Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotas asmuo M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad procesas akivaizdžiai buvo vilkinamas – paskyrus teismo posėdį bei teismo posėdžio metu skyriui pasisakius dėl į bylą suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų trūkumų, dokumentų nebuvimo, teismas posėdi atidėdavo, nenurodant termino iki kada privalo suinteresuotas asmuo dokumentus pateikti, siekiant bylą išnagrinėti per įstatymo numatytą terminą. Teigia, jog kas kart posėdžio metu būdavo pateikiami nauji „siurpriziniai“ dokumentai, neturint galimybės tinkamai su jais susipažinti. Pažymėjo. jog suinteresuotą asmenį atstovavo advokatas ir jam yra žinoma dokumentų pateikimo tvarka, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, leisdamas šalai vilkinti bylą. Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog tokio pobūdžio bylos susijusios su vaiko interesais ir turi būti išnagrinėtos kaip galima greičiau, nevilkinant proceso.

6.2. Teigia, kad dėl M. M. priklausomybės alkoholiui skyrius pateikė eilę įrodymų, tame tarpe ir nuo 2019 m. fiksuotus ANK pažeidimus dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje bei alkoholio vartojimo mažamečio sūnaus akivaizdoje, tokiu būdu pažeidžiant vaiko teisę į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Mano, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybes, jog M. M. nevartoja alkoholio ir išsigydė priklausomybes. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo M. M. pateikė pažymų, jog nuo 2022 m. balandžio 14 d. lankosi pas psichologą individualioms konsultacijoms, tačiau teigia, kad šis dokumentas kelia abejonių, nes nėra nurodyti nei įmonės, kurioje dirba psichologė rekvizitai, nei pačios psichologės duomenys apie jos kvalifikaciją ir jos darbo pobūdį. Nėra aišku kiek kartų lankėsi M. M. pas specialistą ir ar tai davė rezultatų.

6.3. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. M. pateikė į bylą rangos sutartį, pagal kurią rangovas (M. M.) atlieka Užsakovui darbus, susijusius su socialinių paslaugų. teikimu pagyvenusiems bei neįgaliems asmenimis. Pažymi, jog darbų sąrašas pateikiamas šios sutarties priede Nr.1, tačiau atkreipia dėmesį, jog sutarties priede Nr. 2, turi būti nurodomas rangovo verslo liudijimo numeris, bet jis teismui pateiktoje rangos sutarties priede nėra nurodytas. Pažymėjo, jog nors teismas nutartyje nurodė, kad asmuo verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, tačiau verslo liudijimas į bylą nebuvo pateiktas.

6.4. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. M. į bylą pateikė, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurioje nurodoma, jog sutartis galioja nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., t. y sudaryta metams. Pažymėjo, kad buto nuomos kaina 300 Eur plius komunaliniai patarnavimai. Sutarties l2.2. l punkte nurodoma, jog nuomininkui pavėlavus sumokėti nuomos mokestį daugiau kaip 20 kalendorinių dienų, nuomos sutartis nutraukiama. Atkreipė dėmesį, jog iš į bylą pateikto banko išrašo matyti, jog M. M. sąskaitoje likę 2 Eur, todėl mano, kad byloje kyla pagrįsta abejonė ar ji turi pakankamai lėšų nuomotis, bustą, susimokėti už komunalines paslaugas, kurios šiuo metu kyla drastiškai bei išlaikyti save bei nepilnametį sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš motinos namų teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

11. Pagal VTAPĮ, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 361 straipsnio 3 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka įtvirtinta VTAPĮ 365 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. M., (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. Š., (duomenys neskelbtini), motina ((duomenys neskelbtini)). Tėvystė vaikui nenustatyta. Nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 2022 m. birželio 20 d. 23.40 val. policija pranešė valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis smurtavo prieš moterį ir jos sūnų, vėliau pasišalino. Nuspręsta vertinti vaiko situaciją, kadangi vaiko motina vartojo alkoholinius gėrimus namuose, policija nustatė 1,67 promilių girtumą, prieš vaiką buvo smurtauta artimoje aplinkoje. 2022 m. birželio 20 d. įvertinus vaiko situaciją, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaikui nustatyta laikinoji priežiūra. 2022 m. birželio 29 d. surašytas vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktas Nr. LPA‑45, kuriuo M. Š. taikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė, asmuo, galintis laikinai prižiūrėti vaiką, nurodytas A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini).

13. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 21.48 val. (reg. Nr. 5VTP-1752) policijos pareigūnai gavo pranešimą apie triukšmą ir muštynes bute, adresu (duomenys neskelbtini) (laikinosios prižiūrėtojos namuose). Pareigūnams patikrinus asmenų blaivumą, A. T. nustatytas 1,32 promilių neblaivumas, o M. M. - 2,82 promilių neblaivumas. 2022 m. liepos 10 d. buvo bendrauta su nepilnamečiu vaiku M. Š., pažymėta, kad vaikas sėdėjo prie kompiuterio ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Viso pokalbio metu neatsisuko, neatitraukė dėmesio nuo kompiuterio, teigė, kad triukšmo namuose negirdėjo, nes miegojo. Paklausus ką veikia naktimis, sakė, kad žaidžia su kompiuteriu, jam taip leidžia elgtis ir jis tame problemos nemato. 2022 m. liepos 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. VSV-1077 nurodyta, kad apžiūrėjus kambarį, kuriame miega vaikai, nustatyta, jog aplinkui mėtosi daiktai (šalia lovos numestos nešvarios apatinės kelnaitės), patalynė nešvari, rūbai sudėti į lentynas netvarkingai. Kambaryje trūksta švaros ir tvarkos, viename kambaryje su M. atskirose lovose miega T. T. ir U. T. Nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Taip pat nuspręsta netaikyti vaiko laikinosios apsaugos priemonės, kadangi vaiko teisių pažeidimas nustatytas jau esant laikinajai priežiūrai. Dirbant mobiliajai komandai, motina situacijos nesprendžia. Pagal 2022 m. liepos 12 d. laikino apgyvendinimo aktą Nr. 557, nepilnametis M. Š. nuo 2022 m. liepos 12 d. apgyvendintas Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini), nes pritaikius vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

14. Išnagrinėjus pareiškėjos atskirąjį skundą nustatyta, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir nepasisakė dėl suinteresuoto asmens M. M. atliktų ANK pažeidimų, į bylą pateiktų rangos sutarties bei nuomos sutarties pagrįstumo. Taip pat teigia, jog buvo nepagrįstai vilkinamas bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

15. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑56/2015).

16. Kaip minėta šios nutarties 12-13 punktuose, nepilnametis vaikas M. Š. buvo paimtas iš šeimos ir nuo 2022 m. liepos 12 d. apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje dėl motinos nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo, nedarbo, alkoholio vartojimo problemų. Tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad vertindamas tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į faktines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, į visą vaiko ir jo šeimos situaciją ir galimybes jai keistis, taip pat sprendžia, ar, vaiką grąžinus į šeimą, jam bus užtikrinta saugi aplinka ir nekils pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą.

17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu situacija, kuri lėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos, yra pasikeitusi. Vaiko motina susirado nuolatinę gyvenamąją vietą - pagal 2022 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartį nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. gyvena 1 (vieno) kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš prie nuomos sutarties pridėto įrangos ir daiktų, paliktų bute naudojimui, sąrašo matyti, kad bute yra pagrindiniai reikalingi namų apyvokos ir buities daiktai, byloje duomenų, kad bute esančios sąlygos yra netinkamos vaikui augti, nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat vaiko motina išsprendė klausimą dėl pajamų gavimo – su viešąja įstaiga „Atsakingo gyvenimo centras“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarė rangos sutartį bei pagal šios sutarties 1 priede esantį atliekamų darbų sąrašą numatyta, kad vaiko motina atlieka namų ruošos darbus.

