Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas R. D. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.142-152) prašė priteisti iš atsakovo A. P. 35 000 Lt skolos, 21 000 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. P. priešieškiniu (t.2, b.l.19-21) prašė ieškovo ieškinį atmesti, 2007-05-10 tarp A. P. ir R. D. sudarytą skolos raštą pripažinti negaliojančiu, t. y. nesudarytu CK 6.875 str. 3 d. pagrindu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.71-77) ieškovas R. D. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, dėl šių motyvų:

1) teismas neteisingai suvokė bylos faktines aplinkybes, dėl ko jas netinkamai įvertino. Ieškovas nuo pat teisminio bylos nagrinėjimo pradžios aiškiai, nuosekliai dėstė faktines bylos aplinkybes ir sakė, kad su atsakovu, jo broliu ir dar vienu žmogumi 2007 m. sausio mėnesį nusprendė kurti bendrą įmonę - UAB „Autorovisa“. Ši įmonė turėjo užsiimti automobilių gabenimu iš trečiųjų šalių ir jų pardavimu. Buvo nuspręsta, kad kiekvienas akcininkas į bendrovės sąskaitą įneš po 35 000 Lt (bendra įneštų pinigų suma turėjo būti 140 000 Lt; keturi akcininkai po 35 000 Lt). Kadangi atsakovas tokių pinigų neturėjo, atsakovo tėvas R. P. patvirtino, kad finansuos atsakovo verslą ir išnuomos sandėlį jo įmonei priklausančiose patalpose. Atsakovo brolis S. P. turėjo ne visą reikiamą sumą (tik 25 000 Lt). Trūkstamą sumą S. P. sutiko paskolinti ieškovo motina I. D.. Kadangi ieškovą, atsakovą ir R. P. sieja giminystės ryšiai (ieškovo žmona yra R. P. dukterėčia), ieškovas pasitikėjo R. P. ir nieko nelaukdamas JAV įmonėje Intertrade INC, 11300 W.151 Streetorland park, 1160462 rezervavo automobilių už 130 000 Lt. Dalį šios sumos (79 399,80 Lt) ieškovas pervedė JAV įmonei 2007-04-14 (t.1, b.l.155). Iki 2007-02-20 ieškovas privalėjo pilnai atsiskaityti su JAV įmone už nupirktus automobilius, kitaip būtų praradęs visus sumokėtus pinigus. Tačiau R. P. netikėtai nusprendė nesilaikyti savo pažado ir sutiko finansuoti atsakovo verslą tik tuo atveju, jeigu ieškovas sutiks pasirašyti su juo paskolos sutartį. Ieškovas, nenorėdamas prarasti jau sumokėtų pinigų, sutiko pasirašyti paskolos sutartį su R. P., iki nupirkti automobiliai bus atgabenti į Lietuvą. 2007-02-14 atsakovo brolis S. P. pervedė ieškovui 9440 USD kaip įnašą bendro verslo pradžiai (t.1, b.l.157). 2007-02-15 R. P. per savo sūnų S. P. pervedė 25 000 Lt kaip atsakovo įnašą į bendrą verslą (t.1, b.l.156). Visi gauti pinigai buvo pervesti JAV įmonei už perkamus automobilius (t.1, b.l.158). Likusius 10 000 Lt R. P. ieškovui perdavė 2007-02-27 grynais, kai buvo pasirašyta paskolos sutartis. Skolos raštas tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas 2007-05-10. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog visus mokėjimus JAV įmonei už perkamus automobilius darė tik ieškovas, visi mokėjimai už automobilius daryti 2007 m. vasario mėn. 2007-04-12 Lietuvą pasiekė konteineris su pirktais automobiliais (t.1, b.l.163). 2007-04-14 buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „Autorovisa“ ir UAB „Transverslas“ dėl iš JAV atgabentų automobilių perdavimo UAB „Transverslo“ nuosavyben ir pilnam valdymui (t.2, b.l.78). Kadangi skolos raštas pasirašytas 2007 m. gegužės mėn., ieškovas negalėjo skolinti pinigų atsakovui automobilių pirkimui, nes visi automobiliai jau buvo nupirkti, atgabenti į Lietuvą ir perduoti kitos įmonės nuosavyben bei pilnam valdymui. Be to, 2007-05-01 Sodra ir VMI buvo informuotos, jog UAB „Autorovisa“ stabdo veiklą (t.1, b.l.164), taigi, pinigai atsakovui negalėjo būti skolinami verslo plėtojimui ar automobilių pirkimui (kaip teigė atsakovas 2011-09-12 vykusiame teismo posėdyje), nes skolos raštelio pasirašymo dieną įmonės veikla jau buvo sustabdyta ir buvo aišku, kad įmonė veiklos nebevystys;

