- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-2648-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09214-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Compensa Life Vienna Insurance Group SE
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 33 500 Lt (9 702,27 Eur) draudimo išmoką, pripažinti Gyvybės draudimo sutarties nutraukimą neteisėtu bei įpareigoti atsakovą šią sutartį vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 33 500 Lt (9 702,27 Eur) draudimo išmoką; likusią ieškinio dalį atmetė.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, 2015 m. liepos 22 d. nutartimi iš dalies jį patenkino – nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį paliko nenagrinėtu, kadangi ieškovas ir jo advokatas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jiems buvo pranešta tinkamai; neatvykimo priežasčių nenurodė. Tokį ieškovo ir jo atstovo elgesį teismas vertino, kaip piktnaudžiavimą teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti jo ir jo atstovo elgesį viso proceso metu, tai, kad byla pirmosios instancijos teisme pakartotinai nagrinėjama dėl to, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Ieškovo nuomone, teismas privalėjo suteikti galimybę pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Ieškovas pažymėjo, kad su savo atstovu nebuvo susitaręs dėl dalyvavimo teismo posėdyje. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, atstovavimo sutartis pasibaigė. Be to, ieškovas nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, jis stengėsi ginti savo teises, skųsdamas jį kasacinės instancijos teismui. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, taip pat apribota ieškovo teisė pateikti kasacinį skundą, kadangi byla laikytina baigta. Ieškovas nurodė, kad, kadangi teismo posėdžio dieną nežinojo, kaip yra išspręstas kasacinio skundo priėmimo klausimas, siekdamas išvengti papildomų išlaidų už atstovavimą, teismo posėdyje ketino dalyvauti vienas, todėl dėl dalyvavimo 2015-09-14 posėdyje susitarimo su atstovu nesudarė. Be to, ieškovas pažymėjo, kad į teismo posėdį negalėjo atvykti išimtinai dėl netikėto automobilio gedimo, t. y. dėl objektyvių ir nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovas Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliekant nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir jo priežastis ieškovas teismo neinformavo net telefonu nei prieš posėdį, nei vėliau iki atskirojo skundo padavimo. Atsakovo teigimu, dėl ieškovo nurodytos nedalyvavimo teismo posėdyje priežasties realumo, pagrįstumo ir tiesioginio ryšio su nedalyvavimu teismo posėdyje kyla abejonių, kadangi ieškovo paaiškinimas buvo išdėstytas tik atskirajame skunde. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog teismo posėdžio dieną sugedusiu ieškovo nurodytu automobiliu naudojosi būtent ieškovas bei būtent vykdamas į teismo posėdį. Nėra aišku, kodėl ieškovas į teismo posėdį negalėjo atvykti viešuoju transportu. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad ėmėsi visų įmanomų, pagrįstų ir protingų priemonių tinkamai įgyvendinti savo procesines teises bei pareigas. Pagal CPK 51 str. 6 d., tiek ieškovas, tiek jo atstovas turėjo imperatyvią pareigą teismą informuoti apie atstovavimo santykių nutraukimą ar sustabdymą. To nepadarius, visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės tenka ieškovui. Atsakovo teigimu, teismo posėdis, dar iki sueinant kasacinio skundo pateikimo terminui, buvo paskirtas teisėtai bei vadovaujantis civilinio proceso taisyklėmis. Kasacinį skundą ieškovas pateikė dar 2015-09-07, tad laiko apie tai informuoti teismą turėjo daugiau nei pakankamai. To nepadaręs, ieškovas turi prisiimti neigiamas su tuo susijusias procesines pasekmes. Be to, atsakovas pažymėjo, kad, priėmus skundžiamą nutartį, ieškovo teisė į teisminę gynybą nėra užkirsta, kadangi, pagal CPK 297 str. 2 d., jis nepraranda teisės vėl kreiptis su ieškiniu bendra tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Kita vertus, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kuri apeliacinės instancijos teismo jam buvo perduota nagrinėti iš naujo, paliko ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovas ir jo advokatas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jiems buvo pranešta tinkamai; neatvykimo priežasčių nenurodė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti jo ir jo atstovo elgesį viso proceso metu, tai, kad byla pirmosios instancijos teisme pakartotinai nagrinėjama dėl to, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu. Pažymėtina, kad ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja to paties ginčo išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, nes tokiu atveju ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas vykdė teismo įpareigojimus (pašalindamas teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 33-37), dubliką (t. 1, b. l 133-134) bei atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 129-136)), pasirūpino atstovavimu 2014-08-06 teismo posėdyje (t. 1, b. l. 142, 149). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad, bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, ieškovas tinkamai vykdė savo procesines pareigas ir buvo aktyvus. Sutinkamai su nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pažymėtina, kad vien atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nepaisant to, kad ieškovas ir jo advokatas į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jiems buvo pranešta tinkamai, neatvyko bei nenurodė neatvykimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas parengiamąjį teismo posėdį privalėjo atidėti, kadangi byloje nėra jokių duomenų, įrodančių ieškovo pasyvumą, sistemingą procesinių veiksmų neatlikimą ar galimą piktnaudžiavimą procesu. Tokių duomenų nesant, ieškovui taikyti poveikio priemonę – ieškinį paliekant nenagrinėtu užkirsti galimybes vilkinti procesą - nebuvo pagrindo. Be to, ieškovo aktyvumą patvirtina ir kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, siekiant įrodyti, kad į teismo posėdį jis neatvyko dėl netikėto automobilio gedimo, ir nurodant, kad dėl atstovavimo šiame posėdyje jis su advokatu nebuvo susitaręs.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 str., 7 str., 8 str., 159 str. 1 d.). Šie motyvai yra pakankami skundžiamai nutarčiai panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nebepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 str. 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teismas
nutaria:
Ieškovo A. A. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.