- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- AN2-472-497/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pažeidėjas
- G. Z.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Z. (G. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2018 m. gegužės 3 d. nutarimo, kuriuo G. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda - 140 eurų dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė (toliau ir – Institucija), nustačiusi, kad G. Z. 2018 m. kovo 24 d. apie 12.36 val., vairuodamas transporto priemonę - krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Širvintų r. savivaldybėje, kelio Širvintos-Rimučiai- Kernavė-Dūkštos 24,20 kilometre, viršijo leistiną 50 km/h greitį - važiavo 86 km/h greičiu, 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos nutarimas) jam skyrė administracinę nuobaudą - 140 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. Z. pateikė teismui skundą dėl Institucijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti arba pakeisti, panaikinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi G. Z. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko galioti nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį ir pakeisti Institucijos nutarimą, panaikinant specialiosios teisės vairuoti atėmimą.
5. Apeliaciniame skunde G. Z. nurodo, kad Institucijos nutarimas neatitinka ANK reikalavimų, nes iš jo nėra aišku, kaip buvo padarytas pažeidimas, kokią transporto priemonę jis vairavo, nėra duomenų, kokie buvo Institucijos motyvai dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, taip pat Institucijos nutarimas nebuvo pasirašytas pareigūnės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik prielaidomis, kad padarytas nusižengimas galėjo sąlygoti sunkesnius padarinius, nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio nuostatų. Skiriant baudą, turėjo būti įvertinta, kad G. Z. administracinį nusižengimą padarė, esant geram matomumui, sausai kelio dangai, jis darbe charakterizuojamas itin gerai, dirba vairuotoju ir šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Apeliantas turi senyvo amžiaus močiutę, kuriai nustatytas didelis socialinių paslaugų poreikis, jis ją nuolat prižiūri, veža pas gydytojus, todėl vairuotojo pažymėjimo praradimas pakenktų ne tik jo, bet ir jo artimųjų būtiniausiems poreikiams.
7. Teismų praktikoje teisė vairuoti buvo paliekama asmeniui ir esant ženkliai skaudesnėms pasekmėms, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-706-511/2012 ar kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. Z. apeliacinis skundas atmetamas
9. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir palikdamas Institucijos nutarimą galioti nepakeistą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo, kelia klausimą tik dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo bylos duomenų tvirtinamas ar apelianto nurodomas aplinkybes dėl jam paskirtos nuobaudos griežtumo vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas šiuo atveju yra privalomas. Apeliantui skirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantas prašo šios administracinio poveikio priemonės jam neskirti.
11. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išimtinėmis aplinkybėmis, jo įsitikinimu, sudarančiomis pagrindą neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodė tai, kad jis dirba vairuotoju, darbe charakterizuojamas itin teigiamai, ir tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, be to, turi rūpintis savo senyvo amžiaus močiute, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo galimybe dirbti bei rūpintis artimaisiais, taip pat jis nusižengimą padarė, esant geram matomumui, sausai kelio dangai, todėl jo nusižengimas nėra toks pavojingas, kaip kad nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Tačiau šios skunde dėl Institucijos nutarimo bei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, G. Z. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Gali būti, kad G. Z., netekęs teisės vairuoti, negalės atlikti darbo funkcijų pagal šiuo metu sudarytą darbo sutartį, tačiau tik laikinai – 3 mėnesius. Be to, apeliantas, būdamas jaunas ir darbingas, tuo atveju, jei jo darbiniai santykiai pagal teismui pateiktą darbo sutartį nutrūktų, turi visas galimybes susirasti darbą, nebūtinai betarpiškai susijusį su vairuotojo funkcijų atlikimu. Apelianto darbdavio išduotoje charakteristikoje (b. l. 9) nurodyta, kad G. Z., kaip darbuotojas, yra reikalingas tolimesniam efektyviam įmonės funkcionalumui ir įmonės pelningumo rodiklių augimui. Taigi po administracinio poveikio priemonės galiojimo termino pabaigos G. Z., kaip itin vertinama darbdavio darbuotojui, tikėtina, nebus didelių sunkumų atnaujinti savo darbinę veiklą net ir pas tą patį darbdavį. Apelianto teiginiai, kad jis turi rūpintis neįgalia senyvo amžiaus močiute, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad abu apelianto tėvai, iš kurių vienas yra jo močiutės vaikas, yra gyvi, iš ko teismas sprendžia, kad neįgali apelianto močiutė, kol apeliantas neturės teisės vairuoti savo transporto priemonės, be priežiūros neliks. Teismas pažymi, kad patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už G. Z. padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
13. Padaryto nusižengimo aplinkybės ir jo pavojingumas jau buvo įvertinti, apeliantui skiriant nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą. Administracinio poveikio priemonė apeliantui paskirta minimaliam terminui – 3 mėnesiams, nors buvo nustatyta ne tik jo atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinus ne tik jo asmenybę teigiamai, bet ir neigiamai charakterizuojančius duomenis. Todėl apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, kad jo administracinis nusižengimas padarytas šviesiu paros metu ir esant sausai dangai, dėl to nėra toks pavojingas, kaip kad nurodė teismas nutartyje, bei prieš tai minėtos asmeninio pobūdžio aplinkybės, nesudaro pagrindo dar labiau trumpinti ir taip minimalų paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar apskritai jos neskirti.