2) ieškovas nuo pat teisminio ginčo nagrinėjimo pradžios nuosekliai dėstė pinigų perdavimo aplinkybes. 2007 m. balandžio 7-9 d. šv. Velykų proga ieškovas susitiko su R. P., S. P. ir atsakovu. Šio susitikimo metu buvo nuspręsta stabdyti įmonės veiklą. Ieškovas pasiūlė perpirkti visas UAB „Autorovisa“ akcijas iš S. P. ir atsakovo. Ieškovas pasiūlė grąžinti 35 000 Lt, kuriuos R. P. buvo sumokėjęs kaip atsakovo įnašą į bendrą verslą, per notarą arba pervedant pinigus į asmeninę R. P. sąskaitą banke. Tačiau R. P., motyvuodamas tuo, kad paskolintų pinigų niekur nedeklaravo ir šių pinigų grąžinimas pavedimu per banką sukeltų jam problemų, paprašė, kad pasiskolintus pinigus ieškovas grąžintų grynais. Pinigų perdavimas atsakovui turėjo būti įforminamas, pasirašant skolos raštelį. Buvo susitarta, kad kai bus sutvarkyti visi finansiniai įmonės formalumai ir ieškovui perėmus visą UAB „Autorovisa“ dokumentaciją, bus apsikeista skolos raštais, t. y. R. P. bus atiduotas skolos raštas, pasirašytas tarp ieškovo ir atsakovo, o R. P. atiduos ieškovui paskolos sutartį, pasirašytą tarp ieškovo ir R. P.. 2007-05-10 buvo pasirašytas skolos raštas tarp ieškovo ir atsakovo. Skolos rašto pasirašymo momentu atsakovui buvo perduoti 35 000 Lt. Ieškovas niekada neminėjo, kad pinigai atsakovui buvo pervesti į banką, priešingai, ieškovas nuo pat teisminio ginčo nagrinėjimo pradžios teigė, kad grynus pinigus atsakovui perdavė į rankas. Todėl atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovas jokių pinigų atsakovui nėra pervedęs, nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių;

3) iš visų ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti nuosekli įvykių seka, kuria nėra pagrindo netikėti. Įvykio aplinkybės rodo, kad skolos rašto pasirašymo tikslas buvo grąžinti R. P. pinigus, kuriuos jis davė bendro verslo kūrimui. Kai buvo pasirašomas skolos raštas, UAB „Autorovisa“ veikla jau buvo oficialiai sustabdyta, buvo susitarta, kad ieškovas išpirks visų kitų akcininkų akcijas ir perims įmonės dokumentus. 2007-05-10 pasirašomas Skolos raštas, 2007-06-20 A. P. atleidžiamas iš UAB „Autorovisa“ užimamų pareigų, 2007-08-09 įvykusio susitikimo metu S. P. buvo grąžintas jo indėlis į bendro verslo kūrimą, t. y. 25 000 Lt (tai patvirtina prie patikslinto ieškinio pridėta ieškovo banko sąskaitos išrašo kopija, kurioje matyti, jog kelios dienos prieš susitikimą buvo išgryninta atitinkamo dydžio suma). Po skolos rašto pasirašymo sekantys veiksmai leidžia teigti, kad skolos rašto pasirašymo tikslas buvo grąžinti R. P. jo paskolintus pinigus, kad ieškovas liktų vieninteliu UAB „Autorovisa“ akcininku. Kadangi po skolos rašto pasirašymo gan greitai buvo atliekami kiti įmonės perėmimui būtini veiksmai, galima daryti išvadą, kad skolos rašto pasirašymo tikslas buvo fiksuoti tuo metu vykstantį pinigų perdavimo faktą, o ne susitarti dėl kažkada ateityje galimo pinigų perdavimo. Įmonė jokios veiklos nebevykdė, kalbų, kad ateityje bus kuriamas naujas bendras verslas ar bus užsiimama nauja bendra veikla, nebuvo, todėl pinigų perdavimo atsakovui tikslas galėjo būti tik skolos atidavimas būtent skolos rašto pasirašymo momentu, o ne ateityje. Teiginys, kad pasirašydami skolos raštą, ieškovas ir atsakovas susitarė tik dėl pinigų perdavimo ateityje, prieštarauja visoms faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi buvo daromi visi būtini veiksmai, kad ieškovas galėtų kuo greičiau perimti įmonės valdymą. Tam buvo reikalinga kuo greičiau atiduoti visus akcininkų įnašus, padarytus bendro verslo kūrimui;

