Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20610-657/2010 pagal R. D. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 35000 Lt skolai grąžinti, 21000 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi netenkino prašymo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nustatė R. D. 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos sumokėti trūkstamą 837 Lt žyminio mokesčio dalį arba pateikti motyvuotą prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

R. D. pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad nuo 2008 m. gegužės 8 d. yra bedarbis, augina du vaikus, šeimą išlaiko sutuoktinė S. D., šiuo metu esanti vaikų priežiūros atostogose ir gaunanti 75 procentus atlyginimo. Sutuoktiniai yra paėmę būsto paskolą, kiekvieną mėnesį bankui turi mokėti įmokas, todėl trūkstamo žyminio mokesčio primokėjimas pagal šeimos finansinę padėtį yra neįmanomas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo patenkino iš dalies. Atleido ieškovą nuo 1/3 dalies – 560 Lt – žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigojo ieškovą per 15 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos primokėti 277 Lt žyminio mokesčio. Sprendė, kad pateikta ieškančio darbo atmintinės kopija už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2009 m. birželio 9 d. neįrodo, jog ieškinio pareiškimo metu R. D. yra bedarbis. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kokio dydžio išmoką gauna jo sutuoktinė. Laikė, kad ieškovo sutuoktinės sudaryta kredito sutartis su banku nepatvirtina sunkios ieškovo finansinės padėties. Atsižvelgęs į CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą, konstatavo, kad ieškovas gali sumokėti 2/3 dalis žyminio mokesčio, mokėtino šioje byloje, o nuo 1/3 žyminio mokesčio dalies jis yra atleistinas.

Atskiruoju skundu R. D. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nepagrįstai atsižvelgta ne į R. D. turtinę padėtį, o į jo sutuoktinės šiuo metu gaunamą 75 proc. atlyginimo išmoką, esant vaikų priežiūros atostogose, duomenų apie sutuoktinės gaunamos išmokos dydį nepateikimą. Šia motyvacija į skolos išieškojimo procesą įtraukiama R. D. sutuoktinė ir vaikai, nors skolos raštas buvo sudarytas tarp R. D. ir A. P. Vieno iš šeimos narių gaunama valstybės skirta išmoka vaikų auginimui nenaudotina kito šeimos nario bylinėjimuisi, bandant susigrąžinti skolą (CK 1.5 straipsnis).

Teismas, nurodydamas, kad žyminio mokesčio nustatymas netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, taip šalys skatinamos ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., neįvertino, kad R. D. ne kartą atsakovui A. P. siūlė taikiai susitarti ir grąžinti skolą, ragindamas jį raštu ir telefoniniais skambučiais. Atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje deklaruojamus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, R. D. nesivadovavo tarp jo ir atsakovo sudarytu skolos raštu ir po 30 dienų sustabdė delspinigių skaičiavimą. Iš to darytina išvada, kad R. D. stengiasi, kad skolos problema būtų išspręsta ne tik ieškovo, bet ir, protingumo ribose, atsakovo naudai.

Pažeidžiant CPK 115 straipsnį, R. D. nebuvo įpareigotas nustatytu terminu pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Teismas vienašališkai konstatavo, kad pateikta ieškančiojo darbo atmintinės kopija už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2009 m. birželio 9 d. neįrodo, jog ieškinio pareiškimo metu R. D. yra bedarbis.

Paminant proceso šalių lygiateisiškumo principą, neįvertinta, kad R. D., atsižvelgdamas į sudėtingą savo ir šeimos finansinę padėtį, prašė teismo civilinę bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nes nagrinėjimas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles skiriasi ne tik dvigubu žyminiu mokesčiu, bet ir reikalauja iš R. D. didelių finansinių išlaidų kelionėms į teismo posėdžius.

Prašo nutartį panaikinti ir atleisti R. D. nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. P. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad pats ieškovas prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio grindė aplinkybėmis, kad jo sutuoktinė šiuo metu yra vaikų priežiūros atostogose ir gauna 75 proc. atlyginimo, kad ji yra sudariusi kredito sutartį su banku. R. D. savo prašymą taip pat grindė aplinkybe, kad jis yra bedarbis, tačiau įrodymus apie tai jis teikia apeliacinės instancijos teismui, nors turėjo pareigą ir galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. R. D. prašyme atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio nepateikė pakankamai reikšmingų įrodymų apie tai, kad jis nepajėgtų sumokėti 2/3 dalis žyminio mokesčio. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai (apie ieškovo bandymus išspręsti turtinį ginčą neteismine tvarka), iš esmės susiję su R. D. veiksmais iki ginčo nagrinėjimo teisme pradžios, yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios jo dalies mokėjimo asmuo gali būti atleistas.

Nagrinėjamoje byloje R. D. prašė teismo dėl sunkios turtinės padėties atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atleido jį nuo 1/3 – 560 Lt – žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 277 Lt.

Atskiruoju skundu R. D. su šia teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo prašymo argumentus ir pateiktus įrodymus apie sunkią turtinę padėtį. Teisėjų kolegija šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Asmens turtinė padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio R. D. grindė tuo, kad nuo 2008 m. gegužės 8 d. yra bedarbis. Įrodinėdamas šią aplinkybę, R. D. teismui pateikė LR krašto apsaugos ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymą dėl vrš. R. D. išleidimo į atsargą Nr. P-876, iš kurio matyti, kad R. D. iš pareigų buvo atleistas jo paties prašymu. Dėl to laikytina, kad R. D. pajamų iš darbo teisinių santykių neteko savo noru, todėl vien šia aplinkybe jis negali pateisinti savo sunkios turtinės padėties. Nors dabartiniu metu dėl susidariusios situacijos valstybės ekonomikoje bei darbo rinkoje, R. D. gali būti nelengva greitai įsidarbinti ar gauti pakankamai pajamų, tačiau jam esant darbingam, pakankamai jauno amžiaus, nesant duomenų apie jo negalėjimą dirbti ar priklausymą socialiai remtinoms grupėms, spręstina, kad jis turi galimybę užsidirbti reikiamas pajamas.

Prašydamas jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, R. D. taip pat nurodė, kad šeimą išlaiko sutuoktinė S. D., šiuo metu esanti vaikų priežiūros atostogose ir gaunanti 75 procentus atlyginimo. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka to prašantiems asmenims (CPK 178 straipsnis), todėl R. D. savo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio grindžiant būtent šia aplinkybe ir nepateikus duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytos aplinkybės nepatvirtina sunkios R. D. turtinės padėties.

R. D. pateikė duomenis, jog jo sutuoktinė yra įsipareigojusi bankui, paėmusi būsto paskolą, tačiau nepateikė duomenų apie vykdomus mokėjimus pagal paskolos sutartį. Taip pat R. D. nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turimas lėšas kredito įstaigose, kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo prašyme nurodytus argumentus apie negalėjimą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad R. D. pateikti įrodymai ir prašyme nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią jo turtinę padėtį, jog jis nepajėgtų sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalies už pateiktą ieškinį. Pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino R. D. prašymą ir atleido jį nuo 1/3 dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su R. D. bandymais tarp šalių kilusį ginčą išspręsti taikiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Taip pat teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties turiniu, kadangi apeliacijos objektas yra Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d., o ne 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria nutarta bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.