Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-842-368/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-21
Bylos Nr.
2A-842-368/2016
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01604-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė
Atsakovas
K. K.
Ieškovas
R. W.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. Nr. 2A-842-368/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01604-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.8.8.; 2.5.8.10.; 2.5.29.; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. W. ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. W. pareikštu ieškiniu prašė nutraukti 2012 m. gegužės 21 d. skolos grąžinimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės K. K., priteisti iš atsakovės 5217,39 Eur skolos, 371,97 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2012 m. gegužės 21 d. paskolos grąžinimo sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kiekvienais metais po 1448,10 Eur, o pirmąjį mokėjimą sumokėti 2012 m. spalio mėnesį, tačiau padengė tik dalį įsiskolinimo. 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. kovo 5 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakymo iš atsakovės negavo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės K. K. ieškovui R. W. 3765,02 Eur skolos, 279,02 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – 2015 m. gegužės 8 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1164,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, nutraukė 2012 m. gegužės 21 d. tarp R. W. ir K. K. sudarytą skolos grąžinimo sutartį, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad skolos grąžinimo sutartis buvo surašyta ir pasirašyta atsakovės iniciatyva, atsakovė pati suformulavo sutarties sąlygas, kuriose nurodė, jog iki 2016 m. pabaigos perves ieškovui R. W. į sąskaitą pinigus, kiekvienais metais sumokės po 1448,10 Eur, pirmąjį 868,86 Eur mokėjimą atliks 2012 m. spalio mėnesį. Atsakovė laikėsi šio susitarimo, jį vykdė, pervesdama atsakovui 2012 m. spalio mėnesį – 579,24 Eur Lt, 2012 m. gruodžio mėnesį – 289,62 Eur ir 2013 m. liepos 8 d. – 1158,48 Eur. Atsakovė ginčydama ieškovo nurodytą 5792,40 Eur paskolos sumą, įrodinėjo, jog skolinosi tik 2027,34 Eur, kuriuos grąžino, teigė, kad paskolos sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos taip, jog ji kiekvienais metais galėjo pasiskolinti iš ieškovo po 1448,10 Eur. Teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties turinį, gramatines formuluotes – „iki 2016 metų pabaigos pervesiu pinigus“, „kiekvienais metais sumokėsiu po 5000 Lt“, tai, kad sutartį surašė pati atsakovė, sprendė, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog paskolos dalykas buvo perduotas atsakovei dar iki sutarties pasirašymo ir, kad atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. kasmet grąžinti po 1448,10 Eur, kas skaičiuojant nuo 2012 m. kada buvo pasirašyta sutartis sudaro daugiau kaip 5792,40 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, patvirtinančias, kad skolos grąžinimą patvirtinančio lapelio tekstas lietuvių ir anglų kalbomis buvo atspausdintas ne vienu metu, į liudytojos A. P. parodymus, kad ieškovas palikdavo įmonėje tuščių blankų su savo parašais, kurie atsakovei buvo prieinami ir ji jais galėjo pasinaudoti, į atsakovės paaiškinimų apie skolos grąžinimo raštelio surašymo aplinkybes nenuoseklumą, į tai, kad ieškovas nekalba ir neskaito lietuvių kalba, o atsakovė veikė kaip jo patikėtinė ir vertėja ir be jokių problemų raštelį galėjo parašyti anglų kalba, į ieškovo paaiškinimus apie tai, kad tokio turinio raštelio nepasirašė, sprendė, jog įrodymų pakankamumo požiūriu tokių duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad atsakovės pateiktas skolos grąžinimo raštelis nevertintinas kaip įrodymas, jog atsakovė yra grąžinusi skolą ieškovui. Skolos grąžinimo sutarties buvimas pas ieškovą leidžia daryti prielaidą, kad prievolė įvykdyta nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, panaikinus 2016 m. birželio 14 d. sprendimą, panaikinti ir to paties teismo toje pačioje byloje 2016 m. birželio 14 d. priimtą atskirąją nutartį, priteisti atsakovei K. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį be byloje dalyvaujančių asmenų papildomai šaukiant liudytojas: D. P. bei Ž. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas sprendime nepagrįstai ir neteisėtai teismas pripažino, kad ieškovas paskolino atsakovei ne mažesnę kaip 5792,40 Eur pinigų sumą, nors sutartyje nėra nurodyta 5792,40 Eur suma, sutartis nėra ieškovo pasirašyta, sutarties sąlygose nurodoma grąžintina pinigų suma neatitinka ieškovo nurodomos jo skolintos pinigų sumos, apeliantė įrodė faktiškai pasiskolinusi 2027,34 Eur pinigų sumą, kurią ieškovui sugrąžino. Nors apeliantė dirba vertimų biure, tačiau ji nėra profesionali vertėja ir nėra įgijusi filologijos krypties išsilavinimo. Ieškovo paprašyta, apeliantė anglų kalba surašė Skolos grąžinimo sutartį neprofesionaliai. Ieškovas, priimdamas iš apeliantės prievolės pagal 2012 m. gegužės 21 d. sudarytą Skolos grąžinimo sutartį įvykdymą, jai išdavė pakvitavimą, kuriame pats savo parašu patvirtino apie tai, kad apeliantė skolos grąžinimo prievolę visišką įvykdė ir pilnai atsiskaitė su juo pagal 2012 m. gegužės 21 d. pasirašytą Skolos grąžinimo sutartį ir neturi bei ateityje jai neturės jokių pretenzijų.Kadangi Skolos grąžinimo sutartyje nėra nurodyta konkreti skolinama suma, ši sutartis abiejų šalių nėra pasirašyta, ieškovas nepateikė Skolos grąžinimo sutarties originalo, teismas neturėjo pagrindo daryti prielaidos, kad remiantis CK 6.65 str., prievolė nebuvo įvykdyta.Ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 13 d. jis iš savo banko sąskaitos nuėmė 14481,00 Eur, iš šios sumos atsakovei paskolino apie 5792,40 Eur. 2012 m. sausio mėn. 13 d. banko sąskaitos išrašo duomenys neįrodo, jog jis iš šios sumos apeliantei tikrai paskolino apie 5792,40 Eur. Nors 2012 m. sausio 24 d. apeliantė už 7703,89 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), jokie bylos įrodymai nepatvirtino, kad šis automobilis buvo apeliantės pirktas už iš ieškovo pasiskolintus pinigus.Pateiktu atsiliepimu ieškovas R. W. prašo K. K. skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pranešta prokuratūrai dėl galimai K. K. nusikalstamos baudžiamosios veikos pateikiant skolos grąžinimo raštelį, palikti nenagrinėtu, priimti atskirąją nutartį ir perduoti atitinkamai institucijai dėl vertėjo V. Š., kuris galimai pažeidė BK 235 straipsnį išversdamas iš anglų kalbos Skolos susitarimą 2012 m. gegužės 21 d. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas teisingai nevertino skolos grąžinimo raštelio, nes atsakovė pagal 2012 m. gegužės 21 d. paskolos sutartį visiškai neatsiskaitė. Paskutinis mokėjimas buvo 2013 m. liepos 8 d. Pateikti byloje susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovės elektroniniu paštu rodo, kad atsakovė pagal 2012 m. gegužės 21 d. skolos grąžinimo sutartį vengia tinkamai vykdyti savo prievolę. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje nei atsakovė, nei jos atstovas neginčijo, jog skolos grąžinimo sutartis nepasirašyta. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia naujus reikalavimus ir motyvus, kurie teismo posėdyje nebuvo nagrinėjami. „D.“ į ieškovą kreipiasi tiek darbuotojai tiek artimieji. Aptariama skolos grąžinimo sutartis yra pasirašyta, jos parašas nenuginčytas. Atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodinėjimų leidžiančių paneigti, jog skolos raštelio ieškovas nepasirašė.Skunde atsakovė nurodo, kad nėra skolos lapelio originalo. Su šiais motyvais nesutinka, nes teismo posėdyje buvo pateiktas minėtas raštelio originalas, teismas apžiūrėjo ir jį grąžino. Atsakovė neįrodė, kad skolinosi tik 2027,34 Eur. Atsakovė pati pripažino, kad skolos grąžinimo raštelis buvo surašytas neprofesionaliai, nes ji nėra kvalifikuota vertėja. Ji turi vertimų biurą ir turėjo galimybę sudaryti kvalifikuotai skolos grąžinimo raštelį tiek juridine prasme, tiek angliškai. Tai patvirtina susirašinėjimo tarp šalių elektroninis susirašinėjimas dėl skolos grąžinimo 2014 11 05.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė K. K. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį be byloje dalyvaujančių asmenų papildomai šaukiant liudytojas D. P. bei Ž. B.. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė turėjo teisę pirmosios instancijos teismo prašyti apklausti jos nurodytas liudytojas, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų apklausimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, o bylos duomenys yra pakankami teismo procesiniam sprendimui pagrįsti, teisėjų kolegija atmeta apeliantės prašymą apklausti liudytojas D. P. ir Ž. B.. Teisėjų kolegija priima apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktus naujus įrodymus, kadangi jų aptarimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegijos nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais. Tarp ieškovo R. W. ir atsakovės K. K. 2012 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta skolos grąžinimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos pervesti pinigus į ieškovo R. W. sąskaitą, kiekvienais metais sumokėti po 1448,10 Eur. Faktą, kad šalys sutartį vykdė, patvirtina 2012 m. spalio 1 d. atsakovės pervesta ieškovui 579,24 Eur suma, 2012 m. gruodžio 4 d. pervesta 289,62 Eur suma, 2013 m. liepos 8 d. pervesta 1158,48 Eur suma. Atsakovės K. K. teismui pateiktas dokumentas „Dėl skolos lapelio“, kuriame nurodyta, kad ieškovas patvirtina, kad atsakovė pilnai atsiskaitė pagal skolos lapelį, pasirašytą 2012 m. gegužės 12 d., yra pagamintas kelis kartus spausdinant, montuojant jo tekstą (ši teisėjų kolegijos išvada padaryta vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateikta išvada), todėl teisėjų kolegija jo nevertina kaip tinkamo įrodymo. Byloje AB SEB banko sąskaitos išrašo pagrindu yra įrodyta, kad R. W. 2012 m. sausio 13 d. iš sąskaitos išgrynino 14 481,00 Eur sumą. Iš PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2012 m. sausio 24 d. atsakovė K. V. už 7703,89 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Remiantis VSDFV duomenimis nustatyta, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis – pusė Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. sausio 31 d. atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis – pusė Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, nuo 2012 m. vasario 21 iki 2012 m. gegužės 16 d. atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis – 92,15 Eur, nuo 2012 m. birželio 11 d. atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis – 762,16 Eur. Iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų deklaracijos matyti, kad K. K. 2007 11 08 yra sudariusi 26 065,80 Eur, o 2008 07 25 yra sudariusi 34 754,40 Eur butų paskolas.

Dėl paskolos sutarties sumos ir jos pasirašymo

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2012 m. gegužės 21 d. paskolos sutarties sumos. CPK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Tai yra tam tikras sutarties laisvės principo ribojimas, įstatymu nustatant privalomą sandorio formą. Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).Kaip jau minėta, teisėjų kolegija nustatė, kad bylos šalys, ieškovas R. W. ir atsakovė K. K., raštu 2012 m. gegužės 21 d. sudarė skolos grąžinimo sutartį (toliau – paskolos sutartis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013; teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-426/2014).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad paskolos sutartis yra ieškovo nepasirašyta, kadangi ieškovas pasirašė žodžiu „D.“. Ieškovas, su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikdamas laiškus, kuriuose matyti, kad į ieškovą yra kreipiamasi būtent žodžiu „D.“, įrodė, kad toks jo pasirašymas 2012 m. gegužės 21 d. skolos grąžinimo sutartyje yra tinkamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati atsakovė dėl tokio sutarties pasirašymo jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, vadinasi laikė, kad šis pasirašymas yra tinkamas. Paskolos sutartyje nėra jokio įrašo, fiksuojančio paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui fakto, todėl pinigų perdavimo faktą reikia įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šalių sudarytoje paskolos sutartyje nėra nurodyta bendra paskolos suma, joje tik pažymėta, kad atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos pervesti pinigus į ieškovo R. W. sąskaitą, kiekvienais metais sumokėti po 1448,10 Eur. CK 6.870 straipsnio 2 dalis numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. kasmet grąžinti po 1448,10 Eur, kas skaičiuojant nuo 2012 m., kada buvo pasirašyta sutartis, sudaro daugiau kaip 5792,40 Eur, kad paskolos dalykas buvo perduotas atsakovei dar iki sutarties pasirašymo. Šias