4) vadovaujantis CK 6.871 str. 3 d. nuostatomis, akivaizdu, jog pasirašant paskolos raštelį (šiuo atveju - skolos raštą), nereikalingas atskiras pinigų perdavimo-priėmimo aktas. Pats paskolos raštelis patvirtina pinigų perdavimo-priėmimo faktą. Aiškinant skolos rašto tekstą pažodžiui, darytina vienintelė išvada - pinigai atsakovui buvo perduoti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties tekste esantis žodis „pasiskolino“ (šiuo atveju - „skolinu“) įrodo, jog pinigai buvo perduoti prieš pasirašant sutartį arba jos pasirašymo momentu. Analogiškas žodis paskolos raštelio tekste LAT praktikoje pripažįstamas kaip paskolos dalyko perdavimo faktą patvirtinantis įrodymas (LAT 2002-11-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1412/2002, LAT 2003-06-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-659/2003; LAT 2006-06-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-404/2006);

5) vadovaujantis LAT praktika, paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu buvo numatyta sutartyje, tačiau šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Tai, kad atsakovo pateiktoje banko sąskaitos išrašo kopijoje nesimato jokių ieškovo atsakovui darytų pervedimų, neįrodo, kad pinigai nebuvo perduoti grynais;

6) atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pinigų negavo. 2011-09-12 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad pinigus bendros įmonės veiklai vystyti pasiskolino ir įnešė į įmonės kasą grynais. Tačiau jokių dokumentų, įrodančių pinigų pasiskolinimo faktą, atsakovas nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovui paklausus, iš kur jis gavo pinigų įnašui į bendrą verslą, atsakovas atsisakė tai pasakyti. Ieškovo pateiktos UAB „Autorovisa“ kasos knygos kopijos (t.1, b.l.159-161) patvirtina, jog jokių grynųjų pinigų atsakovas į įmonės sąskaitą neįnešė. Atsakovo įnašą į bendrą verslą apmokėjo jo tėvas R. P., ką patvirtina ieškovo motinos sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog pinigus R. P. pervedė per savo sūnų S. P.. Atsakovas nuo pat parengiamojo posėdžio klaidino teismą ir keitė savo poziciją, priklausomai nuo situacijos. Pirmiausia atsakovas teigė, kad parašą parašė ant tuščio lapo, o ieškovas vėliau įrašė sau palankų tekstą. Tokia atsakovo pozicija greitai buvo paneigta, nes skolos rašte padaryti paties atsakovo pataisymai, jo ranka padarytas įrašas „taisymu tikėti“. Visa tai rodo, kad atsakovas matė rašto turinį ir jį taisė. Tuomet atsakovas pakeitė savo poziciją ir pradėjo tikinti teismą, kad pinigų negavo. Tokie atsakovo teiginiai turi būti vertinami kritiškai kaip gynybinė atsakovo pozicija. Ieškovo pateikti dokumentai paneigia atsakovo poziciją;

7) 2011-09-12 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas R. P. taip pat klaidino teismą, teigdamas, kad asmeniškai vaikams (t. y. S. P. ir atsakovui) nėra davęs pinigų bendram verslui su ieškovu. Ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė dokumentus, paneigiančius tokią R. P. versiją. Liudydamas teisme, R. P. taip pat klaidino teismą, teigdamas, kad nieko nežinojo apie iš JAV atgabentus automobilius bendram ieškovo ir atsakovo verslui. R. P. nesugebėjo paaiškinti teismui, iš kur ieškovas žino jo įmonės sandėlių, esančių Vilniuje, apsaugos kodus, komunalinių paslaugų tarpininkus bei kitą svarbią su patalpomis susijusią informaciją. Teismo posėdžio metu ieškovui uždavus klausimą R. P., ar šis pilnai valdo įmonę ir žino apie visus sudaromus sandorius ar patalpų naudotojus, R. P. patvirtino, kad tikrai žino. Todėl teismo teiginys, kad ieškovas ieškinį grindžia tik savo įvykio aplinkybių interpretacijomis, yra neteisingas. Visus savo teiginius ieškovas pagrindė dokumentais, glaudžiai susijusiais su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir leidžiančiais spręsti apie buvusią situaciją, sąlygojusią šalių veiksmus. Tuo tarpu būtent atsakovas savo priešieškinį grįsdamas CK 6.875 str. nuostatomis, nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad paskolos dalykas jam nebuvo perduotas arba perduotas mažesnis, nei numatyta skolos rašte. Atsakovui neįrodžius, kad jis negavo paskolos dalyko (pinigų), jo priešieškinis turėjo būti atmestas.