Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinusi su kaltinamojo A. M. skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nutarties, kuria atsisakyta tenkinti A. M. prašymą grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui tikslinti, bei pateiktais duomenimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-52-851/2014, teisminio proceso Nr. 1-06-1-11001-2009-2, kurioje: A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d; E. M. kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d.; R. G. kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 214 str., 215 str., 222 str. 1 d.; UAB „Adversus Group“ kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 20 str. 300 str. 1 d., 20 str., 222 str. 1 d.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-10-11 nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

2014-01-14 teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui tikslinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas motyvuota 2014-02-18 nutartimi kaltinamojo A. M. prašymą atmetė.

2014-02-19 Vilniaus apygardos teisme gautas A. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamajam aktui tikslinti.

Dėl teisėjos ligos A. M. skundas kartu su baudžiamąja byla teisėjai buvo perduotas tik 2014-02-28.

A. M. skundas paliekamas nenagrinėtas ir grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos BPK 439 str. 2 d. yra nustatyta, kad BPK X dalies nustatyta tvarka yra neskundžiamos teismų nutartys: dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad baudžiamasis procesas numato proceso dalyvių teisę nepalankius jiems pirmosios instancijos teismo sprendimus apskųsti apeliacine tvarka, nurodant savo argumentus apeliaciniame skunde.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinamasis A. M., rašydamas niekuo nepagrįstus skundus, akivaizdžiai siekia vilkinti bylos nagrinėjimą ir tokiais savo veiksmais pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotą ne tik jam, bet ir kitiems kaltinamiesiems teisę, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 253 str., 439 str. 2 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo A. M. skundą palikti nenagrinėtą.