išvadas pagrindžia paskolos sutarties turinys, sutarties formuluotės („iki 2016 metų pabaigos pervesiu pinigus“, „kiekvienais metais sumokėsiu po 5000 Lt“), prie teisėjų kolegijos nustatytų faktinių bylos aplinkybių aptarti atsakovės atlikti mokėjimai pagal paskolos sutartį, aplinkybė, kad šalis siejo geri tarpusavio santykiai, grindžiami abipusiu pasitikėjimu, kad atsakovė atstovavo ieškovo įmonėje (duomenys neskelbtini), joje atstovavo ieškovo interesus, dėl ko jai ir buvo suteikta paskola, ieškovo 2012 m. sausio mėn. 13 d. banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad jis turėjo galimybę paskolinti ieškovei apie 5792,40 Eur sumą. Kitų nuimtų pinigų panaudojimas nėra aktualus šiam ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako. Iš teisėjų kolegijos anksčiau aptartų apeliantės pajamų, jos būsto paskolų darytina išvada, kad jos pajamos nebuvo pakankamos iš karto sumokant visą automobilio kainą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas paskolos sutartį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ji buvo surašyta ir pasirašyta atsakovės iniciatyva, kad atsakovė pati suformulavo sutarties sąlygas. Tai, kad apeliantė nėra profesionali vertėja, netrukdė jai pasinaudoti profesionalių vertėjų paslaugomis, juo labiau, kad ji turi vertimų biurą ir turėjo galimybę sudaryti kvalifikuotai išversti skolos grąžinimo raštelį, tai matyti ir iš šalių 2014 m. lapkričio 5 d. elektroninio susirašinėjimo dėl skolos grąžinimo.Šalių sudarytoje paskolos sutartyje nebuvo numatytas paskolos tikslas, t. y. neaptarta, kad apeliantė panaudos gautus pinigus. Iš ieškovo paaiškinimų, jis pinigus atsakovei skolino automobilio pirkimui. 2012 m. sausio 24 d. apeliantė už 7703,89 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo paaiškinimus teisėjų kolegija laiko pagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neįrodė, kad pinigus būtų panaudojusi kitu tikslu, neįrodė, kad ji turėjo nuosavų reikiamų automobiliui įsigyti lėšų. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės kartu su apeliacinius skundu pateikti papildomi duomenys (2011 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), aukštojo mokslo diplomas, skolos susitarimo 2012 m. gegužės 21 d. vertimas, taikos sutartis, sudaryta 2011 m. balandžio 26 d. tarp K. K. (V.) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštis) nedaro įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl šių duomenų papildomai nepasisako. Esant aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė, kad yra atsiskaičiusi su ieškovu pagal paskolos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės K. K. ieškovui R. W. priteisė 3765,02 Eur negrąžintos paskolos sumą. Apeliantė taip pat prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinės teismo 2016 m. birželio 14 d. atskirąją nutartį, kuria teismas pranešė Šiaulių apygardos Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie galimą dokumento suklastojimą. Mažeikių rajono apylinės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, kadangi ji yra neskundžiama, todėl šioje dalyje apeliacinis procesas nutraukiamas. Ieškovas prašo priimti atskirąją nutartį ir perduoti atitinkamai institucijai dėl vertėjo V. Š., kuris galimai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį išversdamas iš anglų kalbos Skolos susitarimą 2012 m. gegužės 21 d. Teisėjų kolegija šio ieškovo prašymo netenkina, kadangi vertina, kad ieškovo nurodyti netikslumai, susiję su jo pasirašyto žodžio „Dick“ išvertimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti keli galimi šio žodžio vertimai, nesudaro pagrindo teisėjui kolegijai kreiptis į atitinkamas institucijas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančius duomenis (2 t. b. l. 90), tol šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai.Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės K. K. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą, dalyje dėl Mažeikių rajono apylinės teismo 2016 m. birželio 14 d. atskirosios nutarties, kuria teismas pranešė Šiaulių apygardos Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie galimą dokumento suklastojimą, nutraukti.

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovui R. W., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė