Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Furnitūra marketingas“ skundą dėl antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmų, suinteresuotieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, G. L. M., M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir bylose surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

12. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, o prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Ir, atvirkščiai, teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų).

13. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoms sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo pirmųjų trijų sąlygų egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Aplinkybė, kad pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo nežinojo, kad klausimas dėl ekspertizės akto teisėtumo nebus išspręstas kitoje civilinėje byloje, negali būti vertinama tokia, kurios pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu bei sužinojo tik įsiteisėjus teismo nutarčiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019, 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012). Pareiškėja, vienoje civilinėje byloje pareikšdama skundą dėl antstolio veiksmų, o kitoje ieškininės teisenos tvarka ginčydama ekspertizės akto teisėtumą (1 t., b. l. 7–12), pati savo nepagrįstais veiksmais sukūrė situaciją, kuri nulėmė bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribas. Inicijuodama du savarankiškus procesus pareiškėja pati siekė, kad ekspertizės akto teisėtumas byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nebūtų vertinamas.

15. Reikšminga apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi (1 t., b. l. 41–42) atmetė pareiškėjos prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu. Teismui priėmus tokią nutartį tapo aišku, kad ginčo dėl ekspertizės akto teisėtumo baigties skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas nevertina kaip reikšmingos aplinkybės, kuri gali turėti įtakos sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą. Būtent tada, bylai dar nesant išnagrinėtai, pareiškėjai tapo ar turėjo tapti aišku, kad skundo pagrįstumas bus vertinamas pagal jame pareiškėjos išdėstytus argumentus. Šią aplinkybę ir konstatavo Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2233-480/2017 (1 t., b. l. 102–107). Kitaip tariant, faktas, kad jos argumentų, susijusių su ekspertizės akto teisėtumo ginčijimu, skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas nevertins, tapo aiškiu dar bylos nagrinėjimo metu ir tokia išvada patvirtinta procesiniais sprendimais, kuriais byla, kurioje prašomą procesą atnaujinti, išnagrinėta iš esmės. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nebuvo žinoma, kad ją pareiškėja sužinojo tik Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. vasario 25 d. nutartimi nutraukus civilinę bylą Nr. e2-122-433/2019, nėra pagrindo.

16. Apibendrindamas nutarties 14–15 punktuose pateiktas išvadas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pati pareiškėja byloje, kurioje prašo atnaujinti procesą, nereiškė reikalavimo dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisėtu, jau bylos nagrinėjimo metu sužinojo, jog skundas dėl antstolio veiksmų bus išnagrinėtas neatsižvelgiant į kitos civilinės bylos, kurioje ginčijamas ekspertizės akto teisėtumas, baigtį, todėl aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neišsprendė ekspertizės akto teisėtumo klausimo, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų sąlygų, kurios lemtų pagrindo procesui atnaujinti egzistavimą.

17. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjos įvardinta aplinkybė negali būti vertinama kaip galėjusi nulemti kitokią išnagrinėtos bylos baigtį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teikdama prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, pareiškėja aiškiai nurodė nesinaudojanti CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise prašyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Dėl nurodytos priežasties antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, ginčytu patvarkymu ir nustatė turto vertę remdamasis ekspertizės, kurios teisėtumas nėra nuginčytas išvada. Būtent pagal patvarkymo priėmimo metu susiklosčiusią situaciją antstolio veiksmų teisėtumą ir vertino skundą nagrinėję teismai. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad pareiškėja prašymu dėl bylos atnaujinimo nesiekia įrodyti teismo išvadų dėl pareikšto reikalavimo nepagrįstumą, bet nori išplėsti bylos nagrinėjimo ribas klausimu, kuris byloje nebuvo reiškiamas ir kurį teismas įvertino kaip neturintį reikšmės bylos baigčiai. Vėlesnis ekspertizės akto nuginčijimas gali būti pagrindu antstoliui priimti byloje naują patvarkymą, kuris atitiktų pasikeitusią situaciją, bet nepatvirtintų antstolio patvarkymo, priimto įvertinus byloje 2017 m. kovo 30 d. egzistavusią situaciją, neteisėtumo.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad antstolis atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog pagal ginčytu patvarkymu nustatytą turto rinkos kainą įkeistas turtas nebus priverstinai parduodamas iš varžytynių, nes vykdomojoje byloje dėl galimai pasikeitusios turto rinkos kainos bus reikalingas aktualus įkeistų žemės sklypų vertinimas. Apeliacinės instancijos teismui išreikalavus vykdomąją bylą Nr. 0072/13/00207 (CPK 370 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis, 314 straipsnis) nustatyta, kad antstolio 2019 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu paskirta nauja ekspertizė pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertei apžiūros dieną nustatyti. Ši aplinkybė papildomai patvirtina skundžiamos nutarties motyvą, kad pakartotinis antstolio patvarkymo teisėtumo vertinimas neturės reikšmės pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams, kadangi turto vertė vykdomojoje byloje bus nustatinėjama iš naujo.

19. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir atskirojo skundo argumentą, kad ekspertizės akto ir antstolio patvarkymo teisėtumo klausimas turėtų būti pakartotinai nagrinėjamas vien dėl to, jog nuo jo baigties gali priklausyti vykdymo proceso išlaidų paskirstymas. Išlaidos vykdomojoje byloje bus skirstomos CPK 609–611 straipsniuose nustatyta tvarka, kur pareiškėja turės galimybę teikti argumentus dėl jos pareigų, susijusių su vykdymo išlaidomis, apimčių, o teismas privalės nuspręsti, kas nulėmė aptariamas išlaidas: nepagrįstas pareiškėjos procesinis elgesys ar neteisėti antstolio veiksmai.

20. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta, ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.