18. Nors apeliantės nuomone M. M. teiginiai dėl realių pokyčių šeimoje yra deklaratyvūs, neįtikinantys ir formalūs, o pokyčiai šeimoje turi būti ilgalaikiai ir akivaizdūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad vien šių pokyčių ilgalaikiškumas nesudaro pagrindo teigti, jog yra būtina taikyti pačią griežčiausią priemonę, t. y. vaiko paėmimą. Akcentuotina, jog iš į bylą pateikto BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2022 m. liepos 29 d. pagalbos plano matyti, kad išklausius kitų asmenų dalyvaujančių atvejo nagrinėjimo posėdyje nuomonę, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos šeimoms padalinio Darbo su šeimomis skyriaus socialinė darbuotoja darbui su šeimomis ir jų vaikais L. I. nurodė, kad: „nuo paskutinio posėdžio įvyko labai daug pokyčių. Apsilankyta naujoje gyvenamojoje vietoje. M. bendradarbiauja, pasisako apie šeimos pokyčius, situaciją. Pirminė konsultacija Priklausomybės ligų centre turėjo būti 2022 m. liepos 19 d., tačiau tuo metu vyko ir teismo posėdis, dėl ko priklausomybių specialistų konsultacija perkelta į kitą dieną. Kita konsultacija įvyko 27 d. Šiais savo veiksmai moteris rodo ryžtą, aukštą motyvaciją. Situacija reikšmingai kinta. Siekia pokyčio, rodo iniciatyvą. Dalinasi darbo paieška. Nusiskundimų iš Pagalbos vaikams padalinio nesu gavusi. Mama su vaiku palaiko šiltus santykius. Lanko vaiką kasdien dienomis“.

19. Taip pat minėtame pagalbos plane savo nuomonę pareiškusios kitos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistės A. M., E. Ž. bei K. L. išskyrė suinteresuoto asmens vaiko motinos M. M. didelę motyvaciją, per trumpą laiką pasiektus rezultatus bei rekomendavo tęsti vadybos procesą bei socialinių paslaugų teikimą. Pažymėtina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, vyriausioji specialistė K. L. taip pat nurodė, kad: „<...> mama geba atpažinti fizinius ir emocinius vaiko poreikius. Įsitraukia į M. mokslų pataisų procesą, pasirūpino užrašyti į kitą mokyklą. Savarankiškai daro veiksmus. Rizikos išlieka dėl atkryčio alkoholio vartojime, nesaugios aplinkos ir emocinių poreikių. Per paskutinį mėnesį įvyko įvykis, laikina prižiūrėtoja ir mama pavartojo alkoholio. Šiuo metu yra elgesio pokyčiai, laikosi rekomendacijų dėl emocinės būsenos, gydytojo psichiatro rekomendacijų“.

20. Be to, VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte, 11 straipsnyje įtvirtintas vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (11 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (11 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad M. Š. yra 13 metų amžiaus, todėl gali išreikšti savo nuomonę jį liečiančiais klausimais. Iš 2022 m. liepos 29 d. Pagalbos plano matyti, kad jis su motina sutaria gerai, jų tarpusavio ryšys yra artimas, glaudus, kalbinamas socialinių darbuotojų graudinasi dėl situacijos, nori gyventi namuose su motina.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nepaisant tam tikrų rizikų, situacija šeimoje yra iš esmės pasikeitusi, suinteresuotas asmuo M. M. deda pastangas siekiant užtikrinti saugią nepilnamečio vaiko aplinką, rodo aukštą motyvaciją, su vaiku palaiko šiltus santykius, susirado darbą, gyvenamąją vietą, lanko psichologo konsultacijas dėl problemų susijusių su alkoholio vartojimu ir kt., todėl konstatuotina, kad nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti užtikrinti nepaimant vaiko iš šeimos.

22. Nors atskiruoju skundu keliamos abejonės dėl suinteresuoto asmens M. M. į bylą pateiktų įrodymų susijusių su jos apsilankymais psichologo konsultacijoms bei darbo santykiais, tačiau šiuo atveju laikytina, jog apeliantė iš esmės kvestionuoja ne minėtų sutarčių turinio, tačiau formos reikalavimus. Iš į bylą pateiktos psichologės J. G. 2022 m. liepos 28 d. informacijos matyti, kad M. M. lanko individualias psichologo konsultacijas nuo 2022 m. balandžio 14 d.. Be to, aplinkybes, jog M. M. lanko psichologo konsultacijas patvirtina ir BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė K. L. Taip pat pažymėtina, jog M. M. yra skirtas medikamentinis gydymas susijęs su psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo M. M. kreipėsi medicininės pagalbos dėl problemų su alkoholio vartojimu, siekia jas išspręsti, todėl atskirojo skundo argumentai dėl šių įrodymų pakankamumo atmestini kaip nepagrįsti.

23. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai susiję su suinteresuotojo asmens į bylą pateiktais įrodymais dėl rangos sutarties sudarymo. Nors apeliantė pagrįstai teigia, su viešąja įstaiga „Atsakingo gyvenimo centras“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos rangos sutarties priede Nr. 2, turi būti nurodomas rangovo verslo liudijimo numeris, bet jis teismui pateiktoje rangos sutarties priede nėra nurodytas, tačiau šis skundo argumentas nesudaro pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo jokios veiklos nevykdo, ir pajamų iš minėtos rangos sutarties negauna. Pateiktoje rangos sutartyje yra nurodytos visos esminės sutarties sąlygos, sutartis pasirašyta abiejų šalių, o atskiri šios sutarties netikslumai, tokie kaip sutartyje nenurodytas verslo liudijimo numeris esminės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui neturi.

24. Akcentuotina, jog atskiruoju skundu gana plačiai pasisakoma dėl to, jog apeliantės nuomone procesas buvo akivaizdžiai vilkinamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko deklaratyviais. Nors apeliantės nuomone, kas kart posėdžio metu būdavo pateikiami nauji „siurpriziniai“ dokumentai, neturint galimybės tinkamai su jais susipažinti, tačiau atskiruoju skundu nenurodomi jokie argumentai, kokias pareiškėjos, nepilnamečio vaiko, ar kitų proceso dalyvių teisės dėl tokių teismo veiksmų buvo pažeistos. Akcentuotina, jog šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus ir privalo išsiaiškinti visas esmines bylos aplinkybes. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sudarė suinteresuotajam asmeniui teikti į bylą įrodymus, bei šiam tikslui atidėjo bylos nagrinėjimą, nelaikytina, jog tuo iš esmės buvo pažeistos šalių teisės, o byla buvo išspręsta neteisingai, todėl atskirojo skundo argumentai dėl teismo šališkumo bei bylos vilkinimo atmestini kaip nepagrįsti.

25. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad byloje kyla pagrįsta abejonė ar suinteresuotas asmuo M. M. turi pakankamai lėšų nuomotis bustą, susimokėti už komunalines paslaugas, kurios šiuo metu kyla drastiškai bei išlaikyti save bei nepilnametį sūnų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo turi darbą, be to gauna socialines išmokas. Apeliantės byloje keliamos abejonės šiuo atveju laikytinos prielaidomis, kuriomis teisėtas teismo sprendimas negali būti pagrįstas.

26. Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad suinteresuotas asmuo M. M. toliau turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Teismo atsisakymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo teisėto atstovo, situacijai šeimoje grįžus į ankstesnę padėtį, neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į prioritetinę vaiko teisę augti biologinėje šeimoje, konstatuotina, jog situacija kuri lėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos, yra pasikeitusi. Vaiko motina sugebėjo tinkamai pasinaudoti specialistų teikiama pagalba, įdėjo pakankamai pastangų, siekiant pakeisti padėtį šeimoje ir užtikrinti tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką vaikui, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką M. Š. iš vaiko motinos M. M.

28. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.