14. G. Z. apeliaciniame skunde, taip pat kaip ir skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, teigia, kad teismų praktikoje yra bylų, kuriose teismai pažeidėjams neskyrė administracinio poveikio priemonės, net ir esant ženkliai skaudesnėms pasekmėms. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad G. Z. apeliaciniame skunde nurodo ne administracinių nusižengimų bylas, o baudžiamąsias bylas, kuriose, jo manymu, teismai taikė švelnesnę atsakomybę. Tačiau baudžiamosiose bylose suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis galima vadovautis tik baudžiamosiose bylose. Be to, apeliaciniame skunde nurodytų baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių: Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-706-511/2012 asmuo nuteistas už tai, kad nuokalnėje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į šalikelėje buvusį vandens telkinį ir šio eismo įvykio metu žuvo keleiviai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017 asmuo nuteistas už tai, kad jis kaimo ribose, automagistralėje, vairuodamas vilkiką su priekaba, jo nesuvaldė ir šis, slysdamas kirto kelio atitvarus, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su kitu vilkiku su puspriekabe, o dėl sudarytos avarinės situacijos, siekdamas išvengti susidūrimo su šiomis transporto priemonėmis, trečio asmens vairuojamas vilkikas su puspriekabe nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas vilkiko vairuotojas, kitiems asmenims dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje G. Z. nubaustas už tai, kad viršijo leistiną greitį, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Administracinių bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims už tai, kad viršijo leistiną greitį, vairuodami sunkiasvorę transporto priemonę, buvo skirta švelnesnė nei minimali nuobauda, apeliantas nenurodė. Taigi šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
15. Apeliacinės instancijos neturi jokio pagrindo pritarti apeliantui, kad Institucijos nutarimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Iš byloje esančio Institucijos 2018 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 16) matyti, kad jis surašytas 2018 m. gegužės 3 d. 09.08 val., dalyvaujant pačiam G. Z.. Pažeidėjas, susipažinęs su protokolu, nenurodė, kad jam nėra aiški jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė, kad jis nesupranta, kaip buvo padarytas pažeidimas, kokią transporto priemonę jis vairavo, kokia jos markė, valstybinis numeris. G. Z. protokole tik nurodė, kad jis gailisi dėl pažeidimo. Po dviejų minučių - 09.10 val., buvo surašytas Institucijos nutarimas (b. l. 17), kuriame nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip ir minėtame administracinio nusižengimo protokole. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme G. Z. parodė, kad jis žino, kokią transporto priemonę jis vairavo nagrinėjamo įvykio metu, taip pat jis žino, kokia šios transporto priemonės didžiausioji leidžiamoji masė. Taigi apelianto argumentai, kad iš Institucijos nutarimo nėra aišku, kaip buvo padarytas pažeidimas, kokią transporto priemonę apeliantas vairavo, kokia jos markė, valstybinis numeris, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas visiškai tam pritaria, kad Institucijos nutarime yra aiškiai nurodytos visos esminės bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės: kad G. Z. 2018 m. kovo 24 d. apie 12.36 val., vairuodamas transporto priemonę - krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Širvintų r. savivaldybėje kelio Širvintos-Rimučiai- Kernavė- Dūkštos 24,20 kilometre viršijo leistiną 50 km/h greitį - važiavo 86 km/h greičiu. Taip pat nutarimas, priešingai nei teigia apeliantas, yra pasirašytas.
16. Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog G. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas lygus sankcijoje numatytam minimumui, už jo padarytą administracinį nusižengimą, įvertinus nusižengimo pavojingumą ir pažeidėją charakterizuojančią medžiagą, yra per griežta ar neatitinka protingumo kriterijaus. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar apskritai jos neskirti, teismas nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakeisti Institucijos nutarimo. Atsižvelgus į visa tai, apeliacinis skundas netenkinamas, o nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.