakovas papildomai paaiškino, kad ginčai prasidėjo mirus mamai. Nuvykus pas notarą seserys jį pradėjo šantažuoti, kad nepriimtų mamos palikimo dalies. Nurodė, kad turtą dalinsis tik mirus tėvui. Jis nesutiko ir priėmė mamos palikimą, nes matė, kad seserys tėvui daro spaudimą ir jis yra surašęs joms testamentą. Tėvo nelankė, nes jis pats to nepageidavo. Nenorėjo pykdyti sergančio žmogaus. Po tėvo mirties, jis paprašė seserų leisti naudotis namu, tačiau jos neleido. Dėl to parašė pareiškimą policijai ir prokuratūrai. Į tėvų namus atvažiuoja kiekvieną savaitę, nes ten deklaruota jo gyvenamoji vieta, tuo adresu gauna laiškus iš antstolių kontoros, draudimo, Sodros. 2015 m. rudenį name praleido 1 parą ir 2017 m. vasarą 2 paras. Moka tik už šiukšles. Elektra ir vandeniu nesinaudoja. Šiuo metu gyvena buvusiai žmonai priklausančiame bute, tačiau jam yra liepta išsikraustyti. Susituokė maždaug prieš 20 metų, išsiskyrė prieš 10 metų, tačiau po skyrybų toliau kartu gyvena. Be ginčo turto, jokio kito būsto neturi. Patenkinus priešieškinį ir nustačius naudojimosi turtu tvarką įsivestų elektrą ir atskirus skaitiklius, vandenį, gavęs bendraturčių sutikimą 2 kv.m pasididintų verandą ir įsirengtų sanitarinį mazgą bei virtuvę. Iki tol atsivežtų vandens bambaliuose. Ginčo turte apsigyventų kartu su broliu A. Š., kuris po tėvo mirties kurį laiką name gyveno, bet vėliau seserys jį išmetė lauk už girtuokliavimą. Yra skolingas UAB „Gelvora“ ir jos naudai yra areštuota jam priklausanti turto dalis. Skolos likučio nurodyti negali, nes antstolė jam neteikia duomenų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) J. K. su ieškiniu sutinka, su priešieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad mirus mamai, broliai ir seserys tarėsi atsisakyti palikimo, kad viskas liktų tėvui. Notarė paaiškino, kad neverta visko palikti tėvui, nes vienas brolis, t.y. K. Š., nesutinka atsisakyti mamos palikimo dalies. Turtas buvo padalintas į 5 dalis. Tėvas buvo silpnos sveikatos. Ji pati gyvena Mažeikiuose. Sesuo Regina dėl užimtumo darbe neturėjo galimybės kasdien atvažiuoti pas tėvą. Leido namo antrame aukšte apsigyventi jaunai šeimai, kad pakūrentų ugnį ir prižiūrėtų tėvą. Jokio nuomos mokesčio neėmė. Kartą jai lankant tėvą atvažiavo ir brolis Kęstutis, paprašė tėvo paskolinti 300 Lt. Tėvas pasakė, kad neturi, nes visi pinigai jam buvo vedami į kortelę, kuri buvo pas ją. Ji nesutiko nuiminėti nuo tėvo sąskaitos pinigų broliui. Brolis labai supyko ir nuo to laiko nebebendravo. Mirus tėvui, Kęstutis pradėjo ją ir Reginą terorizuoti dėl nuomininkų, todėl buvo priverstos juos iškraustyti. Taip pat brolis pradėjo skųstis policijai dėl namo raktų. Jautė nuolatinį jo spaudimą, todėl davė namų raktus. Po tėvo mirties name du kartus po kurį laiką gyveno brolis Adolfas. Kaimynai skundėsi dėl jo girtuokliavimo ir asocialaus gyvenimo būdo, todėl abu kartus teko jį iškraustyti. Jei Kęstutis parduotų savo turto dalį seseriai Reginai, ji taip pat savo turto dalį perleistų jai, nes gyvena toli ir neturi galimybės dažnai atvažiuoti į sodybą. Kęstutis sodyboje niekada negyveno. Kiek girdėjo iš kaimynų, tik retkarčiais atvažiuoja, pavaikšto, pažiūri pro langus ir išvažiuoja. Sodyba yra prastos būklės, verandoje įgriuvo lubos ir kiaurai bėga vanduo.
Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimų į ieškinį ir į priešieškinį nepateikė, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė R. G., atsakovas K. Š. ir trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) J. K. yra bendrasavininkai nekilnojamo turto – 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 112,35 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 kv.m garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 kv.m tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 kv.m viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22 kv.m šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių kiemo statinių (tualeto, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Bendrasavininkai yra seserys ir brolis, turtą paveldėjo pagal įstatymą ir testamentą po tėvų mirties. R. G. priklauso ½ dalis, J. K. 2/5 dalys, K. Š. 1/10 dalis šio nekilnojamojo turto. Atsakovui K. Š. priklausanti 1/10 žemės sklypo dalis nuo 2011 m. yra areštuota antstolio dėl iš atsakovo vykdomo priverstinio skolos išieškojimo kreditorei UAB „Gelvora“. Atsakovo skola kreditorei 2017-03-23 sudarė 4178,42 Eur bei 64,46 Eur vykdymo išlaidos. Atsakovas ne kartą kreipėsi į teisėsaugos ir kitas institucijas dėl naudojimosi turtu. Tarp šalių yra įsisenėjusi nesantaika dėl naudojimosi jiems dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu. Ieškovė R. G. ir trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) J. K. ne kartą (2012-11-30, 2013-04-15, 2017-03-06, 2017-03-30) kreipėsi į atsakovą dėl taikaus nekilnojamojo turto atsidalinimo, tačiau šalims kompromiso rasti nepavyko.
Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina:
nustatyta masinio vertinimo būdu pagal ieškovės su ieškiniu pateiktus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2017-03-03 duomenis - 44567 Eur (1/10 dalies – 4456,70 Eur);
nustatyta individualaus turto vertinimo būdu pagal atsakovo pateiktą 2017-11-03/07 UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaitą - 56000 Eur (1/10 dalies – 5600 Eur).
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (LR CK 4.80 str.). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus ir bendraturčių ginčus, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama tarp bendraturčių galinčių kilti ginčų. Teismų praktikoje pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Sprendžiant ginčą teisme privalu laikytis bendraturčių interesų pusiausvyros principo bei siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus, galimas atidalinimas priteisiant kompensaciją. Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3 K-3-485/2005, Nr. 3K-3-638/2005, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-459/2007, Nr. 3K-7-466/2008, Nr. 3K-3-7/2009, Nr. 3K-3-21/2009, Nr. 3K-3-353/2009, Nr. 3K-3-482/2009, Nr. 3K-3-421/2012, Nr. 3K-3-149/2014 ir kt.). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.).
Ieškovė prašo atidalinti jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, priteisiant jai atsakovo dalį, o atsakovui iš jos kompensaciją. Atsakovas prašo nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, nustatant, kad jis naudosis gyvenamojo namo 14,04 kv. m. svetaine ir 4,22 kv. m veranda, pripažįstant bendraturtėms R. G. ir J. K. teisę naudotis visomis kitomis gyvenamojo namo patalpomis bei kitais statiniais.
Civilinio proceso tikslas apginti asmenų pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus. Kilęs ginčas turi būti išspręstas taip, kad iš jo nekiltų kitos civilinės bylos.
Atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra ženkliai mažesnė nei kitų bendrasavininkų, ypač ieškovės. Gyvenamojo namo bendras plotas 112,35 kv.m, gyvenamasis plotas 60,41 kv.m., atsakovui priklausanti 1/10 dalis atitinkamai sudaro 11,23 kv.m. bendro ploto, 6,04 gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į pagrindinę pastato tikslinę paskirtį, patalpų išplanavimą ir kambarių plotus, akivaizdu, kad atidalinimas natūra nėra įmanomas. Taip pat, atsižvelgiant į plotus, nėra galimybės atidalyti natūra po 1/10 žemės sklypo bei jame esančių pagalbinių pastatų ir statinių – garažo, viralinės, šiltnamio bei kitų kiemo statinių.
Šalių santykiai itin konfliktiški, ir, sprendžiant pagal šalių paaiškinimus bei juos patvirtinančius rašytinius įrodymus, labiausiai tikėtina dėl paties atsakovo elgesio.
Atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi turtu tvarka neracionali. Jam prašomos priskirti patalpos neturi nei vandentiekio, nei sanitarinio mazgo, nei atskirų elektros skaitiklių. Pagal siūlomą tvarką jis neturėtų teisės naudotis inžineriniu statiniu šuliniu. Tai reiškia, kad vandens būtiniausiems poreikiams turėtų atsivežti, kas visiškai nelogiška ir vargu ar įmanoma, atsižvelgiant į paties atsakovo nurodomą jo sveikatos būklę. Priešieškiniu nesiūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, esant tokiai nesantaikai ir nesutarimams tarp bendraturčių, yra neįmanoma. Tai pripažino ir atsakovo atstovas. Atsakovo siūloma naudojimosi nekilnojamuoju turtu daiktu tvarka, ginčas tarp šalių neišsprendžiamas, bet sudaromos sąlygos dar didesniems ginčams ir nesutarimams kilti.
Atsakovas realiai ginčo turtu nesinaudoja – per 3 metus nakvojo 2 kartus. Jam priklausančiai daliai išlaikyti lėšų neskiria, prie turto išsaugojimo ir remonto bei aplinkos tvarkymo neprisideda. Atsakovo teiginiai apie ketinimus ginčo turte gyventi visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Jo ketinimai, gavus bendraturčių sutikimą, plėsti patalpas ir įsivesti vandentiekį, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius ir paties atsakovo deklaruojamą jo turtinę padėtį, nerealūs. Atsakovas, paties paaiškinimais, ketina ginčo turte apsigyventi su asocialų gyvenimo būdą vedančiu broliu, kuris nuosavybės teisės tame turte neturi ir dėl netinkamo gyvenimo būdo jau du kartus buvo iš jo iškraustytas. Akivaizdu, kad neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės siūlomu būdu, tarp šalių kiltų dar didesnė nesantaika ir ginčai dėl naudojimosi turtu, kas būtų nesuderinama su civilinio proceso tikslais. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais, todėl jų nekartoja.
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, konstatuotina, kad turto atidalinimas natūra yra neįmanomas. Ieškinys tenkintinas priteisiant ieškovei atsakovui priklausančią 1/10 turto dalį, o atsakovui kompensaciją iš ieškovės. Būtent šis atidalinimo būdas, nustatytomis aplinkybėmis, yra racionaliausias ir geriausiai atitinka šalių interesus.
Turto rinkos kaina gali būti nustatoma viešųjų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis ir kitais įrodymais. Ieškovės nurodyta turto rinkos kaina nustatyta masinio vertino būdu 2017 m. I ketvirtyje. Atsakovo iniciatyva atlikto individualaus turto vertinimo būdu nustatyta turto rinkos kaina 2017 m. IV ketvirtyje. Manytina, kad atlikus individualų turto vertinimą nustatyta ginčo turto rinkos vertė yra tikslesnė. Ieškovė jokių pagrįstų nesutikimo dėl individualaus vertinimo metu nustatytos turto vertės argumentų nenurodė ir jokių kitų duomenų apie galimą turto rinkos vertę nepateikė. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio teismas vadovaujasi UAB „Lituka ir Ko“ turto vertinimo ataskaita. Atsakovui iš ieškovės priteistina 5600 Eur kompensacija už jai priteistą atsakovui priklausančią 1/10 turto dalį.
Už ieškinį pagal pareikštus turtinio pobūdžio reikalavimus turėjo būti sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis. Ieškovė už ieškinį 2017-05-10 mokėjimo nurodymu sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, likusios 70 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Atsakovas nuo žyminio mokesčio ir kitų valstybės patiriamų bylinėjimosi išlaidų atleistas. Todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis ir pašto išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos (533,90 Eur), patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, nors atsakovui priteista didesnė kompensacija nei buvo siūloma ieškiniu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, valstybei neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise atsakovui K. Š. priklausančias po 1/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės R. G. 5600 Eur piniginę kompensaciją atsakovui K. Š. už ieškovei priteistą atsakovui priklausančią turto dalį.
Priteisti iš atsakovo K. Š. 30 Eur žyminio mokesčio ieškovei R. G.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.